įstumdyti

stùmdyti, -o, -ė. stumdýti, stum̃do, stum̃dė; stumti.

1. stumiant judinti, perkėlinėti iš vienos vietos į kitą: Pelus stùmdo į krūvą. [Uršulė] metė stumdžiusi puodus prie židinio. Kiek pelų – stumdýt net nusbodo! Stumdyt mėšlam reikia geros stūmos. Stùmdė šiaudus su grėbliu ir nulaužė grėblakotį. Petro kiemą stùmdė su traktoriu: atstūmė sniegą nuo kelio. Girdėjo, ka ardus stùmdys į vieną, į kitą galą. Įeik – nieko nėra. Ji ilgai stumdė (traukinėjo) stalčius. Seniau ežias vienas kito stum̃dė (prisiskirdavo kaimyno žemės) . Baronas bliauna, medis dūsuoja, arklys tęsia, ė bernas stùmdo. stumiant versti judėti kuria nors kryptimi: Stùmdžiau vagonelius. Žiūriu – Mykolas vežimuką stùmdo po miestą. Anūkai stùmdo dviratį, o man liepia žiūrėt pro langą. Paskiau jau pradėjo dirbti tokius iš medžio stùmdomus vygius. Vežimo neturime, tai stumdomės (važinėjame) su rogutėmis.

2. judant užkliudinėti, smūgiu prisilietinėti: Rodėsi, kad nematomos rankos stumdo mane į visas puses. Aš išejau iš eilės, kad nestùmdyt [ų]. Žmonių – gal iš visos apskrities: tik eina, tik skuba kits kitą lenkdami, stumdydamiesi, ant kojų lipdami. Siauruose šaligatviuose stumdėsi bobos su kraitelėmis. Kai pirkioj vietos visiems nepakanka, tai vaikigaliai ir piemenys stumdosi priemenėje. Nėr vietos pirtė [je]:
stumdos subinėms. Stùmdos stùmdos – kokie dabar šokiai! Stum̃dos stum̃dos kai ne viso razumo žmones. Girti sueina, stùmdos su pečiais [šokiuose]. Ekėjant arkliai stùmdosi. O vaikai stumdėsi kūne jos. Debesys plaukė stumdydamiesi ir leisdamiesi vis žemiau. Ko stumdais kaip dangaus netekęs? Ko stumdaisi kaip Morkus po peklą? Stumdosi kaip bobos bobturgyj. skausti baksnojant, smūgiu pastumiant: Vaikai jį alkūniavo ir stùmdė. Ta pamotė teip jos nekentus, teip nekentus, vis ją bardavus, lojodavus, stumdydavus, mušdavus. Sako, aš toki mandri buvusi, aš kitus vaikus stùmdžiusi. Ans munęs nestùmdė ne vieno karto. Stùmdys, stùmdys liuob pieminukus, duos į kuprą. Stùmdėt nu savęs vaikelį, bestùmdydami ir prarėkinot. Vaiką, sako, stum̃dąs girtas. Kad nestumdytų, nespainiok po kojom. Vedė iž miesto skubindamies, stumdydami jį. Durną i bažnyčio [je] stumdo. Jie pagavo stùmdytis. Ėmė stùmdytis ir peštis. Sakiau nesistùmdyti – neklausėt, stùmdėtės, dabar nerėkiat! Judu tol stùmdysatos, kol langą iškrùšat. Ka i pykstas anuodu, ale nesistùmdo. Vienas su vienu stùmdės, pešės. Dyki tąsos po sodžių, tai argi ramūs pabus: galynėjas, stumdos, brukas. Stum̃dos kai piemenes. tai pasitraukti spaudžiamam, tai vėl grįžti, kitą išstūmus: Tris mėnesius apie mus prontas stùmdėsi. Vėlek nueis, vėlek atgrįš anie – čia ilgai stùmdės [kariavusių šalių kariuomenė]. | Par mūsų valstybę stùmdos stùmdos karai.

3. varinėti prie darbo, siuntinėti, gainioti: [V] anginą reik stùmdyti. Juk jau kas tikt nor, tas būrišką nabagėlį stùmdo šen ir ten nei kokį šunį nevertą. Būdavo, ims pasakoti, prie kokių darbų jis buvęs stumdomas. Ans negabus, teip tik stumdomuoju tebuvo. Paprastas žmogus esi stùmdomas. Jam neduoda rimto darbo, o stùmdo visur kaip durną. Tuos vaikus mažus pradėjau stùmdyt ganyti. Senį stùmdo marti: ir karvės melžt, ir kiaulės liuobt vis jam. Stùmdo palei bobutes tuos vaikus. Stùmdomo darbo visi nenori. Stùmdo mane vieta iš vietos. Kur remontas koks, tai ir stùmdo juos. Ko mane stùmdai lyg Norkų po pragarą?! Stumdo kap akmenį nuo kelio. Mane stùmdė visur kaip seną vyžą. reikalauti pasišalinti, versti išsikraustyti: Marčios tėvų nenora ne viena, stùmdo nu savęs.

4. negerbti, skriausti: Jonas buvo visų stumdomas. Anie stùmdo motyną, anus stùmdys vaikai – pamatysi! Kaime toks gyvenimas: esi stùmdomas. Kas norėjo, tas [našlaitį] stùmdė; kas norėjo, tas ėsti davė, kas nenorėjo – nedavė. Mažesnį visi stùmdo. Gal jau aš ne tokioj adynoj užgimiau, kad visi stùmdo. Kap blogą pinigą stùmdė [našlaitę]. Da gyvulį nestumdo, o tą senikę stumdo blogiau kaip gyvulį. Stum̃do, stum̃do ją. vaikai.

5. šiaip taip gyventi, vargti: Nieko dar, po biškį stùmdaus. Teip i stùmdomėms! Tiek metų Tomas su šeima stumdėsi tarp svetimų, o dabar – talpus dviejų aukštų, penkių kambarių butas. Nejau mes taip ir stumdysimės visą gyvenimą paskui svetimų karvių uodegas, piemenaudami ir bernaudami gaspadoriams.

6. nieko neveikiant būti, bastytis, dykinėti: Žiemą vėl pusplikis stumdaus po užpečkį. Toks didelis bernas neina prie darbo, o stùmdos su vaikais par dieną. Vaikų nėkur neleidau – lai stùmdos numien. Par visą dieną stùmdžiaus po kiemą.
pastùrgalį stùmdyti gaišti: Tokiam čėse, kai lauke darbai dega, mergiotė po gryčią pastùrgalį stùmdo.
vė́jo stùmdomas

1. be sveikatos, silpnas, bejėgis: Eina vė́jo stùmdomas.

2. be vietos, benamis: Jis visą gyvenimą buvo vė́jo stùmdomas.
antstùmdyti. užstumdyti; stumdant uždėti, užkelti.
apstùmdyti. kiek pastumdyti, apibaksnoti: Ten jį apstùmdė ir išvijo. Ir apmušė, ir apstùmdė. Susipykę apsistùmdė. Darbuojuos apsistumdydama su vaikais. Vyrai apsistùmdė, ale pri muštynių nepriejo.
atstùmdyti.

1. stumdant į šalis nuvalyti: Atstùmdo kelius žiemą, pravažiuo [ja].

2. stumdant išblaškyti, atsiginti: Pleštekė (silpna) būdama neišturėsu – su kuo atstumdysu kuliganus?

3. stumdant atlaisvinti, padaryti laisvą, neužimtą: Nebijau, aš nesiduosiu nutrėškiamas, alkūnėmis sau taką atsistumdysiu.

4. stumdantis ateiti, atbėgti.

5. pakankamai prisistumdyti.

6. šiaip taip likviduoti, atsikratyti: Skolas atstum̃dėm (grąžinome), i neliko pinigų.
įstùmdyti. po truputį įstumti, įvaryti.
išstùmdyti.

1. stumdant išblaškyti, išvartyti.

2. stumdant išvaryti: Išstùmdė visus nekviestuosius pro duris.

3. kurį laiką stumdyti: Vakar visą dieną išstùmdėm šieną iš liūnų.

4. išskobti, išdrožti: Su tuo duru turi išstùmdyti klumpio vidų.

5. prabūti, praleisti laiką be darbo: Per žiemą išsistumdėm po vidų.
nustùmdyti.

1. stumdant pašalinti: Nupuolęs vieną į vieną pusę, kitą į kitą pusę numėtė, nustumdė. Staldai kaip sudegė, i tus akminus norėjau nustùmdyti. stumdant į šalis nukasti, nuvalyti: Sniegą nustùmdė nuo kelio. Nustùmdytas kelias, labai geras. Vaikai, ar nustùmdėt kiemą? Kai nustùmdysit kiemą, tai eikit kelio stumdyt.

2. stumdant nuveikti, nuvaryti: Tą kiaulę tuodu paršai nustùmdo, i ji kūdesnė. Nustùmdo senės vištėlius ir surija, sulesa visa. Vienas kitą nūsistùmdos – toks paršukų būrys!

3. stumdant, varinėjant nuskriausti, užuiti: Silpnesnį visur nustùmdo. Visi nubars mane siratėlę, visi nustùmdys. Mano, našlės, vaikeliai iš mažinties nustumdýta. neprileisti: Tus jaunus nustùmdo sẽniai nu geresnių darbų.

4. stumdant nuvarginti: Gerai, kad ponas Visgaila pasiaukojo ir vis mane lydėjo; jei ne toks globėjas, būtų mane nustumdę, numindžioję. Per dieną nusistumdęs sprūstėj žmonių, vis stačias vargęs, labai nusigerėjo atsisėdęs.

5. stumdantis nueiti: Senis bambėdamas nusistumdė.
pastùmdyti.

1. kiek stumdyti, judinti iš vienos vietos į kitą: Išsirovęs eglaitę su stora in šoną atsikišusia šaknia, padariau kačergą puodam pečiun pastumdyt. stumiant pavežioti, pavažinėti: Mergikė maža, da ir aš vežimiuką pastùmdyčiau. Pastùmdyk vežimelį, vaikas tujau ir užmigs. | Tėvai, pastùmdyk anuos [televizoriaus] guzikus, gal ims rodyt.

2. pasmūgiuoti, pabaksnoti: Aną reik pastùmdyti, kad nesušaltų. Kitų nestumdyk – kitas tave pastumdys. Pasistùmdė (pasipešė) ir vėl susigadijo. Baisus čia daiktas: vaikai pasistùmdė, susipešė ir vėl išsiskirstė. pamasažuoti: Pastum̃dai (pastumdyk), vaikeli, man nugarą rankelėm, gal man sopė pereis.

3. pasiuntinėti, pavarinėti: Toks pastùmdomas mažilelis buvau. Ji jam parodys, kad ne taip jau lengvai pastumdoma! Visą amžių toks pastùmdomas buvo – vieni vargai!. Da menkas tas mūsų Juziukas, ale vis tiek jau pasistùmdom.

4. pabūti, pavaikštinėti be tikslo, pasibastyti: Antanas pasistumdė valandėlę krautuvėje ir pro kitas duris išėjo kieman. Laže galima ir su bernais pasistumdyti, o namie bėk ir bėk. Ateik bet pasistumdýt.
pérsistumdyti

1. stumdant persikelti į kitą vietą, persistatyti: Ji prisiglaudė prie jų, persistumdė lovas anam kambary, ir ji dabar miega su Trūde vienoje lovoje.

2. susistumdyti, stumdantis susiimti: Kaip pársistumdė andais, daba jau i girti nebsistumdo.
prastùmdyti.

1. pastumdyti kiek į šalis: Pasodino mergaitę į pačią krikštasuolę, prastumdė valgius ir gėrimus alkūnėm į šalis ir liepė raštą garsiai skaityti. Ponaitis prastumdė pečiais sienas, ir pasidarė daugiau vietos.

2. braunantis, stumdantis prasiveržti, pralįsti: Tuo tarpu vienas iš jų, prasistumdęs pro lindusius su savo patarnavimais felakus, prisiartino prie jo. braunantis, stumdantis praskirti į šalis: Prasistumdydamas geriančius ir vėpsančius, prisiartino ir jis prie to staliuko.

3. šiaip taip, sunkiai pragyventi, išsiversti: Su ožka arba ir dviem galėjai ir pagrioviais kur prasistumdyti, žolės kuokštų parovęs, pašerti.

4. nieko neveikiant, be rimto darbo, be tikslo praleisti laiką, prasibastyti: Visą dieną taip ir prasistùmdė iš kertės į kertę, nė piršto nepajudino. Neina šokt, prasistùmdo su pusberniais po kertes. Lijo lietus, teip ir prasistùmdėm namie nieko nepadirbę. Šiandie visą dieną prasistùmdžiau kampas nuo kampo. Tai ir gaišo, metelius prasistumdydami. Numie, pri kiaulių, vištų gali i bile kaip prasistùmdyti.
pristùmdyti.

1. stumdant priartinti.

2. stumdant privarginti: Pakliuvau į pačią spūstį, tai tiek pristùmdė! Mane šiandie bažnyčioj baisiai pristùmdė – baisus daugumas žmonių buvo.

3. daug stumdyti, varinėti, uiti, skriausti: Gana man visi gyvenime pristum̃dė.
razstùmdyti.

1. stumdant užlyginti: Razstum̃dė kapus.

2. stumdant išsklaidyti: Kad razstumdýtų aną. maž ką ir rastų.

3. stumdantis susipešti, susistumdyti: Jaunimas razsistùmdė ir pagadino visą tvarką.
parazstùmdyti. stumdant visus išsklaidyti: Buvo daugiau tokių kalnų, ė parazstum̃dė, tuosu nieko nerado.
sustùmdyti.

1. stumdant sustatyti, sudėti: Sustùmdė baldus į vidurį kambario. Daugvilienė sustumdo kėdes. Paskui mes sustùmdysim daiktus teip, kaip reik. Nuvėriau nuo siūliuko grybus, sustùmdžiau, ir parėjo visi į saują. stumdant suversti: Krūvon sustum̃dė. Dabar mašina žemes į vieną kupetą sustùmdo, žmoguo i nebreik rankų varginti. Dirbu viską: mėšlą, kur reikia, sustùmdyt, prie kūlimo. Nusėdusios saulės ugningi dangaus palydovai į klonį sustumdė šešėlius nuo žemės takų.

2. stumdant sulyginti: Kelią sustumdė, sulygino. Ruošias ateit sustùmdyt, tą vietą lygyt, kur žmonės gyveno.

3. sužaisti (šachmatų partiją): Einam, sustùmdysim vieną partiją.

4. stumdant suvaryti: Šeimininkė sustumdė vaikus prie senosios kojų, liepė kalbėti poterius. Durnius ir sustùmdė visus brolius aketėn.

5. stumdant apkulti: Ka manę nebūt buvę, jis gal būtų da i sustùmdęs mamą. Pareina girtas antrą ar trečią sykį. Jau tėvą sustumdė ir sukumščiavo. Broliai, o vakar susistùmdė. Ne susmušė, tik susistùmdė. Vaikai tarp savęs susistùmdė.
užstùmdyti.

1. stumdant užlyginti: Kur laukuos akopai (apkasai) buvo, traktorium ažustum̃dė. Užstùmdė tus kapus.

2. stumdant užkamuoti: Jis tesirūpino, kad tik minia jo neužstumdytų. Tokis, tai tą vaiką užstùmdysi! Nesistumdyk tu man!

3. stumdant, varinėjant užuiti: Užstùmdys vaikai [mokykloje] tokį mažilelį. Jie ją užstùmdys tam sandėly. Ažustum̃dė i paliko bobą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'istumdyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x