įsvarinti

svarìnti, -ìna, -ìno. svãrinti, -ina, -ino.

1. lenkti žemyn ką svarų, apsunkusį: Obelis svarìno šakas, aplipusias obuoliais. Svarìna aukštynelku, negali į kalną įvažiuoti su prikrautu antamabiliu. Škac, lipk žemė [n] – šutini, svarinì [man kelius] ! Rugiai svarino pilnas varpas. Svarìna muni miegas – būs lytaus. Visą dieną svarìna miegu (ima miegas) . Žmogaus dvasia stengiasi pakilti, o kūnas savo sunkybe žemyn svarina.

2. uždėti, pritvirtinti svorį, svarlį: Tu svarìndamas užsvarinai sunkas ant arklio, drabužius ant karties.

3. traukti aukštyn kokį sunkų daiktą (ppr. pakišus ką po apačia): Poros pakinkytų arklių svarìna kiemo pastatus.

4. siūbuotis prieš šokant: Paki anas svãrinos, aš ir peršokau.
atsvarìnti. atlošti, atkraginti: Jis atsisėda ant mėlynos sofos, sunkiai atsilošia į minkštą atkaltę, atsvarina galvą ir žiūri.
įsvarìnti

1. įsiūbuoti, įsmaginti: Kad metėm maišą ansvãrinę!. Kai ansisvãrina, tai ir palekia truputį. Ansisvãrinęs medis nuo kalno eina – gali užmušt. Insisvarìnęs dugnelis kap ej [o] ir numušė [spyruoklę]. Katris aukščiau ansisvãrins [sūpuoklėse] ? | Traukinys įsisvarino ir ėmė bėgti. Dainos aidas įsisvarina, didėja ir vis toliau atsikartoja.

2. pasidaryti sunkiam, pasunkėti: Nešant ir nesunkus daiktas par ilga insisvãrina.
išsvarìnti. pasverti, įvertinti: Jo. brangiausią veidą regėt ir ižkakt neižsvarinamą (neižsvarinomą) pribuvimą Jo.
nusvarìnti. nusvãrinti. nulenkti, nuleisti žemyn (ką svarų, apsunkusį): Jis stovėjo, nusvarìnęs galvą. [Kreivėnienė] dabar jau mato, kaip Marčius giliai atsidus, nusvarins bejėges rankas, nuners akis žemėn. Vaikas užsikorė ant kubilo krašto, kubilas nusisvarìno ir apsivertė. savo svoriu nulenkti žemyn: Anos tokios kasos, ka galvą nusvarìna. Žemyn nusvarino man galvą sunki karūna. Žąsys pasišokėdamos snapais braukė prinokusias, grūdų nusvarintas varpas. Ir užaugo skiepyta jo kriaušė, nusvarino vaisiai jos šakas.
pasvarìnti.

1. pasverti, pakabinti ant ko: Nešdami šautuvus, pasvarintus ant rankos, vokiečiai suėjo į kiemą.

2. pakiloti, nustatant svorį: Suskaitė po kits kito pinigus, pasvarino ranka.

3. pasilenkti, persisverti (ppr. ko nors siekiant): Ans pasisvarìnęs stovi, t. y. nepakiugždžiai. Užkliū [va] kur nors a tei pasisvarìna daugiau i virsta da [vaikas]. Pasisvarìno [karvė],
užsikvempė an lovio i pavirto. Telyčia, pasisvarìnus par torą, griaužia žolę.

4. pasiūbuoti prieš šokant ar metant: Pasisvãrino ir peršoko par upę. Nepasisvãrinęs netoli akmeną numesi.
pérsvarinti.

1. uždėti, užkabinti, nuleidus į abi puses: Parsvarinái sunkas su pinigais.

2. persisverti, užsikvempti: Petras tai tę gryčio [je] kur parsisvarìnęs gulėjo [girtas].
užsvarìnti. uždėti, užkrauti ką svarų, nuleidus į abi puses: Ant arklio užsvarinái maišą su javais, sunkas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvarinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x