įtabaluoti

tabalúoti, -úoja, -ãvo. tàbaluoti, -uoja, -avo. tãbaluoti.

1. kabančiam judėti, kabaliuoti, maskatuoti: Ale kad vikras tas vaikas. Didžiausiam kubile įkišęs galvą ir tabalúoja. Tabalai tabalai tabalavo kankalas po karvės kaklu. Tas spragilas tàbaluo [ja] – kaip mušai, teip ans laksto į šalis. Žiūriu – medė [je] kiulkis tabalúo [ja] (bitės susimetusios) . Karvei bėgant tešmuo tàbaluoja. Guli kap negyvas, kojos tik tabalúoja. Išeina pažiūrėt – in stogo rogės, ienos tabalúoja (kaimo jaunimo išdaigos) . Žiūrėk, galas diržo paskverny tabalúoja. Užsek paprūgą, tàbaluos visą kelią. Lopšelis tabalúoja. Burna kai mazgotė tàbaluo [ja],
susikvaldavus (susiraukšlėjusi) . Tabaluoja kai šunio uodega. Gaidys laktoj, o žarnos tabaluoja. Tàbaluojas škurliai, nuplyšęs kaip ubagas. Kam čia tas pantis tabalúojas kai uodega?! Vaikas bėga, o maišelis ant pečių tàbaluojas į šalis. Pririšk drūčiau – tàbaluosis. Tie andarokai ilgi, platūs, aplink kojas tàbaluojas. Plaukuotas su plaukuotu susiglaudė, vidury liežuvis tabalúojas. krypuoti į šalis, svyruoti, švytuoti: Aš nuolatos žvilgčiodavau į geltonai spindinčią, į abu šonu tabaluojančią švytuoklę ir žemyn nusikorusius pailgus kaip agurkai zvambalus.

2. judinti į šalis, siūbuoti, makaluoti, maskatuoti, mosuoti: Gražiai sėdėk, netabalúok kojų. Tą koją neštinai tàbaluo [ja]. Netabalúok tu teip su kojom, ba negražu. Jis tàbaluo [ja] su spragelu gerai. Tàbaluok su ta terba kaip su mietu. Joja kojom tabalúodamas. Jis rankom tabalãvo tabalãvo. Užvirtęs guli ir kojom tabaluoja. Ožys tabalãv [o] tabalãv [o] ir attrūko. Vilkas nuejo, inkišo in tą aketę uodegą, tabalavo tabalavo, toj uodega betabaluojant prišalo. Kas te grūda, kas te mala, kas te tabaluoja? Vilkas malė, tabalãvo, svečius čestavojo. Kas kojom tabalúoja, tas velniuką supa. Kas meluoja, tai kojom tabalúoja. Nuo darbų tavo trečia rankovė tabaluõs (devyni amatai, dešimtas badas) .

3. klibėti, klebetuoti: Į [girnų] skylę [varpstį] įstato, ka netàbaluotum. Ratas į visas puses tabalúoja. Paskum užtvirtinau rankeniukę, kad netabalúotų. Tu da vienas tabalúoji šiaip teip. Neprikalei gerai [lentelės] – i tàbaluojas. judėti, krutėti, šokinėti: Kai duris darai, visa siena tàbaluo [ja]. Arklys bėgo net pasišokinėdamas, ratuose tabalavo, bilsnojo sofa su minkštomis kėdėmis. Ištraukiau – tabalúojas [ungurys] ! Kai važiuoja, galva tabalúojas. krypuoti, sverdėti: Eidamas tabalúoja. Aš pradėjau tàbaluoti į šonus. Murdo murdo, tabaluo [ja] tabaluo [ja],
baisu pažiūrėti, kaip daba šoka. neritmingai plakti, virpėti: Širdis muno tàbaluo [ja] gatavai.

4. maišyti, judinti, teliūskuoti ir pan.: Ana sviestą sukdama tabaluoja po puodelį su šaukštu. Norint sviestą sumušt, reikia smetoną kalataukoj tabaluot. Šiteip tabalúodama, tik vandenį sudrumsi. Vanduo labai tabaluojas [vežamas kubile].

5. negražiai (svyruojant ar pan) eiti, bėgti: Kur tàbaluoji? Verčiau sėdėk namie. Tabalúoja ir tabalúoja kaip kuinas netikęs. Tàbaluok su toms karvėms tokius galus. Kur tu tàbaluoji kap į uodegą įkirpta? Ko čia tàbaluoji iš paskos?! Mes visi tabalavom į Kalvariją.

6. valkiotis, bastytis: Tabalãvo tabalãvo kur, guzas išakijo, prakiuro. Tàbalavo tàbalavo po miestą iki sutemai. Tàbaluojas [vaikas] tarp didžiųjų – ir užgauna. Kur ans tàbaluojas, ko nepareina?!

7. nešti: Ką čia dabar to [je] lauknešė [je] tàbaluoji? Pro vartelius su nauju kibiru įsirito Jokūbas ir įsiręžęs tabalavo vandenį.

8. niekus plepėti: Atejo ir tabalúoja kažin ką. Šitas tabalas tabalúoja ir tabalúoja par visą dieną. Tabalúoja kaip girtas. Neklausyk, ką jis tabalúoja! Tabalúok kai šuniokas su liežiuviu! Ka susitinkas, ta po kelias valandas tàbaluo [ja] susistojusys. Jie jau laužosi liežuvį, pasistengdami tabaluoti tik vokiškai.

9. prastai dainuoti: Ana tabalúo [ja],
t. y. dainuo [ja] nė šiaip, nė taip. Per vestuves ir dabar tą dainą tabalúoja.

10. maišyti, painioti, ardyti.

11. nerimtai elgtis: Jauni apsiženiję tik tabalúojas.

12. mirti: Serga, mažak nori tabalúot.
liežùvis tabalúoja (tabalúojasi) niekus tauškia, daug plepa: Jos visada liežùvis tàbaluoja. Tavo liežuvis tabaluoja kaip avelės uodega. Driskiaus liežuvis labai ilgas, visados tabaluojasi kaip melnyčioje piklius.
[su] liežuviù (liežiuviù) tabalúoti niekus taukšti: Ko tu liežiuviù tabalúoji kap šuva uodega. Tabalúoja tabalúoja su liežiuviù, aš nė neklausau jo. Ar ilgai reikėjo liežuviu tabaluoti, kol prisiputnojai? Žmogus miršta, o jos liežuviais tabaluoja. Nosis subedė i tabalúoja liežùviais.
aptabalúoti.

1. apvyturti, apvynioti: Aptabalãvo šaka ir važiavo su beržine atsaite.

2. apkalbėti: Kurgi aš nueinu ir ką gi aptabalúoju, tik žmonės an manęs labai pradėjo šnekėt.
atitabalúoti

1. tabaluojant atsirišti, atsipalaiduoti: Teip kietai buvau pririšęs, paėmė ir atsitabalãvo.

2. sunkiai, svyruojant ar pan. ateiti, atbėgti: Skolininkas atitabalavo. Nė Zosė niekumet neatitabaluoja. Tabalai tabalai ir atatabalãvo.
įtabalúoti. tabaluojant įeiti: Po išdavinėjimo tujau įtabalãvo į gaspadą ėsti, nenora nė kiek paalkanoti.
ištabalúoti

1. kurį laiką iškabaliuoti tabaluojant: Ilgai ans ten ištàbalavo.

2. tabaluojantis iškristi, išsijudinti, atsipalaiduoti, išsiklibinti: Suslogyk kraudamas vežimą, kad pėdai neišsitabalúotų. Nulėkė ratas, mat kaištis išsitabalãvo. Mūsų ratai jau išsitabalãvę, reikia nauji taisyt.

3. vargstant, dirbant suliesėti: Prie fermos dirbdama nė centnerio nebesvėriau, visai išsitabalãvus buvau mergytė.

4. išstumdyti, išmaišyti: Paėmęs kačergą, ištabalavo pečiuj visus puodus.

5. išsikepurnėti, išsikepestuoti, išsikapstyti: Neišsitabalúoja kai žuvis iš rėčiaus. Kelias būdavo nekoks, bet vis šiaip taip išsitabaluodavome.

6. išeiti, išdumti, išvažiuoti: Anyta ištàbalavo į Šidlavą, t. y. išbėgo, išėjo. Nieko nesakiusi ištabalãvo į šokį. Atradau patį administratorių ištabalavusį į Plungę.

7. išpasakoti: Aš seniau daug daugiau mokėjau ištàbaluot, o jau dabar tik kaip per miglas. Tik išsižosk ką nors, tai tuoj ištabalúoja kitam. Na gan, išsitabalavaũ jau, eit reikia namo. Kad išsitàbaluoja bobos girtos, tabalaines dainuoja.
nutabalúoti.

1. nueiti, nuvažiuoti tabaluojant: I kur tie vaikai nutabalãvo? Nutàbalavau, sugaišau dieną i turiu grįžt.

2. vaikštant nuvargti: Pardien nusitabalavaũ.

3. neatsargiai einant numinti: Nūtabalavo vištalį.

4. sunkiai nunešti: Nunešu, nutàbaluosu raitas pusrytį lažininkams.

5. spardantis nusikloti, nusispardyti: Užklosi vaiką, jei bus nusitabalãvęs.

6. nusivalkioti, nusibastyti: Išėjo miestan ir nutabalãvo. Nenutabalúok po vakaruškas lakstydama.

7. daug prišnekėti, nutaukšti: Tabalavo tabalavo ir nutàbalavo.

8. nudvėsti: Mūsų šuo nusitabalãvo. numirti: Senis jau nusitabalavo.
patabalúoti

1. kurį laiką tabaluoti, pakyboti: Kokias tris dienas ans ten patàbalavo.

2. pajudinti, pasūkėti, pakraipyti: Patàbalavo pusvalandį girnas – ir yra miltų. [Bernaitis] žiūri – guli čebatas an kelio! Paėmė, pakilojo, patabalavo.

3. pakratyti: Jūs patys patabalúokit [obelį].

4. pamaišyti: Truptį patabalúok košę.

5. pasivaikštinėti: Kiek nusisėdėjęs – noru pasitàbaluoti.

6. pašnekėti, paplepėti: Senis su liežuviu da patàbaluo [ja]. Buvom sueję su vaikais, tai bet sau patabalãvom, ir gana.

7. negražiai padainuoti: Patàbaluok nors apdainavimą (dainušką) . Sueidavo jaunimas į krūvą ir patabalúodavo viseipos.

8. padvėsti, nugaišti: Broliškai [priėmė],
bet ką mano, tai nei šuva neėst, patabalúot priėdęs.
partabalúoti.

1. būti parnešamam tabaluojant: Žiūrom – parbėga bėras žirgelis, partabaluoja aukso kilpelės.

2. parbėgti, pareiti: Partabalãvo dykas kai mazgas (nieko negavęs) .

3. parsivežti, parsigabenti: Avilį dyką parsitabalavaũ nuo bičiulio – tai tokiem ir duok bites!
pratabalúoti.

1. praeiti: Pro šalį pratabalavau.

2. prasivalkioti.
pritabalúoti.

1. prišnekėti niekų: Vis pritabalúoja, kas nereikia. Pristabalãvom, tai net liežiuvio nepakeliu.

2. privargti: Pristabalãvo, bet nieko negavo.
sutabalúoti.

1. sumaskatuoti: Aš ją supurtau. Bejėgiškai sutabaluoja galva. Mano spragilas sutabalavo ore, nušvilpė šalin ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą.

2. sujudinti į šalis, sumosuoti, pakratyti: Paimk ir inleisk pieną šulnin, ale dabok – nesutabalúok virvės. Krito [žmogus] ir kojom nesutabalãvo, ir numirė. Jei nori sumaišyt lekiančias gerves, sutabalúokie nosine.

3. imti smarkiai plakti, mušti. Vos nenumiriau, tik širdis sutabalãvo.

4. sumaišyti, suplakti, sumušti, suteliūskuoti: Smetoną sutabalãvo ir nori už gerą pardavinėt. Kol sutàbalavau skinstą smetoną – neina į sviestą nė jokia mada. Toks perrūgęs, su išrūgom sutabalúotas tas pienas, kas jį valgis?!. Vežiau pieną pieninėn, paėmė ir susitabalãvo visas su smetona.

5. suklysti: Sutabalúoji [dainuodamas],
nemoki iš pradžios.

6. išsukti, išvaryti (per mašiną): Savo jėga kol sutàbaluosi tiek vilnų, ir vakaras ateis.

7. pastipti: Arkliščius jau sutabalavo. numirti: Kad būtų sutabalãvęs kokis nors nususėlis, mes tavęs nebūtumėm užkliuvę.
kójomis sutabalúoti mirti: Reikia mokėt [grybus] paruošt, ba ne, tai ir kójom sutabalúosi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itabaluoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x