spitrióti, -iója, -iójo. spytrióti
1. spitram, aklam būti, silpnai matyti.
2. spitram vaikštinėti, dirbinėti: Vargstu, spitrióju, kaip tik paeinu – vos taką matau.
3. spitrėti 3: Jonas spitrió [ja] i spitrió [ja] į Magdę. Ko čia spitrióji akis išsproginęs! Spitrió [ja] kaip driežas į gegužę.
4. aklai ar tamsoje ko ieškoti, aklioti.
5. apgraibomis kaip spitram eiti: Kur tu dabar spitrióji par sėjimus! Kur spitrióji, ar nematai, kad reik eit šę!
įspitrióti.
1. įspitrėti 1: Tamsė [je] nieko neįspitriójo i įvažiavo į duobę. Aš neįspytrióju tų raidžių. Kai tik vakaras, ir negaliu įspitrióti siuvinio.
2. įspitrėti
3. Įsispitriójo kai veršis į žiburį.
3. įspitrėti
4. Veizėk, rupūžokas jau i įsispitriójo į tą mergelką.
paspitrióti.
1. kiek neprimatyti.
2. spitram, neprimatančiam ką padirbėti, pavaikštinėti: Spitras, nelabai mato, dar paspitriója.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.