.
spìgti, spiñga (-a), -o.
1. akti, spangti, žlibti (nuo stiprios šviesos): Akys nuo saulės spiñga.
2. labai šalti: Lauke šąla, spinga, net tvoros traška. Įstojo spiganti diena.
įspìgti.
1. įeiti spinduliams, imti spindėti, įspįsti: Kai tik įspigs saulė, bimbalai pradės kapoti galvijus. Pro dulkiną langą įspigo tekančios saulės spindulys.
2. įstrigti: Kiemėniečių galvose įspigo mintis – eikime į viensėdijas.
paspìgti. pakliūti, patekti: Ar tau į akis nepaspigo [gėlės, grybai],
kad tu praeidamas neparovei?
suspìgti. sušvisti, suspindėti: Viskas suspìgo spigančią dieną: reik laukinių akuliorių – akys bijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.