įstovinėti

stovinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. stoviniuoti:

1. Rinkos pakraščiais ima rinktis ir stovinėti būreliai smalsuolių. Ona Borutienė nusivedė mane prie kalėjimo vartų, kur stovinėjo suimtųjų motinos, žmonos, vaikai. Bėgiojo viena pas kitą, šnibždėjo, stovinėjo pavartėse, kiemuose. Jei gandrai stovinėja ant klojimo stogo, tai ūkinykas turės daug derliaus.

2. Ar jis serga, kad eidamas stovinė́ [ja] ? Stovinė́ [ja],
stabčio [ja] pri kožno stulpo [mašina] – ilgai važiuosi. Eina lyg ir nedrąsiai, stovinėja, šluostosi prakaitą. Eidamas jis stovinėjo prie vitrinų.

3. Ligonis jau pradeda stovinė́t.

4. atvykus kur pabūti, kiek apsistoti: Mes stovinėjom prie daugelio salų ir mainėm savo prekes su dideliu pelnu. Kur sesutės nuvažiuota – rūtelės barstyta, kur broliukų stovinėta – žirgeliai girdyta.

5. prisėdus vėl stotis: Krikštasuolę užima Taučius – tėvelis, dešinėje palikdamas vietą pradėm bestovinėjančiai Taučvienei – motutei.

6. dažnai pastoti (kelią), stabdyti: Stovinė́jo an kelio, piningus atiminėjo.

7. tarpais nustoti veikti: Stepaičių laikrodis paseno: ėmė stovinėti.
apstovinė́ti.

1. pamažu apstoti, apsupti.

2. pamažu aprimti, liautis.
įstovinė́ti. dažnai kur įstoti, pradėti ką daryti.
pastovinė́ti. pastoviniuoti:

1.

2. Pastovinė́k važiuodamas, t. y. nevažiuok tuo trūkiu, pailsink arklius. Žmonės ėjo pamažu, pasistovinėdami.
pérstovinėti. parstovinėti.

1. dažnai stoviniuoti, būti be darbo, liautis dirbus: Aš nepárstovinėju, darbuojuos palengva. Kur žali gojai ir raudonos uogos, ten parstovinėjau dienoms nevigadnioms.

2. perstojinėti: Ans ten párstovinėjo, tas plėšikas.

3. (przestawać). bendrauti, draugauti: Mum tėvas su bet kuo parstovinė́t neleisdavo. Su vagimis nepárstovinėk. Su kokiais párstovinėsi, toks i pats paliksi. Pérsistovinėti su jūre.
prastovinė́ti. praleisti stoviniuojant: Pusę dienos jie prastovinė́jo be darbo.
pristovinė́ti. pristovėti.
priešstovinė́ti. priešintis: Kurie pryšstovinės …, sau patys sūdą priims.
užstovinė́ti

1. užstojinėti: Užstovinė́ [ja],
a karvę [pro šalį] veda, a ką.

2. užtarti, užstoti: Jei vienas užstovinė́s, kitas bars, vaikas visai į velnius išeis. Vyresnybė turėtų užstovinėti tokį vargdienį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stovinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. stoviniuoti: <br/>1. Rinkos pakraščiais ima rinktis ir stovinėti būreliai smalsuolių. Ona Borutienė nusivedė mane prie kalėjimo vartų, kur stovinėjo suimtųjų motinos, žmonos, vaikai. Bėgiojo viena pas kitą, šnibždėjo, stovinėjo pavartėse, kiemuose. Jei gandrai stovinėja ant klojimo stogo, tai ūkinykas turės daug derliaus. <br/>2. Ar jis serga, kad eidamas stovinė́ [ja] ? Stovinė́ [ja], stabčio [ja] pri kožno stulpo [mašina] – ilgai važiuosi. Eina lyg ir nedrąsiai, stovinėja, šluostosi prakaitą. Eidamas jis stovinėjo prie vitrinų. <br/>3. Ligonis jau pradeda stovinė́t. <br/>4. <span class="explanation">atvykus kur pabūti, kiek apsistoti: </span> Mes stovinėjom prie daugelio salų ir mainėm savo prekes su dideliu pelnu. Kur sesutės nuvažiuota – rūtelės barstyta, kur broliukų stovinėta – žirgeliai girdyta. <br/>5. <span class="explanation">prisėdus vėl stotis: </span> Krikštasuolę užima Taučius – tėvelis, dešinėje palikdamas vietą pradėm bestovinėjančiai Taučvienei – motutei. <br/>6. <span class="explanation">dažnai pastoti (kelią), stabdyti: </span> Stovinė́jo an kelio, piningus atiminėjo. <br/>7. <span class="explanation">tarpais nustoti veikti: </span> Stepaičių laikrodis paseno: ėmė stovinėti. <br/><b>apstovinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pamažu apstoti, apsupti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pamažu aprimti, liautis. </span> <br/><b>įstovinė́ti</b>. <span class="explanation">dažnai kur įstoti, pradėti ką daryti. </span> <br/><b>pastovinė́ti</b>. pastoviniuoti: <br/>1. <br/>2. Pastovinė́k važiuodamas, t. y. nevažiuok tuo trūkiu, pailsink arklius. Žmonės ėjo pamažu, pasistovinėdami. <br/><b>pérstovinėti</b>. parstovinėti. <br/>1. <span class="explanation">dažnai stoviniuoti, būti be darbo, liautis dirbus: </span> Aš nepárstovinėju, darbuojuos palengva. Kur žali gojai ir raudonos uogos, ten parstovinėjau dienoms nevigadnioms. <br/>2. perstojinėti: Ans ten párstovinėjo, tas plėšikas. <br/>3. (przestawać). <span class="explanation">bendrauti, draugauti: </span> Mum tėvas su bet kuo parstovinė́t neleisdavo. Su vagimis nepárstovinėk. Su kokiais párstovinėsi, toks i pats paliksi. Pérsistovinėti su jūre. <br/><b>prastovinė́ti</b>. <span class="explanation">praleisti stoviniuojant: </span> Pusę dienos jie prastovinė́jo be darbo. <br/><b>pristovinė́ti</b>. pristovėti. <br/><b>priešstovinė́ti</b>. <span class="explanation">priešintis: </span> Kurie pryšstovinės …, sau patys sūdą priims. <br/><b>užstovinė́ti</b><br/>1. užstojinėti: Užstovinė́ [ja], a karvę [pro šalį] veda, a ką. <br/>2. <span class="explanation">užtarti, užstoti: </span> Jei vienas užstovinė́s, kitas bars, vaikas visai į velnius išeis. Vyresnybė turėtų užstovinėti tokį vargdienį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.