įtampyti

tampýti, tam̃po, tam̃pė.

1. tempti 1: Ans tam̃pė skūrą. Ans aną ten tam̃pė tam̃pė, tam̃pė tam̃pė tą sermėgą – nepasiduoda. | Tampytas auksas. Tam̃pos toks popieris, tai kadai nažutkeles siūdavo. Iš tų [siūlų],
kur tam̃pos, geriau dirbt (megzti) . Beveik kiekvienas megztas drabužis tamposi. Medis tam̃posi (išdžiūvęs sumažėja, atidrėkęs padidėja) . Nebijok: dangus begalinis i da tam̃pos – visi pareisim.

2. suėmus traukyti: Pradėjo bruzdinti arklius, votegu pliauškinti, vadžias tampyti. Netampýk arklio, tegul sau eina iš palengvo. Jai bepasakojant, staiga kažkas ėmė tampyti durų skambutį. Dabar rankom nebereikia bažnyčio [je] varpų tampýt. Gal niekad teip smarkiai muzikontai netam̃pė armonikos, kaip jauniesiem ant kiemo įvažiavus. Vienas kampe tam̃po [armoniką],
kiti aslo [je] tam̃pos. Ji tampo suknelės apykaklę pasmakrėje tarytum trūkdama oro. Tam̃po mane už rankovės. Nuejau į tą sodną atgulti – eina, tam̃po už kojų, neleida gulėti. Parvažiuoja iš turgaus prigėręs, ka pradeda pačią už plaukų tampyti! Eik, netampýk jai nosies, i teip didelė jos nosis. Tampýk tampýk tešmenį – ka nons to pieno daugiau duotų! Iš tolo tampiáu papus kaip užsiekdama. Trikši trikši, tampaĩ tampaĩ [spenius] – kietas tešmuo. Užleidžiau i aš [karvę]. Ilgai tampiaũ (melžiau) . Teliokas prie jai buvo i tampýdavo karvę (žįsdavo) . Sveikatos reikėdavo tampýt mintuvus (minti linus) . Tegu jį velniai akmeną tampýt (malti girnomis) ! Tam̃po kaip gudas dūdas (dūdą). An kampo visi tam̃po (bloga kampininkui) . Dievui meldžias, velnią už uodegos tampo. Pririšiau [vyrelį] prie stulpo – visi šunės tampo. Kokis tę tave raistas tam̃po! Kiba tave tam̃po! Dešimt razbaininkų keturis broliukus tampo. Keturi broliukai vieną juostą tampo. Penki ponaičiai vieną gelumbę tampo. Gyslos tampos, kudlos kratos, nuogas skylės ieško. tąsant skaudinti: Taip mušti nemušdavo, tik ot ausis tampýs. Bandė [piemenuką] už ausų tampýtie, ka pavėlino išgytie. Dabar tik tam̃pos, kūlokais duodas. Juokai veizant, kaip dvi bobos susikibusios už plaukų tam̃pos. A maža jum vietos, kad už gerklių tam̃potės! Tampose tampose stenėdami, bardamiesi viens ant kito.

3. traukant, patempiant tiesinti, lyginti, tvarkyti: Kožną minutą tampýk i tampýk tas kelnes, tus batelius raišiok. tempiant tiesti, kloti: Balindavom [audeklus],
ant kluonų (pievelių) tampýdavom.

4. taisyti, remontuoti: Batus tam̃pė toks šiaučius, o padai i vėl atkrito. Tampýk netam̃pęs – kaip buvo aplūžęs, teip i paliko.

5. valkioti, tąsyti: Šuo tam̃po skarmalą po aslą. Velnias tampė tą moteriškę po visą pirkią, kol gaidys užgiedojo. Dabar, sako, numiręs nebturu ramybės, muni drasko i tam̃po. | Viktaro mašiną tam̃po vakaruškos [na]. Neseniai mačiau – dviratį jis tam̃pė. Tam̃po kai šuva žarną. Netampyk kai katė pūslę. Tam̃po kaip Macikas plaučius. Tam̃po kaip Symė lašinius. Keika aną: ka tavi velniai tampỹtų! Tokį žaltį tegu velniai tam̃po!

6. sunkiai kiloti, nešioti: Malkos netampýsiu. Kam čia tampýt teip sunkiai – ligą gausi. Reikė sienojai tampýt iš miško. Kad ir kartų ažu kojų, neisiu: [vakar] tampiaũ tampiaũ maišus…. Padėk tą vaiką – i tam̃po kaip katinas pūslę! Pati nu žemės vos matyti, o vaiką tam̃po lyg katė grobą. Senavaitis niekada nebuvo graibštus; net ir tuomet, kai šautuvą ant peties užsimetęs tampė, svetimo nieko nelietė. Elžbieta tokia jau motinai aštuonnyčius padėdavo suverti, o ta lėles tebetampo. Iš kampo į kampą kuprys tiltus tampo. vargti sunkiai nešiojant: Argi ir jinai tampysis su vaiku kaip katė su kačiuku, varinėdama iš kampo į kampą. Nesitampýk, mama, mes sunešim šieną. Ko tu tampaĩs su pilnais viedrais, gali ir po mažiau nešt. Tampáis tamsta su buteliais, su ėdimais – tiek terandas. Kas čia dabar eis nešiot, tampýtis su tą mašina! To kiaulė vinks vinks lovį apverčia – nebeturiu sveikatos tampýtis.

7. paslapčiomis imant nešioti, grobstyti: Vaikai, nusiveizėję į tėvą, pradėjo taip pat iš numų tampýti ką tik nutverdami.

8. su savimi, kartu vedžiotis, vežiotis, tąsyti: Kam tu be reikalo tampaĩ tą žmogelį – galėjai vienas visus reikalus mieste atbūt. Jis kai atvažiuoja, teip i tam̃po mane po visus. Ilgai tu šitos karves tampýsi, vedžiosi – jau nepaeini. Karvė ėda, graužia, pavakarys, o jis ją tam̃po kitur – tai žmogus! Tokiuos [mokinius] už nosių tam̃po prie lentai, kur nieko nemoka. | Eisiu aš į šokius tampýt (šokdinti) kokią mergą – ma ją paraliai! Ateis [į šokius] prisisprogusių vaikesų jumes. tampýti – negirto nerasi! vargti vedžiojantis, rūpinantis: Da aš tampiaũs tampiaũs su tavim – nepaliksi juk. Ką gi su girtu darysi – atsibodo su juo tampýtis. Į dirvą eik, su arkliais tampýkis, vark kiaurą vasarą. Nebelaikysiu avelių – tampýkisi su jom! Anoki ir mano dorybė tampyties su jūsų banda. Nusibodo su juo par visą gyvenimą tampýtis.

9. dažnai kvietinėti: Tam̃po muni vaikai pareiti, paeinu – nejudinsuos iš savo numų.

10. varinėjant, siuntinėjant, kvietinėjant varginti: Žmogaus nereikia tampýt (prievarta vadinti), teina. Kan' (kažin) ką y [ra] prasikaltęs, ka vis po tas milicijas tam̃po. Mūs [vaikų] da po teismus netam̃po. Kiek kartų buvo paimta, po teismus tampýta. Nėko bloga nebuvo mums, nėkas mumis netam̃pė nėkur. Gerau mirti, negu po kalėjimus tam̃pomas būti. Įkliuvai, tai kentėk vienas, kam da man' tampaĩ! Pati tinginiauji ir žmones tampaĩ. Tą mergaitę tam̃pė, tardė – sumetė mat jai bėdą kitos. Vaiką nušovė, o paskui tą tėvą tam̃pė. Užrodė i tam̃pė. Tam̃pė tam̃pė aną ten, tam̃pė, kol pakorė. Reikalai mane tam̃po. Nesugyveno, po teismus tam̃pės (bylinėjosi), smaugės. Susiskundė broliai ir po milicijas tam̃pėsi. Aš teismo durų nemačius – eisiu tau po teismus tampýtis prieš galą! Tam̃pės metus po milicijas.

11. sukelti traukulius, spazmus, konvulsijas, svaigimą ir pan. negalavimus, traukyti: Prymėtis tam̃po kūdikį. Jį ėmė (suėmė) mėšlungis traukyti (tampyti). Keturios mažiutės mirė: tam̃pė priemėtis. Kai nuomaras jį tam̃pė. Taip norisi pravirkti – gal tada atsileistų traukulių tampoma krūtinė, – bet ašarų nėra. Vargino, tampė jį kosulys. Skausmas tam̃po kūną. Valandums jam galva sukos, valandums į šonus tam̃pė. Tam̃po, duskina muno širdelę (sutriko širdies ritmas) . Negalėsiu tą kvapą panešti, tampýs vidurius. Kad užeina tampýt man koją – balažin, ar vėjas koks užpūtė. Kad jau nuskęsdavo (skęsdavo), tai rankas tampýdavo.
tampýtinai. Tampýtinai nutampė kadukas. Jisai nuomirniu serga: kai nugriūva, kad ims tampýtis, akis perverčia, baisu ir žiūrėt. Negẽra, tampiaũs tampiaũs kai katė. Gurguliavo ji ir tampės kai prieš galą. Kai jau mirė, kad ėmė tampýtis! Jeigu žmogus mirdamas ilgai tampos, tai reikia pernešti į kitą vietą lovą, ir jis greit lengviai, numirs. tąsyti (verčiant vemti): Tam̃po vemti, mirštu [važiuodama autobusu]. Labai tam̃po: kosėt (atsikosėti) nėr ko, vemt tąso. Ka pradėjo aną tampýti, ka pradėjo tampýti!. Užšėrė tokį velnį, tam̃pės visą naktį.

12. ištiesti ir įtraukti ar sulenkti: Paukštis galvą tik tam̃po ir eina prieky. Nu, Indriau, pasakyk pasaką, – tarė tampydamas blauzdas ponas. Meška jau kojas tam̃po. | Mano dievers kamps iš kampo, ką pasakau – kaktą tam̃po (rauko) . Tampyk (miklink) kojas vestuvėms. Stirksojo miestasargiai policistai ir nuolat tampės, saliutuodami praeinančius oficierius.

13. judėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, iškliūti: Velnias atsisėdo; luktelėjęs biskį norėjo atsikelti – negali, pradėjo tampyties – negali ištrūkti. Tam̃pės tam̃pės vilkas, tik šmukšt – uodega ir nutrūko. Pririštas šuva tam̃posi, ištrūkt noria. Tam̃posi kaip kurapka, pakliuvus į slasnas, kad kaip nors išlįst.

14. muštis: Tampýtis su kuo. Dabar tik tam̃pos, kulokais duodas. O kada yra viensyliai, tei tada tampose, tampose stenėdami, bardamies viens an kito. Du broliukai tampos, balti kraujai bėga.

15. rąžytis, raivytis: Rąžulys ir rąžulys – tampaũs ir tampaũs. Rąžuojasi ir tamposi lovoje lyg kad dabar tik tepabudęs. Tai vėl iš tos skylės išlenda katė ir tamposi prieš debesį. Tam̃posi lyg velnias prieš debesį. Nesitampyk ant arklio kaip senis pas kakalį ant suolo.

16. judėti, krutėti, muistytis: Ko čia tampaĩsi lyg utėlių turėdamas! Tas mūs vaikas baisus patampa, tam̃posi ir tam̃posi.

17. maivytis, kraipytis: Tokia graži mergina, tik labai jau tam̃posi. Visa jau valanda, kaip prieš veidrodį tam̃posi. Nesitampýk čia man prieš nosį – vis tiek nemokėsiu! Tamposi kap malpa. Tamposi kap boba (prūsas) ant vargonų. | Jauna būdama labai puošėsi ir tam̃pėsi (madas vaikėsi) . O mūsų krikščionys, šilkuose ir žemčiūguose tampydamies (pūsdamiesi, didžiuodamiesi), nor Dievą užu savo prastojimus numaldyti. Seniau gražiai šoko, o dar̃ tik tam̃posi. Dabartės ne šoka, ale tam̃posi. Susrinko pulkas ir visi tam̃pos.

18. valkiotis, bastytis, slampinėti: Tampos kaip gysla po kertes, o darbo nedirba. Dabar per naktis tam̃posi tokie paaugliukai. Katė tam̃pos apie sąšlavynus. sunkiai, vargingai vaikščioti: Paskutiniais garais tampaũs.

19. susitikinėti, draugauti, bendrauti su kitos lyties asmeniu: Nėra ko tampytis su mergomis. Su tuo savo kavalieriu didliai tam̃pos. I ko tu tampaĩs su ta Vida, negi gražesnių nerandi? Atejo laikas, i žanijas – a geriaus, ka tampýsas!

20. ilgai nenusileisti, nesutarti: Kad derat, tai deryte, del šitų dvie pudų nesturyte (atkakliai nesilaikykite), nesitam̃paite.

21. sklaidytis, skirstytis. Regis, tam̃pos, mažgi nelis.

22. tęsti (balsą): Taigo savo balso gaudimą tampydamas ar raukydamas jo posmus.

23. valgyti ką tąsų, sunkiai sukramtomą (ppr. mėsą): Ką te tą žalią mėsą tampýsi, da pavirink. Seną karvę papjauna ir tam̃po prie stalo susėdę. Duokit man kopūstų, atsibosta šito mėsa tampýt. Jaučio kūno nevalgysi, kiaulės kinką vis tampysi. | Tampýk (srėbk) saldžią bulvynę, kad nepaauginais meisos.
dambràs tampýti rengtis verkti: Ko dabar tampaĩ dambràs?
gýslas tampýti versti kentėti, skaudinti: Ilgai tampys jo gyslas sužeistųjų draugų vaitojimai, žuvusiųjų kraujas.
liežùviais tampýti apkalbėti: Valkiokias su visokioms lakūdroms, pradės ir tave liežùviais tampýti.
luĩšį tampýti būti nepatenkintam, raukytis: Kam tu čia dabar tampaĩ luĩšį?
lū́pą tampýti. rengtis verkti: Vienas kitas iš mūsų pradeda tampyti lūpas, traukyti nosį, o pats mažasis ima verkti. Tik, brač, lū́pą tam̃po tam̃po, ir pradėjo rėkt.
nèrvus (niervàs) tampýti nervinti: Kam čia dar be reikalo nervus tampyti. Vyras gėrė sprogo, tam̃pė anai niervàs.
óžį (óžkenas.
) tampýti. vemti.
šnérves tampýti būti nepatenkintam, raukytis: Kad kiek ne pagal ją, tuoj šnérves ir tam̃po.
už liežùvio tampýti versti kalbėti: Mickutis susigriebė, kaip ir visuomet, nelaukė tampomas už liežuvio.
už nósies (už nósės) tampýti bėgėdiškai primesti savo valią, visiškai nesiskaityti su kuo: Motyną anie už nósės ne vadžio [ja],
ale tam̃po, besarmačiai.
aptampýti.

1. tampant ištiesinti, išlyginti, aptvarkyti (drabužį): Lygindama raukšles, ji aptampė jo drabužėlius. Apsitampýk išeidamas, apsiveizėk, vaikis dar esi. Ilgus, atgal nubrauktus savo plaukus jis sutvarkė vienu plaštakos mostu, pasitraukė kelnes ir apsitampė švarką.

2. šiaip taip aprengti: Mūsų vyrus Jonas aptam̃po. Kokiais ryzais apsitam̃po – vis ne nuogas. Ot tik naminiukais apsitam̃pom, ir gana.

3. kiek pataisyti, paremontuoti: Kad sulopo, aptampo, kiteip atrodo. Aptam̃pius da tie kamašai ilgai galia diktuoti. Aptampýsiam trobas, i galės dar gyventi.

4. tampant pamelžti: Morta viena aptampydavo pritvinkusias karves.

5. apstumdyti, aptąsyti: Aptam̃pė, apstumdė vargšą. Kad ne tėvas, būtų Jonas jį gerai aptam̃pęs. Aš tą kumelę savo aptampiáu, ka ana nenueitų nėkur. Bernai apsitam̃pė už krūtinių, kone susimušė.
atitampýti. dažnai tampant įskaudinti: Man ausis atitam̃pė.
įtampýti.

1. įtempti
1.

2. sunkiai sunešioti, sukiloti. . Pats įsitampiaũ mašynon visus nešulius, nebuvo kas padeda.
ištampýti.

1. ištempti 1: Tokį pusminkštį [avikailį] pradeda tampyt tampyt, i ištam̃po. [Milas] susivels, bet reikės i šildyti tujau versti, išimti ištampýti, kad vieneip susiveltum. Šlapią reikia iškočiot, ištampýt paklotę. tampant padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Neištampýk mano pirštinių! Ištam̃pė audeklą, nė nepaausiu. Ištampéi šitai gumą kaip iclius koks. Nesiauk tokiom kojom – ištampýsi kojines. Timpa jau išsitam̃piusi. Mano šitas švarkas jau išsitam̃pęs. [Megztinio] rankovės išsitam̃po, paliekta kaip blerbėtuvas. Mergelė išsiaudė trumpą sijonėlį – nebijok, išsitampỹs da.

2. tampant išbandyti stiprumą: Saliamonas vel Lipicierių pririšęs, liepęs išmėgyt, [lenciūgą] ištampyt.

3. tampant pamelžti: Tos karvės, nors kaip katės duos pieno, o ištampýk anas! kurį laiką vargingai melžti: Diena dienon trūksta, kažno da šitą mėnasį ištampýsiu.

4. tampant ištiesinti, išlyginti: Kas yra susirukšlojęs, susitraukęs, ištampýk, t. y. ištaisyk. Prieš lyginant skalbinys gerai, vienodai ištampomas. tempiant ištiesti, pakloti: Kada jau rasos didelės, ištam̃pom išnešę [audeklus],
kada lietus – išbalina, išlyja.

5. tampant sudraskyti į dalis, nugalabyti: Seseris už tokius baisius apgaudinėjimus liepė ant arklių ištampyt. Išvedė laukan [vadinamą karalaitį],
ant arklių ištam̃pė. tampant, traukiant įskaudinti: Netimpsėk [vadelių] teip dažnai, bo ir tau rankos įsops, ir arkliui žandus ištampýsi.

6. tampant, judinant išversti, išvilkti: Kol aną ištam̃po iš lovos, kol ans išsiroglenas iš lovos – oi oi!

7. išvalkioti, ištąsyti: Rytą nueinu – [sudraskytos avies] žarnos ištampýtos. Būtų kitam i grobus ištam̃pę. Išsitam̃piusi (išsimėčiusi) tura viską (netvarkinga) .

8. ką sunkų išvedžioti, iškiloti iš kur: Bulbas iš duobės ištampiaũ i apsirgau. Priseina ištampýt iš balų [šieną]. Labai sunku žirnius iš vežimo iškraut, ištampýt. Vyrai sulėkė ištam̃pė su kabliais po rąstą [užsidegusį namą]. Priveš galus dobilų tų, ir ans vienas par žiemą viską ištam̃po. Tokią kriūvą akmenų reikėjo par dieną iš kiemo ištampýti. Vos spėjau išsitampýti iš vagono savo daiktus, traukinys pradėjo eiti.

9. kurį laiką išnešioti ką sunkų: Aš visą dieną ištampiaũ [uogas] ir duosiu mat perpus!. Daug vaikų, vienas kitą tampo, ir išsitam̃po (užauga) .

10. paslapčiomis išnešioti, išgrobstyti: Ištampys po rąstelį ir atveš likučius. Jokios mantos neberado – svetimi išsitampė. Išvogs medžius, išsitampys.

11. sunkiam darbui, sunkiems tąsomiems daiktams išvarginti, ištąsyti (ppr. rankas): Geri dobilai rankas ištam̃po bepjaunant. Ištam̃pė visas rankas viedrai. I rankas ištam̃pė bevedant tą avį. Kai nesutariam kulti [spragilais],
labai rankas ištam̃po. Darbelio rankelės ištampýtos. Neištampýtas arklelis. Darbininkų veidai išvargę, ištampyti. išvargti, nusikamuoti nuo sunkaus darbo, sunkių daiktų tąsymo: Išsitampiaũ aš, akmenis vartydamas. Išsitam̃pęs su lentoms, norėsi valgyti kaip šuo. Par dieną išsitam̃pęs po mišką, nėko nebnorėsi. Baisiai išsitampiáu i susirgau. Išsitam̃po, išsibūna vyrai i miršta pirmiau. nuo tampymosi, sunkaus darbo išsieikvoti, susilpnėti: Jaunas kibau į cielą vaikį (bernu tarnavau), ir išsitam̃pė sveikata.

12. išjudinti, išmėtyti: Ištampái, išmėtai vaiką, tas i nemiegta. Kaip te anos išsitam̃po par televizorių, šitos šokėjos!

13. nuvalkioti: Šita merga visų bernų išmaigyta, ištampýta.

14. išsirąžyti: Tas išsimiegojo kumet, išsitam̃pė gerai.

15. išsimaivyti: Kad tu jau per daug išsitam̃pius.

16. daug kur nuvesti, išvedžioti: Po visą miestą ištampiaũ, net atsibodo.

17. visus išvedžioti iš kur: Visus ištam̃pė po namus i išskirstė balį.

18. daug kartų bastytis, tąsytis: Ir po sūdus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai.

19. išsiskirstyti, išsiblaškyti. Gal išsitampýs nelijusi. Šitas debesys išsitam̃pė, kad daugiau neužeis.

20. pasiekti, laimėti, tęsiant balsą ilginant žodžius: Ką čia ištampýsi!
gýslas ištampýti (išsitampýti) pervargti iš visų jėgų dirbant: Ištampytos gyslos mano prie jaučio žambrelio. Dirbkite, gyslas išsitampykite, o vis tiek žeme neilgai naudositės.
nèrvus ištampýti išnervinti: Saldus miegas prieš aušrą tam, kieno rami sąžinė, kieno nervai neištampyti nuolatinės baimės. Jis man visus nervus ištampė.
nutampýti.

1. nutempti 4: Katė visus savo kačiukus nutam̃pė į klėtį. Nerandu savo daiktų; gal kur šunes ar vaikai juos nutam̃pė.

2. tampant nusukti į šoną, nukreipti: Pagaliau peštukai nutampytais į šalį kaklaryšiais, nusivolioję, sukaitę atsikelia ir prieina prie stalo.

3. tampant nutraukti: Upėtakiai tegali nutampyti slieko galą.

4. tampant įskaudinti: Ne reikiamą gaidą užtraukusiam giedoriui užvažiuodavo per galvą stryku, nutampydavo ausis.

5. nuvarginti, nukamuoti sunkiu darbu, sunkumų tampymu: Visos bobos y [ra] rankų darbų nutampýtos, benorėk sveikatos. Tie plateliškių kalnai pakalnės nutam̃po arklius. Nusitam̃pė, prisilankstė – smagus, sunkus kasėjų darbelis. Nusitam̃pė par dieną prie mėšlo. Nusitampiáu su papjavoms, rankas, strėnas ėmė gelti. Po šienpjūtės nėko nebnūsitampáu, i nebskausta [rankos]. Karvę turu, nusitampáu su karve. Par dieną žmogus taip nusitampái, kad ir valgyti nenori. Par naktį nemiegojau, su vaiku nusitam̃pėm.

6. kurį laiką nešiotis, tampytis ką sunkų: Sunkus darbas tas builakasis, par dieną nusitampái krežių.

7. nuvarginti kamantinėjimais, tardymu: Parejo ir munasis iš palicijos nutampýtas.

8. nutąsyti (traukuliams, priepuoliui): Muni vyma nutampė po tos numinės gėrimo. Nutam̃pė nutam̃pė motiną – pyko.

9. tampymu, traukuliais numarinti: Vaikai šoksta iš miego, klykia, rėkia, net mėlyni pasidaro ir miršta, sakydavo: priemėtis nutam̃pė. Priemėtis – kas gi daugiau. Išsigando vaikas… ėmė tampyti… tampė tampė ir nutampė. Ka tokį velnį kokie nelabiejai nutampỹtų!. Prišėrė vaiką su skirpstais, ką nenusitam̃pė. Tamposi tamposi, tep ir nusitampỹs. Nusitam̃pė prisisprogęs.

10. nunešioti, nuvalkioti: Mažos buvom, tai nutam̃pėm mamos batus.

11. skirstantis nuslinkti, išsiblaškyti. Kad kaip, dabok, nustampìs ir nelis.
patampýti.

1. patraukyti, kad ištįstų: Kai biškį išdžiūsta [avikailis],
reikia patampýt. Patam̃po patam̃po viena in sau, kita in sau austas paklotes, tada ilgesnės. Andarokas prietrumpys da. – Pasitampỹs da.

2. suėmus patraukyti, patimpčioti: Berniokas tik patam̃pė vadeles, arklys tuoj greičiau pradėjo lėkt – nereikė nė botago. Mun, senam žmoguo, didelis džiaugsmas, kad yra kas munie už uostų patam̃po. Ką už ausų patampýti. Mėgsta [vaikas] už rankos patampýti. Tie piemenys už tų siūlų patam̃pė, tas grabe gulėdamas uostus, lūpą kraipo. Patam̃po patam̃po [karvės] papus i paliekta – koks tinai piemenės milžimas. Da patampaũ kiek, duoda da pieno. Jis ateidavo neretai, atsinešęs armoniką patampydavo. Su armoškele biškelį patampýs ten. Einu, aš pati pasitampysiu [karvę].

3. tampant patiesinti, palyginti, patvarkyti: Siuvėjas patam̃po kostiumą iš visų šonų. Še patam̃paime [išdžiūvusią paklodę] ! Priėjo prie veidrodžio, pasižiūrėjo, garbanėles pagal smilkinius patampė. Patampė marškinių rankogalius ir ant stalo apvožė kortas. Staiga Valentas padėjo šaukštą, atsistojo, skvernus pasitampė ir – į duris. Mun buvo marškiniai išlindę užpakalė [je],
aš pasitampiáu. Pasitampýk suknelę, nelygiai stovi.

4. sunkiai panešioti: Patam̃pė maišus – ir susirgo. Čiagi kokį medžią anas patam̃pė – ir susirgo.

5. sunkiau padirbėti: Jei padirbu, pasìtampau, munie geriau. Pasìtampai, našesnis pasidarai. Pasitampau, i skausta šonas. pasidarbuoti: Ką galiu, da biškį pasitampáu. sunkiai panešiojus, padirbėjus išvargti: Pasitam̃pė tie nešėjai biškį: ką misliji tiek sutempti! Pasitam̃po, tai ir kosėja. persitempti: Kilnojo maišus i pasitam̃pė, dabar sirgs.

6. pakamuoti, pakankinti: Patam̃po daktarai, o nemažė [ja] mergų vaikuočių.

7. pavedžioti, patąsyti: Patam̃po patam̃po (pašokdina) tą mergą ir palieka vidury šokio.

8. pavarinėti, patąsyti: Na ir patam̃pė jis mus po teismus. Patampìs tave už tą naminę milicija. Patampė patampė policija dvarokus ir namo etapu parvarė.

9. pasiraivyti, pasimuistyti, pasikraipyti: Duktė pasitampė, sučirškė ir vėl besikniurvinanti į pagalvį. Pastampýsi an pradalgio atsigulęs. Juokas tos kvaknos pasitampýdamos. A daba šoka kaip žmonys: pasitam̃po pasitam̃po, i baigta. Rankom pasmakojo pasmakojo, kojom pastam̃pė – ir šokimas.

10. pasitąsyti, pasiraityti vemiant, bloguojant: Kitas net grybų prisivalgęs, tris dienas pasitampęs numiršta.

11. įsitempus visu kūnu pajudėti, pasitraukioti: Lipicierių pririšęs, pritaisęs ir liepęs pasitampyt.

12. pavalgyti (ppr. ko tąsaus): Patam̃po kumpio ir sotūs.
bámbą patampýti sunkiai padirbėti: Valgysi ir lašinius, kai patampýsi bámbą.
už atlapų̃ pasitampýti pasigalynėti mušantis: Manėme, teks gerokai pasitampyti už atlapų.
partampýti. partempti.
pértampyti. pertempti; pernešioti iš vienos vietos į kitą ką sunkų: Reikia kašių pértampyt bulbų.
pratampýti.

1. pratempti 1: Odinių pirštinių nepratampýsi. Atvažiavau ligoninėn, pratam̃pė man žarną, ir gerai buvo. Saldainiai tik dantis išbarsto i pilvą pratam̃po (padidina) . Neprasitam̃pę batai, anie kaip jei nenešioti. Drabužis prasitampýs panešiojus.

2. kurį laiką sunkiai dirbti, kiloti: Prasitampę nuo pat pusryčių darbininkai – kaip išskrosti.

3. prasibastyti, prasivalkioti: Prasitampęs lageryje apie tris savaites, pradėjau karjerą daryti – patekau jauniausiu raštininkėliu į kalinių ligoninę.

4. prasisklaidyti, prasiskirstyti. Kad dagi prastampýt, pabaigtum rugius vežt.

5. prasirgti: Dvi savaites višta prastam̃pė.
pritampýti.

1. prinešioti, prikiloti ko sunkaus: Pamažu pamažu i pritampýsu [vandens]. Iš laukų prisitampiáu bulbių, kur talkininkai paliko. Vakar kiek aš tų zuperinių maišų prisitampiaũ, o šitokius kilnot tai dykysta.

2. sunkiai nešiojant, kilojant prikrauti: Pritampýt mašiną už septyniolika kapeikų tai neapsimoka.

3. tampant, judinant prikelti, prižadinti: Įrūgęs, vos vos pritampiáu.

4. privarginti, nukamuoti sunkiu darbu: Dabar, par darbymetę, ir taũ sočiai pritam̃po. Kai par dieną prisitampaĩ, tai vakare nebesinori dirbt. Aš labai prisitampaũ fermo [je]:
pašaras žalias, sunku labai sunešiot. Jonas labai prisitam̃pė prie mėšlo. Prisitam̃pė su karve, paki nuvedė kitan galan. Vargingai augęs, prisitam̃pęs.

5. privarginti šaukinėjant, tardant: Pritam̃pė mane po tuos teismus. Kiek ją vargšę pritam̃pė nekaltai!. Prisitampýti po teismus.

6. tampant pritraukyti, prigaudyti: Šitas vaikas nuo liepto kiek žuviočių pritam̃po!
sutampýti

1. sutempti 1: Paėmęs iš tėvo vadeles kad sutampaũ arklį, tai bėga net prunkšdamas. Tas arklys minkštų žandų: sutampýk gerai – traukiasi atatupstas. Vadeles sutampýti. Jau sutam̃pė virvę, trauk!

2. sunkiai sunešioti, sukiloti: Motriškos, an vyrų kraunat (juos keikiat), o kas viską sutam̃po, sunkį darbą nudirba? Tiek maišų vienas nesutampýsi. Kas man būt sutam̃pę tuos dobilus, ka ne jų rankos. Sutampiaũ šieną vakaran. Stipras, vienas pats viską susitam̃pė. Susitampiau savo nešulius šalia Birutės.

3. sunkiai dirbant, keliant, traukiant pasitempti, susitąsyti: Karves vesdamas susitampiáu – ir sergu. Pradėjo smarkias šakes duoti – susitampiáu pagalum.

4. patąsyti, supurtyti: Motina, nutvėrusi už peties, sutampė dukterį. susistumdyti ginčijantis, varžantis dėl ko: Vaikai susitam̃pė dėl niekų, dėl botagėlio.

5. visu kūnu sujudėti, stengiantis ištrūkti: Liucipierius sustam̃pė sustam̃pė i negali lenciūgo nutraukt.

6. išlyginti, sutvarkyti: Vaikai y [ra] sutampýti (tvarkingai aprengti) . | Vyro tėviškė liuob būs geriau sutampýta. Šiaipjau piršlys nieku kitu nesiskiria nuo jaunikio, kuris yra labiau susitampęs ir susišukavęs. Vainoras, sustampęs kelnęs, įklimbavo prie svečių. Pasistačiau dviratį pri jaujo galo, susitampiáu, susistrajijau i trauku į trobą. Išaugo merga kaip žardas, o viena pati nesusitam̃po. susiruošti: Arklys iš velėnų vežimo pavargęs, vargu besusitampýsiam į Kalvariją.

7. sutaisyti, suremontuoti: Sutam̃pė batus, ir nešioju dar kelinta vasara. Jei šį metą jaujos nebsutampýsi, kitą metą būs vėlai.

8. sunešioti, suvalkioti: Ale ir greit tu sutampeĩ savo žalią suknutę.

9. suimti, sutąsyti traukuliams: Matyt, jį sutampė, kad lova subraškėjo, paskui kažkas į sieną atsitrenkė. Nervai, sutam̃po mane. Da mañ tėvas peržegno [jo],
sustam̃pė i numirė.

10.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itampyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x