įsproginėti

sproginė́ti, -ė́ja, -ė́jo. spróginėti, -ėja, -ėjo. sprõginėti;

1. sprogti 2: Spróginė [ja] tik granatikės! Kartkartėmis sproginėjo minos. Po kojomis garsiai sproginėdavo dideli rudi burbulai, trykšdavo iki pat veido ir pažastų glitus ir šaltas vanduo. Kuo stipriau žvaigždė sproginėja, tuo vidutiniškai ilgesni tarpai tarp sprogimų.

2. sprogti 3: Prikibyti duobo [je] pampotaukšliai sproginėjo, baidė linų mynėjus. Duos [polką šokdami],
ka klumpiai sprõginės. Grūdai sproginė́ [ja] po karštu pečiumi. Medis nuo saulės, nuo vėjo sproginė́ [ja]. Nū didelios kaitros spróginė [ja] žemė. Nupūtė vė [ja] s rankas, ir pradėjo spróginėti. O tas rąstas, anims rodos, ka traška, ka sprõginė [ja]. Spróginė [ja] tos dantys, nelaiko nėko. Ko neskenat – spróginė [ja] agrastai. Ka aš tavi užniksiu talžyti, ka tau utys spróginės! Visų šių [lubinų] veislių ankštys nesproginėja. Atsikelsma dvylektą, sako, toros sprõginės piekšt piekšt.

3. sprogti 5: Da nesudygę bulbės, tik pradeda sproginė́t. O pavasaris brendo ir brendo, ir sproginėjo pumpurai medžių šakose.

4. sprogti 6: Egliniai medžiai degdami sproginė́ [ja]. Kai aliejaus lempelė sproginė́ja, tai an lietaus. Kanapius nuplauna, įdeda į petelnę i spirgina – sprõginė [ja],
kaip kepa ten. Ančpila viršuo paprastos druskos, ančpjauna cebulės, o anie spróginėja. Duosi [javus] su spragelu, ka spróginės. Kūrino beržų medžiais, smulkiai sukapotais, idant nesproginėtum. Karšta geltona ugnis, linksmai sproginėdama, apdavė vaikų veidus.

5. sprogti 9: Kalakutai sproginė [ja],
kad įsimeta utys į galvą. Spróginė [ja] [žąsiukai] po vieną.

6. sprogti 10: Spróginė [ja] tik vėžiu, spróginė [ja].
akìs sproginė́ti įdėmiai žiūrėti: Nė ten buvo ko spróginėti akìs, nė nėko, o matėt, ką ans dirbo?!
pilvaĩ sproginė́ja. Juoksis, net pilvai sproginės.
apsproginė́ti. apsprogti 1: Apspróginėjo žemė – taip kepina. Apsprõginėjo arklio rietai, gavo spreigį; gydėm su muilu ir myžalais.
įsproginė́ti. įsprogti
1.
išsproginė́ti.

1. ištrupėti: Išsproginė̃s [emaliuotas] bliūdelis nuo ugnies. Langų rūtai per tus plyšimus išsproginėję.

2. išsprogti 5: Jaunučiai, ką tik išsproginėję medžių ir krūmų lapeliai nesuspėjo suželti. Šen ten žvaigždelės išsproginėjo, pro eglių viršūnes ėmė kaišioti savo pailgą veidą delčia.

3. išsprogti 8: Užės ko žąsiukai ir išspróginės. Visos karvės išspróginės nu tokio šieno.

4. išsprogti 9: Tie seniejai išsproginėjo tie čerauninkai. Būtų badu par karą išspróginėję, ka ne tie škurliai. Jūs langą atsidarykiat – išsproginė́siat kaip žalčiai.
nusproginė́ti. suskeldėti, suskirsti: Išejau lauko šlapioms rankoms, rankos ir nusproginėjo. Šį vakarą su žąsies taukais nusiplovęs aptepk, o kitaip dar daugiau nusprõginės. Pavasarį, vėjai ka antai y [ra],
liuob vaikų nusproginė́s kojos.
pasproginė́ti. pasprogti.
pérsproginėti. persprogti 1: Parsirpę agrastai, pársproginėję še kaip.
prisproginė́ti. prisprõginėti. prisprogti
1.
susproginė́ti. suspróginėti. susprõginėti. susprogti 2: Suspróginė [ja] tos mintinės torpos. Gali koją įkišti – taip žemė suspróginėjusi. Kur pelkė, [v] anduo buvo, i ten išdžiūvo, suspróginėjo [žemė]. Padirbo [bertuvę],
iškaišė, nesuspróginėjo i po trisdešimt metų. Lūpos nuo vėjo susproginė́jo ir apšašėjo. Nu bulbių skutimo liuob suspróginėti pirštai. Mums nu jojimo be balnų i subinės susproginėjo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isprogineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sproginė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. spróginėti, -ėja, -ėjo. sprõginėti; <br/>1. sprogti 2: Spróginė [ja] tik granatikės! Kartkartėmis sproginėjo minos. Po kojomis garsiai sproginėdavo dideli rudi burbulai, trykšdavo iki pat veido ir pažastų glitus ir šaltas vanduo. Kuo stipriau žvaigždė sproginėja, tuo vidutiniškai ilgesni tarpai tarp sprogimų. <br/>2. sprogti 3: Prikibyti duobo [je] pampotaukšliai sproginėjo, baidė linų mynėjus. Duos [polką šokdami], ka klumpiai sprõginės. Grūdai sproginė́ [ja] po karštu pečiumi. Medis nuo saulės, nuo vėjo sproginė́ [ja]. Nū didelios kaitros spróginė [ja] žemė. Nupūtė vė [ja] s rankas, ir pradėjo spróginėti. O tas rąstas, anims rodos, ka traška, ka sprõginė [ja]. Spróginė [ja] tos dantys, nelaiko nėko. Ko neskenat – spróginė [ja] agrastai. Ka aš tavi užniksiu talžyti, ka tau utys spróginės! Visų šių [lubinų] veislių ankštys nesproginėja. Atsikelsma dvylektą, sako, toros sprõginės piekšt piekšt. <br/>3. sprogti 5: Da nesudygę bulbės, tik pradeda sproginė́t. O pavasaris brendo ir brendo, ir sproginėjo pumpurai medžių šakose. <br/>4. sprogti 6: Egliniai medžiai degdami sproginė́ [ja]. Kai aliejaus lempelė sproginė́ja, tai an lietaus. Kanapius nuplauna, įdeda į petelnę i spirgina – sprõginė [ja], kaip kepa ten. Ančpila viršuo paprastos druskos, ančpjauna cebulės, o anie spróginėja. Duosi [javus] su spragelu, ka spróginės. Kūrino beržų medžiais, smulkiai sukapotais, idant nesproginėtum. Karšta geltona ugnis, linksmai sproginėdama, apdavė vaikų veidus. <br/>5. sprogti 9: Kalakutai sproginė [ja], kad įsimeta utys į galvą. Spróginė [ja] [žąsiukai] po vieną. <br/>6. sprogti 10: Spróginė [ja] tik vėžiu, spróginė [ja]. <br/><b> akìs sproginė́ti</b> <span class="explanation">įdėmiai žiūrėti: </span> Nė ten buvo ko spróginėti akìs, nė nėko, o matėt, ką ans dirbo?! <br/><b>pilvaĩ sproginė́ja</b>. Juoksis, net pilvai sproginės. <br/><b>apsproginė́ti</b>. apsprogti 1: Apspróginėjo žemė – taip kepina. Apsprõginėjo arklio rietai, gavo spreigį; gydėm su muilu ir myžalais. <br/><b>įsproginė́ti</b>. įsprogti 1. <br/><b>išsproginė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ištrupėti: </span> Išsproginė̃s [emaliuotas] bliūdelis nuo ugnies. Langų rūtai per tus plyšimus išsproginėję. <br/>2. išsprogti 5: Jaunučiai, ką tik išsproginėję medžių ir krūmų lapeliai nesuspėjo suželti. Šen ten žvaigždelės išsproginėjo, pro eglių viršūnes ėmė kaišioti savo pailgą veidą delčia. <br/>3. išsprogti 8: Užės ko žąsiukai ir išspróginės. Visos karvės išspróginės nu tokio šieno. <br/>4. išsprogti 9: Tie seniejai išsproginėjo tie čerauninkai. Būtų badu par karą išspróginėję, ka ne tie škurliai. Jūs langą atsidarykiat – išsproginė́siat kaip žalčiai. <br/><b>nusproginė́ti</b>. <span class="explanation">suskeldėti, suskirsti: </span> Išejau lauko šlapioms rankoms, rankos ir nusproginėjo. Šį vakarą su žąsies taukais nusiplovęs aptepk, o kitaip dar daugiau nusprõginės. Pavasarį, vėjai ka antai y [ra], liuob vaikų nusproginė́s kojos. <br/><b>pasproginė́ti</b>. pasprogti. <br/><b>pérsproginėti</b>. persprogti 1: Parsirpę agrastai, pársproginėję še kaip. <br/><b>prisproginė́ti</b>. prisprõginėti. prisprogti 1. <br/><b>susproginė́ti</b>. suspróginėti. susprõginėti. susprogti 2: Suspróginė [ja] tos mintinės torpos. Gali koją įkišti – taip žemė suspróginėjusi. Kur pelkė, [v] anduo buvo, i ten išdžiūvo, suspróginėjo [žemė]. Padirbo [bertuvę], iškaišė, nesuspróginėjo i po trisdešimt metų. Lūpos nuo vėjo susproginė́jo ir apšašėjo. Nu bulbių skutimo liuob suspróginėti pirštai. Mums nu jojimo be balnų i subinės susproginėjo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įsproginėti

#