įspringti

spriñgti, -sta, -o

1. negalėti nuryti, užsiryti: Taip umarniai ėda jis, kad spriñgsta ėsdamas. Negaliu valgyt juodos duonos – springstù. Jeigu jau spriñgt, tai su pirmu kąsniu paspringt.
springtinaĩ. Ėsk springtinaĩ: vieną kąsnį ryk, antrą taisyk, daryk, o tretį lauk varyk.

2. dusti, trokšti: Gerklę užėmė, springo nabagėlė, kosėjo, duso, kol visai užduso. Atiduok ginklą, – springdamas pykčiu pakartojo Adomas. Berniokas gieda ir springsta dūmais. Jis verkdavo ir springdavo ašaromis, bet savo jausmą tramdydavo iš visų jėgų. Buvo girdėti tik springstančio juoku žmogaus kūkčiojimai. O stygos, lyg springdamos ašaromis ir vaitodamos, pripildo graudaus verksmo visą tarpukalnę.
spriñgstamai. Martynas sunkiai ir dažnai kvėpavo, kartkartėmis springstamai užsikosėdamas.

3. pradėti blogai veikti, užsikirsti: Šlapi javai – mašina spriñgsta. Tesigirdėjo springstančio motociklo burzgimas. Jų šautuvai, užakę suodžiais nuo smarkios ugnies, pradėjo springti.

4. strigti: Kad vejė į žambį nespriñgtų, pakelk ardamas verstuvę aukščiau, tankiai žambį purtink. Degtinė buvo aitri ir springo gerklėje. Man kraujas stingsta, žodžiai gerklėj springsta.

5. godžiai valgyti, ryti: Padaviau bulvių, bet nespriñgsta (nelesa), tik grūdų tyko. Spriñkit, jau spriñkit, nė mum nepalikit, tokie jau esat gomarnūs. Eikit, spriñkit, svoteliai, ir mes padėsma. Sprink, ryk mūsų kruviną procę.

6. gerti alkoholinius gėrimus: Kad muno vyras kožną dieną nespriñgtų, kitoks gyvenimas būtų. Nė vienas negeria tiek, o tu springstì. Buvo ten vienas ūkinykas, kuris springo ir springo arielką.
(kieno)
ãšaromis spriñgti patirti nesėkmių, padarius ką bloga: Spriñgsta ir anas mano ãšarom.
atspriñgti.

1. užspringus ką atryti, išspjauti: Suduok su kumste par kuprą, ir atsprings. Užspringęs buvo [šuniukas],
ana vėl atspriñgo.

2. atsivalgyti: Nerėk gi, duosiu, galėsi atsispriñgt, kiek norėsi.
įspriñgti.

1. įstrigti, įsibesti: Kąsnis įspriñgo gerklė [je],
t. y. nė šę, nė čia nebišlenda. Šapas, ašaka žuvies įspriñgo į gerklę, t. y. įsigliejo. įkliūti į tarpą, įsisprausti: Kumelė su ratukais įspriñgo į alksnyną. Ans buvo įspriñgęs į tą eglynelį. Tuo tarpu prasivėrė durys, ir jose įspringo du linksmi vyrai, kurie, maloniai apsikabinę, norėjo kartu išeiti. Ko bliauni kaip ožys, tarp tvoros įspriñgęs. Įsispriñgęs lapas lovo [je],
negal iškrapštyti.

2. įkyrėti, įsipykti: Kuo buvai tam žmoguo įspriñgęs, kad ans tave keikė? Ponas kožnam žmoguo yr įspriñgęs.

3. įsmeigti akis, įsispitrėti: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį ir įsispringo taip į jį akimis, tarytum sustingo.
išspriñgti.

1. užspringus iškosėti, iškrenkšti: Šuva išspriñgo kaulą.

2. išvalgyti, išryti: Bernas išspriñgo puodą košelienos, nei mum nepaliko. Koks paukštis šiaip gieda: „Kad išlėkiau – pilnos miegos, kad parlėkiau – tuščios miegos, ar šunes ir išspringo?“.
nuspriñgti.

1. galą gauti, numirti springstant, ryjant: Jis nuspriñgo, t. y. numirė. Na ką, ar nuspringot, košę su lašiniais valgydami? Ana marti supykusi kviečių saują bėrė; ana berdama dūmojo, kad visi nuspriñgtų. Kad išlėkiau, paliko pilnos miegos, pilnos daržinės, medžiai su lapais, ka parlėkiau – tuščios miegos, tuščios daržinės, kožną rytą vis kopūstai, vis kopūstai, ka jūs benūspriñgtumiat!).

2. nuryti: Svetys nusitvėrė driučkį, įkriušo į nasrus ir nuspringo.

3. nusigerti: Kur dabar jau teip nusispringaĩ, kad led pastovi ant kojų?
paspriñgti.

1. negalėti nuryti, užsiryti: Bevalgant (= valgydamas) obalį, paspriñgo ir maž neužtroško. Paspringsì teip skubindamas valgyt. Vaikas su žirniu paspriñgo ir mažne numirė. Šuo kaulu paspriñgo. Nei paspringti nesibijo, kad kiaušinius kapoms rijo. Jei valgant paspringsta – pavydi kas nors to valgio. Pati gegutė buvo nutilusi dar nuo vasaros vidurio, matyt, paspringo miežio varpa. Jos nepralinksmino tie balsai; jos žydros akys ašaromis paspringo (paplūdo) . Tepaspringsta savo žodžiais, kas taip sako! Jos vyras paspriñgo degtine (prisigėręs numirė) . Heretikai paspringo nuog tų ašakų. Daugiau apžiosi – greičiau paspringsi. Uvėrus ir duonos guriniu paspringsta. Nekąsk par daug, kad nepaspringtum. Esi daug matęs, o nieko nesakai kap kaulu paspringęs. Pirmu ir vienu kąsneliu reik paspriñgt (nereikia skirtis susituokus) . Duok Dieve pirmuoju kąsniu paspringti. Dieve duok, kad tu ašaka paspringtum! Paspriñk su mano geru! Kad tu paspringtumbei!

2. įstrigti: Žodžiai jam paspriñgo gerklėje.

3. neatgauti kvapo, pridusti: Tas klebonas pamokslo neišsakė, paspriñgo ašaroms. Taip neišpasakytai liūdna pasidarė, kad sukniubau patvory ir žliumbiu paspringdamas.

4. pavalgyti, paryti: A da nepaspriñgot? Greitai bus: iškepė, išvirė ir pasprin-go.
(kieno)
ãšaromis paspriñgti patirti nesėkmių, ką nuskriaudus, padarius kam bloga: Nė viena skriauda žemėje nelieka neatlyginta. Ateis laikas, paspringsite mūsų ašaromis.
su svẽtimu ką́sniu paspriñgti patirti nesėkmę dėl pasisavinto turto: Aš ne blogiau gyvensiu, pamatysite, o tokia Morkuvienė pasprings su svetimu kąsniu.
pérsispringti. persivalgyti: Ar pietų par daug parsispriñgo, ar kuris galas, kad teip vemia.
praspriñgti.

1. išleisti valgiui, pravalgyti.

2. išleisti, iššvaistyti girtaujant: Jis jau baigia praspriñgt šitą šieną.
prispriñgti

1. prisiryti: Prispriñgęs svogūnų, nuo tolo atsiduoda. Dabar gal ir tu prispriñgsi lig soties. An trijų dienų neprispringsì. Ėda – nepriėda, springsta – neprispriñgsta. prisigrobti: Jis ne savo užgyvenęs, jis svetimų turtų prispriñgęs.

2. prisigerti (alkoholinių gėrimų): Prispriñgęs, net iš gerklės eina. Parėjo namo prisigėręs, prisispriñgęs. Kad prisispriñgs, prisigers, net negražu žiūrėt iš šalies.

3. prilįsti į tarpus: Prispriñgusiu žambiu nepaarsi – išpurtink ardamas. Žagrė prispriñgsta purvų šlapie su žambiu arant. Esu pavalgiusi, dėkuo, ir dantys prispriñgo.

4. subręsti: Merga kap slyva prispriñgus tekėt. visai pasirengti: Prispriñgęs verkt.
suspriñgti

1. sukliūti, įstrigti: Suspriñgo šūvis, neiššavo, bet parplėšė šautuvą. Springulys gerklė [je] susispriñgo.

2. suryti: Jie suspriñgs obuolius – man ir nėr. Visą duoną suspriñgo, nė kąsnelio mun nepaliko. Suspringaĩ visą mano paršelį, kad tau galas pareit!. Suspringai mano dukrelei gyvenimą, nėr jau ko sakyt! Suspriñgo (išeikvojo, iššvaistė) mano dalį, atėmė sveikatą ir pats išėjo šunim šėko pjaut.
užspriñgti.

1. negalėti nuryti, užsiryti: Kas duos sūrio – neimsiu, ba aš juoju užspringsiu. Turi peilį pasimt, atsipjaut po biskį, o tei gali užspriñgt. Užspringáu, suduok mun stipriai į sprandą, gal kąsnis atšoks. Nelakstyk, kai valgai, ažspriñgsi. Neduok karvei čielų bulbų, kad neužspriñgtų. Ar sausų ropių valgei, ar rūgšto pieno negėrei, ar užspringái, kad nieko nesakai? Jei kas valgydamas užspringsta, reikia jam bakanu per nugarą suduot. Jei kas užspringsta, sakoma, kad atsiskubina svečias melagis. Kad valgydamas užspringsti, tai sako: ateina da vienas nevalgęs. Gegužė miežio akuotu užspriñgo ir nebkukuo [ja]. Ar nesibijotės užspriñgt, kad kabiar ėdat? Gal tavi perkūnas nuotrenkti, gali užspringti, gal tavi krau [ja] s nuoslėgti. Negalėjo jo praryt, bet užspriñgo. Maž Dievas duos – užsprings anas kada tąj degtine (galą gaus begerdamas) . Pagaliau priešas užspringo pats savo krauju, netekęs šimtų kareivių ir daugybės technikos. Puolė [Hitleris] anta Rasiejos ir užspriñgo. Užspriñgt da galiu suskaitytus kąsnelius valgydama. Kad tu užspriñgtumei bekeikdamas. Kai išlėkėm, buvo pilnos miegos, kai parlėkėm – tuščios miegos: suėdėt, išrijot, ko jūs neužspriñgot?! Meisą prarijęs, su kaulu užspringo. Visą jautį suėdęs, uodega užspringo. Didelė gerklė retai užspringsta. Daug apžiosi – užspringsi. Kiaušinį nurijęs, su mažu žirniu užspringo. Pirmu trupiniu užspringo (nepavyko) . Kad tu būtum kur nudingęs, šaltu vandeniu užspriñgęs! Kad tu būtum kur nudingęs ar su kukuliu užspringęs! Tegul užspringsta tais pinigais, ką gaus. A, jau man gana – vienu kąsniu ažspringaũ (nenoriu antrą kartą tekėti ar vesti) . Žiūrėkit, kad vienu kąsneliu užspringtų̃t, ne keliais (kad nebūtų skyrybų) . Pirmutiniu kąsniu užspriñgt geriáu. Užspringo kap šikna ašaka.

2. uždusti: Jis ko neužspringo pykčiu ant paties savęs.

3. nustoti veikti, užsikirsti: Jam, sako, radija buvo užspriñgus. Užspriñgo spyna; da rakčiukas truptį kabina, ale atrakint nesiduoda. Čiūkt mašinelė užspriñgo, ir nė iš vietos! Užspringo variklis, užsikirto ir pačiaudėjęs visai nutilo. Užspriñgta traktoriaus an tiltelio, ir įvirto. Kiškis suriktų – balsas užspringo, šoktų bėgti – kojos sustingo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ispringti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x