įsprigti

sprìgti, -a (-ia. spriñga), -o (-ė). spriegti:

1. Į nosį sprìgė jis snaudaliui su sprigiu. Kad aš tau sprìgsu į kaktą, ka i nukuitnosi! Ka tu i sprìgtumi į kaktą, aš nė juste nepajusčio. Po metų galo išeidamas sprigsiu tau į nosį ir būsiuos kaip užmokėtas. Motina sprigo keletą kartų į nosį, nuo tų sprigtukų mergaitei nosis net paraudonavo ir pamėlynavo. Velnias sprigo jam vieną kartą, kad ir brilis įlinko, bet jo galvai nieko nekenkė.

2. Ans sprìga, t. y. numeta toli smarkiai. Sprigsiam su saidokais ir užmušiam. Pirma reik sprìgti.
sprigtinaĩ. Su šuke, su paplokščiu akmeniu, sprigtinaĩ paleistu, gal nudaužti vandens vilnį upė [je].

3. Lankelį sulenk ir paleisk, tai jis sprìgs.

4. spausti, mygti.
sprigtinaĩ. Ne segtinai segamas, bet sprigtinaĩ sprìgamas sprunklas vadinas sūsprigu.

5. spriegti 5: Gyvatė sprìgia gindamos. Vėžys vandeny sprigtè sprìgo greitai.

6. trykšti: Kaip sprìgs kraujis aukštyn, kaip tik krauleidis prakirto.
antsprìgti, añtspriga, -o.

1. užtikšti: Antsprìgs taukai tirpomi – eik šalin!

2. užmesti, užsviesti: Ka paleidau [žaidžiant „vokietį“] ant stogo ir antsprigáu.
atsprìgti, àtspriga, -o. atsviesti, atmesti: Švyst ir atsprìgo [„vokietį“].
įsprìgti, į̃spriga (į̃sprigia. įspriñga), -o (į̃sprigė).

1. įspriegti 1: Aš tau įsprìgsiu į kaktą sprigį. Ar tu gali skaudžiai įsprìgti, ar turi kietus nagus?

2. įkirsti: Su skerstu (medijonu) įsprìgo krauleidis. įgelti: Vapsa į kaktą įsprìgo.

3. coire.
nusprìgti, nùspriga, -o (nùsprigė).

1. sprigtu užmušti: Jis su springiu nùsprigė paukštį. Su sprigiu vaikis jau vieną jautį nusprigo, o muni juoba nusprigs. Ūkininkas bijo, kad vaikis ano nenūsprìgtų kaip tą jautį.

2. nusviesti, numesti: Nusprìk žemėn [„vokietį“],
kam ano čia reik.

3. nusifotografuoti: Šiandie ir aš nusisprigáu dėl paso.
parsprìgti, par̃spriga, -o. greitai parvykti: Parsprìgo iš Kauno.
pérsprigti. permesti: Pársprik par daržą [„vokietį“],
gausi litą.
prasprìgti, pràspriga, -o. prakirsti, pradurti: Krauleidys prasprìgo medijoną ir nuleido kraujį.
prisprìgti, prìspriga, -o. arčiau atsviesti, atmesti: Prisprìk arčiau pri munęs [„vokietį“].
susprìgti, sùspriga, -o

1. segant užspausti, įsprausti: Sprunklas sukeisti reik ir susprìgti, kad nori, kad neatsisegtų.

2. susikabinti: Kampai [vežimų] susprìgo, ir gentys paliko – toki vedums gentystė.
užsprìgti, ùžspriga, -o. užmesti, užsviesti: Užsprigáu už toros [„vokietį“].


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isprigti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x