spìtrinti (-yti), -ina, -ino
1. daryti spitrą, aklą.
2. vadinti, laikyti spitru: Mane jis dar spitrins! – atšovė ir Petronė.
3. spitrėti
2.
4. spitrėti 3: Į ką spìtrini? Spitrink čia, akis įstatęs, a kitur vietos neturi veizėti?!
5. žlibinti, gadinti (akis): Nespìtrink akių, paliksi spìtras.
6. apgraibomis eiti: Kur spitrini, ar nesėdėsi čia, pas vaikus?!
įspìtrinti.
1. įspitrėti 1: Akys per silpnos – nieko neįspìtrinu. Neįspìtrinu į tas kapeikas.
2. įspitrėti
3. I įsispìtrino į muni kaip judošius. Keliolika veidų atsigrįžo į jį ir atidžiai įsispitrino į jo akis. Ko įsispìtrinai kaip į kokį stabą?!
3. įspitrėti
4. Ale tai įsispìtrino, rodos, gražios mergos nematęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.