švepliúoti, -iúoja, -iãvo. švepluoti:
1. Vaikui jau septinti metai, o vis da švepliúoja. Nuo prigimimo švepliúoja. Švepliúoja kaip mažas. Kalbas tarp savę švepliúodami. Žmogus be dantų kevena, vadinas, taip švepliúoja.
2. Šliauma esi, ir gan, švepliúoji daug, tik nieko gera nepasakai. Jau prisidrožę (prisigėrę) , jau švepliúoja visi. | Miestelėnai vis lenkiškai švepliuoja.
įšvepliúoti. švepliuojant įeiti.
iššvepliúoti. kurį laiką švepliuoti: Vaikas lig penkerių metų iššvepliãvo.
pašvepliúoti. pašvepluoti: Tik iš tolo su juo pasisveikindavo ir tai paerzindavo, pašvepliuodavo.
sušvepliúoti. sušvepluoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.