sū́poti, -oja, -ojo.
1.
sūpuoti 1: Toks didelis ir dar sū́pot reikia. Motina bėga į kūdikį, randa jį besūpojamą laumės ir apdovanotą.
2. siaustis, gobstytis.
atsū́poti
1. atsūpuoti.
2. pakankamai prisisupti (sūpynėse).
įsū́poti. įsūpuoti: Nemokėdamas pats įsisū́poti, paprašyk, kad kas kitas tave įsū́potų.
išsū́poti. išsūpuoti:
1.
2. | refl.
3. sukelti nerimą, sujaudinti.
nusū́poti. nusūpuoti
1.
pasū́poti
1. pasūpuoti
1.: Sunki karieta dundėdama, kratydamos ir pasisūpodama sustojo.
2. truputį pasiūbuoti įsmaginant, įlaiduoti: [Lazdelę, ] keletą kartų įsismaginimui pasūpojęs, meta, kad kuo toliausiai nukristų.
užsū́poti
1. užsūpuoti 1: Daug naktelių nemiegojau, ant rankelių užsūpojau. Jį užsūpojo važiavimas automobiliu.
2. gobstantis užmigti: Elena sūpojos skepeta ir užsisū́pojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.