stiprúoti, -úoja, -ãvo;
1. gerai gyvuoti, stipriai jaustis, būti geros sveikatos, galėti: O kaip dėdė bestiprúo [ja] ? Vis stiprúoji i stiprúoji, nebengi dirbti. Juo einu, juo stiprúoju. Ana stipri buvo, i dabar dar stiprúo [ja]. Aštuntą [dešimtį] benga, o dar stiprúo [ja]. Pasigėrus iškluikinau ir nebstipravaũ eiti, atsiguliau krūmuose. Kol jaunavom, kol stipravom, nieko neatbojom.
2. energingai laikytis: O tu stipruok ir būk drąsus, nes aš tavęs neprastosiu. Stipruokiat ir ginkiatės, kad nevergautumėm vokyčiams. Pagal savo kūną bei dvasę arba ūmų sylą jis dar įmanytinai stipruoja.
3. būti patvariam: Jūsų seneliams geri buvo ir namų darbo rūbai, pigesni už krominius ir ilgai tveria, stipruoja.
4. tikrinti stiprumą: Matai, ana ir be dantų atliko, kiaušinius bestiprúodama.
įstiprúoti. būti sveikam: Kaip beįstiprúoji? Pradedu ir aš neįstiprúoti.
išstiprúoti. išbūti stipriam: Aš netikėjau, kad muno ciocė da tiek galia išstiprúoti.
pastiprúoti.
1. pastiprinti, pagydyti: Tas ponas muni pastiprúo [ja].
2. pamėginti, ar stiprus: Kiaušinius rinkdamies pastiprúodavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.