įstembti

.
stem̃bti, -sta (-ia. -o (-ė). stémbti.

1. augti į stiebą, stybti: Dar auga jiej. stem̃bsta (stembėja, storėja) . Idant augmuo galėtų augti ir stembti, reikia, idant jis žemėje arba dirvoje sau atrastų reikalingą maistą. Ažuželiu, stembiuosi, ing stiebą išaugu.

2. augant į stambus, kietėti, stembrėti: Stembia ridikai, į stambus auga. Žolė stem̃bsta, t. y. kietė [ja],
auga į stambą.

3. rambėti: Merga jau stem̃bsta, t. y. į kietą stambą pavirsta, sensta.

4. tvirtėti, bręsti: Dida jo kūnas, stembsta protas. Stabmeldiška Lietuva augo ir stembo.
įstem̃bti. peraugus įkietėti: Kad įstembsta vengrykščiai, ir karvės nebėda. E, jau ten žolė įstembus, peraugus. Instem̃bę žirniai.
išstem̃bti, -sta (-ia), -o (ìšstembė).

1. išaugti į stambus, išstypti: Svogūnai, saločiai, žirniai, bulbės išstémbo, t. y. į stembus išėjo, užaugo. [Liesoje žemėje augę medžiai] ne teip veikiai išstembsta. Leiskiam išstembti šakoms kamieno, užturėdamys pradžio [je] tekėjimą sulos į galūnę.

2. peraugus sukietėti: Pjauk žolę, pakol neìšstembė – ir karvė geriaus ės. Išstem̃bsta gegužės. vasarop ir pradeda kaltūnuoti. Rūgštynės nebeskanios, nes jau išstem̃bo. Išstem̃busios žolės gyvuliai neėda. Jau rūškyniai išstembė. Aš išstem̃busių žirnių negaliu valgyt. Išstembęs šienas nė ruginių šiaudų nestova. Bet jau anie. išstem̃bę, nebėr tokie skani. Motai (motiejukai) teip išstem̃bo, kad nė karvės nebėda. Griežčiai visi išstem̃bo (žyduoliai liko) .

3. išstybti, išaugti: Mano anūkai jau išstem̃bo, pasdarė nemeilūs.
nustem̃bti.

1. išaugti į stambą: Tas medis be lapų, toks viškai nustem̃bęs. Nustembę garsyčios.

2. augant sukietėti.

3. nutriušti: Kaselės visiškai nustem̃bo.
pastem̃bti. kiek išaugti į stambus, pakietėti: Jau pastem̃bę salotos (kietos, senos) . Reta bėr žolelė pasistem̃busi.
prastem̃bti.

1. išaugus į stambus, sukietėti.

2. paaugti: Prastem̃bo tavo sūnus, t. y. stembrą įgavo. Vaikai, užvis prastembusiejai, padarė mieste ermiderį.
sustem̃bti.

1. išaugus į stambus, peraugus sukietėti: Sustem̃bus žolė – jau nenori ėst. Žolė sustembo, subrendo, jos stiebai pabaigė augti. Kai motiejukai peržydi ir pradeda nokt, tai sustem̃bsta kambliai, kad paskui gyvuliai ėst nenori. Rūgštynės tol geros virt, kol dar nesustem̃busios. Dobilai tokie sustem̃bę, nė karvės nenora beėsti.

2. sutvirtėti, suaugti: Saugokiamos tiktai, idant nesustembusios šaknelės nesudžiūtų nu oro ir nesuruktų. Sustem̃bo šaknys, sukietėjo.

3. surambėti: Slanius kojas tur teip sustembusias ir suaugusias, jog palenkti jų mažne nebgal. Senas jau, kaulai sustem̃bę.

4. pasidaryti sustirusiam, nejudriam.

5. suaugti, subręsti: Jonas jau sustem̃bo. Dideli atsitikimai užklupo jį jau sustembusiu žmogumi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'istembti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x