storė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. eiti storyn, darytis storesniam. Medžio žievė kasmet storėja. Kupolais kyla raiste kiminai, jų kilimai nuolat storėja ir platėja. Aure debesėliai storė́ja, bus lietaus.
2. darytis didesnio skersmens, didesnės apimties: Ranka tino, storė́jo.
3. darytis apkūniam, stambiam: Tas storė́ [ja],
kas drūktą pilvą įgauna. Agniotė pradėjo storėti (tapo nėščia) .
4. žemėti, duslėti, šiurkštėti.
įstorė́ti. pasidaryti storam, storesniam: [Tabokų] kerai išauga par nemierą dideli ir lapai par daug įstorė [ja].
išstorė́ti. pasidaryti storam, apkūniam: Klienas, gal išstorė́s par laiką. Kad mama stora, i tu išstorė́si. Po vaiko visos išstorė́ [ja],
išplerna.
pastorė́ti.
1. pasidaryti kiek storesniam: Lervų iščiulptų lapų pakraščiai pastorėja.
2. pasidaryti stambesniam, apkūnesniam, padrūtėti: Laikui einant pastorė́si. Daugiau valgysi – greičiau pastorėsi.
3. pažemėti. Galvos pasunkėjo, balsas pasikeitė, pastorėjo.
sustorė́ti.
1. pasidaryti storam, storesniam (didelio atstumo tarp abiejų pločio paviršių): Per šalčius ledas sustorė́jo.
2. pasidaryti didesnio skersmens, didesnės apimties: Pažeistų augalų stiebai nustoja augę, sustorėja. Raumuo susitraukdamas sutrumpėja ir sustorėja. Mat privalgęs kepsnių, sustorėjau.
3. pasidaryti apkūnesniam, sustambėti: Keturiasdešimt keturių metų sustorė́jau. Gerai šeru: sustorė́jo, susunkėjo [ligonis]. Verpėja besėdėdama sustorė́jo.
4. pasidaryti žemesniam. Durys už jos nugaros praviros, iš tenai griūva viršaičio Utkaus balsas, jau visiškai sustorėjęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.