įspardyti

spárdyti, -o, -ė. spirti.

1. sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis. Bet ožiai … spárdo, ragais bado. Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) . Bailų žmogų ir karvė spardo. Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo. Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo. Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk. Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo. Ana daugel pieno duoda, al spárdos. Milžinas pakilo, ėmė spardytis. Spardos su kojums. Ko čia spárdais kap arklys?! Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai.

2. su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį.

3. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę. Bėg muno žirgelis, žemes spardydamas. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (stripinėk) tavo kojomis. | Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi].

4. audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti. Audė ir audė, spárdės po stakles.

5. gilti, kąsti. Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė.

6. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė.

7. trankyti, daužyti. Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė!. Perkūnija dideliai pradeda spárdyties. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų. Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai.

8. judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi. Grambuolys ėmė spardytis rankoje. Spardosi kaip kariamas. Gyvulys spárdos, kai dvesia. Visada prieš galą spárdos. Juo dvesia, juo spardos. daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk.

9. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) .

10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos. Paguldyk tę, tegu spárdose.

11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Spárdos lig smerčio, nesako. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė….

12. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau.
prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną.
) spárdyti; .
prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti. Nepiga tau spardyt prieš akstinus. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo.
apspárdyti.

1. smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę.

2. apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka.

3. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių.

4. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs.
atspárdyti.

1. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum.

2. spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako.

3. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai.

4. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita.

5. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė.

6. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum.
įspárdyti

1. spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo.

2. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė.

3. spardantis įšėlti.

4. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė.
išspárdyti.

1. spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios.

2. spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind [os] akmenužius. Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų.

3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei.

4. spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs.

5. spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą. Kielė išspardo ledą. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo.

6. išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti.

7. kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo.

8. spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis. Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio?

9. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda.
nuspárdyti.

1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius. Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti.

2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta.

3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia.

4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys.

5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu.

6. numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau. Vaikai nusispardę begulį, apklostyk. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų. Patalus nusispárdyti. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega.

7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli. Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną.

8. trankant nudaužyti. Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas.

9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė. Mūsų žalmargelė nusispárdė. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė.

10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs.

11. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo.
kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas.
paspárdyti.

1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango.

2. kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti.

3. bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo. Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos. Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) . Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami.

4. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius.

5. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios.

6. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas. Pasispárdė, ir galas.

7. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę. Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo. Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės. Kovo mėnesį šaltis pasispardė.

8. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse.

9. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi.

10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta.

11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo.
pérsispardyti. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to [je] vieto [je].
praspárdyti.

1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti.

2. spardant pramušti, prakapstyti kiaurai.

3. praleisti kiek laiko spardantis.

4. kurį laiką kojomis kapanotis.

5. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti

1. spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino.

2. ilgai spardytis.
suspárdyti.

1. spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane. Kad kitas [vyras],
būt ją kojom suspárdęs, papylęs. Suspárdyta galva ano. Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš. spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė.

2. sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą.

3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama. Reik pakojas mokėti suspárdyti. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) . minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip!

4. spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę). . Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai.

5. spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą

6. sutrankyti, sudaužyti. Kad tave devyni perkūnai suspardytų! Tegu jį perkūnai suspardo!

7. sugilti, sukandžioti. Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo. Mūso avį ka suspárdė [bitės],
paliko be ausų. Burna vapsų suspardyta.

8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai.

9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą. Paspirom suspárdė žardą.
užspárdyti. spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt. Užsispárdys tie arkliai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ispardyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x