įšnypšti

šnỹpšti, -čia (-ta), -tė.

1. išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“. Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia. Ans. teip šnỹpšdamas leida į kojas. Grįžta žalčiai šnypšdami i vėl reikalau [ja] marčios. Rupūžė šnỹpščia kai gyvatė. Žąsinas vaikus gandina, ans pula ir šnỹpšta. O naktį šnỹpštė, purkštė baisiausiai ta baidyklė. Įpykęs bulis mauroja ir šnypščia. Saldus gardus alutis šnypščia ir putoja. Sėdžiu, girdžiu – šnỹpščia [virdamas pienas],
būt visas išejęs. Žalios malkos šnỹpščia kūrendamos. Ugnis nenora degti, o tik rūksta, smilksta i šnypščia. Pečius šnỹpščia, abieda kiba in pietų išvirs. Matai, kad katilas šnỹpščia, nuimk nuo ugnies. Virtuvai šnypščia, verda. Garas šnypšdamas veržėsi pro skyles. Traukinys dundėdamas ir šnypšdamas atsirito priešais stotį ir sustojo. Palubėje kybodama šnypštė alyvinė lempelė. Laikrodis terškė ir šnypštė. Ragės šnypšta nuplikusiu keliu važiuojant. Nesusgulėjusioj žemėj rugiai šnỹpščia. Pūsta, labai pūsta [bulvės]:
perrinkau in kitą aruodą, o šiandien inkišau ranką – net šnỹpščia. Kai lauži tą duonytę, net šnỹpščia ašakos. Aš nuog pečiaus prie durų, čia pečkurys man par blauzdas su karšta kačerga, kad blauzdos spirgdamos net šnypščia! Ausyse šnỹpščia, pirkia dūmuose stovi, nematau nieko. Man tik šnỹpščia galva – labai sugavo pirty. Jau vė [ja] s šnypšta, būs lytaus. Rugiai kad vis šnỹpščia (geri) . Kulka šnỹpščia. | Šnypščiančius garsus nori reikšti vienu ženklu. Ka taip jaunesnė, šnỹpštusi (skridusi) būčiau padangiums su lėktuvais. Šnypščia kaip žalios malkos degdamos. Šnypščiam kaip šlapią kūrendami. Bešnypščiame kai šlapią kūrędami (menkai begyvename, vos krutame) . Kur šnypščia, neruš, ba dantis išmuš. Papūsk, kur šnỹpščia! Kur birbia, neruš, ba dantis išbirbs. Pabučiuok, kur šnỹpščia! Pernykštė šnỹpštė. Kas par šiaudus eina nešnypšdamas?
šnỹpščiančiai. šnypščiančiaĩ. smarkiai: Darbas eita šnypštančiai. Prisišėriau arklius šnypštančiaĩ, nu leisu į miestą, ta (tai) leisu!

2. valyti nosį išpučiant gleives, šnirpšti, šniurkšti: Į šnipštuką šnỹpšk nosį. Slogą turi, tai dažnai šnỹpščia. Vaikas šnỹpščia snarglį. Eidama per kiemą, ji šnypščia nosį į prijuostę. Skepeta nosies šnypšt. Šnypštu (šnypščiu) nosį. Šnỹpškis nosę – tau smurgis yra ištįsęs. šniukšėti: Ko čia šnypšti? Sakyk, kas yra, ko trūksta!

3. pašnibždomis kalbėti, kuždėtis: Suglaudę pečius šnỹpštė šnỹpštė i mat susitarė, velniai! Kur tik jas pamatysi, tai vis abi šnỹpščia suskišę. I šnỹpšta bobos pakerčiais, velniai! Klausiu, ką čia šnỹpščiat, kas čia yra?. Vaikesai šnỹpštės šnỹpštės, o mas neėdusios palikom. Mergoms tik šnỹpšties i zaunyti. Pusvaikių būrys stova susilindę i šnỹpštas. Ateina [Petniūniokas] ir šnypščiasi su Saliamute pakampiais, kažką taria ir nesutaria, į namiškius skersakiuoja.

4. tankiai, sunkiai alsuoti pro nosį, šnopuoti: Priėdęs šnỹpšdamas darbuojas. Šitai Juzelė šnỹpšta, baisiai išsigandęs yra. Šįrytais prisiėdėv abudu, šnỹpštav. Ir savo pievą pridergtą – tikt gėda sakyti – šnỹpšdams ir rėplindams vis su pjautuvu kirto. Kapitonas, nebsumanydamas ką atsakyti, nutilo ir valgė šnypšdamas. Jau tas bus užmigęs, ka pro miegus šnỹpščia. Šnypščia kai arklys. Šnỹpšta kaip nelabasis, rodos, ka nė alsuoti dorai nemoka. Šnỹpščia par nosis kai Žibo veršis. Jau ta Vilimienelė bengas žemėn – šnỹpšta antai kaip Bružas i šnỹpšta. Endriejus šnypšta užpečė [je]. plepėti, tarkšti: Čirbu, šnypštu.

5. nepatenkintam niurnėti, niršti, nekalbėti supykus: Šnỹpšta, puška par dienas, o nežinau dėl ko. Gali šnỹpšti kiek nori, niekas dideliai tavęs nebijo. Šnỹpšdamos bobos posako [ja] aple tokius dalykus. Visą savaitę šnỹpšta susiraukęs. Šnypščiantỹs dar̃tės svietas, ką tu padarysi! Tik užerzyk, tai ir šnỹpščia kap gyvatė. Šnypščia kaip gyvatė po laužu. Šnypšta kaip kirmėlė po laužu. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno. Šnypščia kaip žaltys, pieno užsigeidęs. Ko šnypštì kai gyvatė kelme?! Šnypščia kai šnypštėlė. Šnypšta kaip tetervinas eglalė [je]. Šnypščia kaip ežys maiše. Nešnypšk kaip ežys pelenuos. Šnypšta kaip Prūsų viešpats. Šnỹpštės vaikai visą dieną, kad nedeviau saldainių. Einam parsikreipę, šonais, kaip nebeliai šnỹpštamos. eiti supykusiam, įniršusiam: Šnỹpšta pro šalį, nešnekas.

6. atsidėjus ką dirbti, triūsti, knyburiuoti: Jis šnypščia apie triobas: ir grėblius, ir padarus – viską pataiso. Patyliais apie savo ūkį šnypštė. Jis šnỹpščia ir šnỹpščia apie gyvulius. Tėvukas vis šnỹpščia po malkinę. Šnỹpštė šnỹpštė ir išaudė audeklą. Ką tu čia šnypštì susigūžęs? Tylom šnỹpščiam, kol apsiliuobiam. Vienas šnỹpštas, toks nedraugiškas. Ka šnypščiáus, rėdžiaus šalčio bijodama!

7. godžiai valgyti: Pėtnyčia, o jie košelyną tik šnỹpščia.

8. gnybti, valyti dagtį: Aš žvakę šnypštu. Iš uostų būs šepetelis batams tepti, iš nosės būs čipkas žvakei šnypšti.
Kalė̃dos (Mártynas) [prie var̃tų] šnỹpščia. Jau Kalė̃dos pri var̃tų šnỹpšta. Mártynas šnỹpšta.
kišẽnėje [kir̃minas, gyvãtė] šnỹpščia nėra pinigų: Kumet kišẽnė [je] kir̃minas šnỹpšta? – Par pupžydį kišẽnė [je] kir̃minas šnỹpšta. Ka kišẽnė [je] šnỹpšta, nieko negali padirbti. Krautuvė [je] y [ra],
o ka gyvãtė kišẽnė [je] šnỹpšta.
net šnỹpščia. labai daug: Te velnių – net šnypščia. Kai važiuoji – mašinoj keturi penki vyrai, o bobų net šnỹpščia.
apšnỹpšti, -čia (àpšnypščia), àpšnypštė. šnypščiant nosį ištepti ką gleivėmis, apsnarglėti: Mergės apšnypš ir nusmurglios tokį ištižusį vaikį.
atšnỹpšti, -čia (àtšnypščia), àtšnypštė. šnypščiant prisiartinti: Aš ka leku, ans sako: jau girdu, àtšnypšta, àtšnypšta. Naktį atšnypštė baisioji gyvatė, ėmė šliaužioti iš visų pusių aplink mano laužą. Atūžia, atšnypščia audra. Vėjas atšnypštė skardžiais.
įšnỹpšti, -čia (į̃šnypščia), į̃šnypštė

1. šnypščiant įeiti: Klausau – įšnỹpščia į stubą.

2. įsileisti šnypšti, šniokšti: Lietus visai dienai insišnypštė.
iššnỹpšti, -čia (ìššnypščia), ìššnypštė.

1. išpūsti iš nosies gleives, iššniurkšti: Iššnỹpšk nosį, kad smurglis nevarvėtum. Skepeta nosiai iššnypšti. Nosį išsišnỹpšti. Išsišnypštu. Vieną kartą išsišnypščiau į vienos panelės šerpę.

2. kurį laiką šnypšti.

3. šnypščiant išeiti. . Žodžiai – garas: išsišnypščia ir nebekečia vidaus.

4. su įniršiu dusliai ištarti: Jis priėjo prie vieno suimtojo ir pro dantis iššnypštė: – Ir saka [i],
kad Maskvoj geriau?!

5. pašnibždomis kalbant išpranašauti, iškalbėti: Bobos, veizėk, šnypšta ir ìššnypšta ką.
Endriẽjus ìššnypštė.
nušnỹpšti, -čia (nùšnypščia), nùšnypštė.

1. nušnirpšti, nuvalyti (nosį): Duok šnypštuką, reik vaikui nosį nušnỹpšt. Nùšnypštė nosę kaip mažam vaikuo. Nosį į tarpupirštį įspaudęs nùšnypštė. Pasakė, kad jie ar nutiltų, ar laukan išeitų, ir tuomi nušnypštė jų tėvyniškumą. Kojomis nosės nenušnypši. Stovia ragana su ilga nose, kas tik eina, tas nušnypščia. Nusišnỹpšk nosį, matai, ka glitė varva. Aš da turiu eit lauk nosį nusišnypšt. Jis nusišnypštė į delną.

2. kurį laiką pašnypšti: Ka jie gãlą toki degtukai – nušnỹpščia i gęsta.

3. šnypščiant nutolti: Ta gyvatė nùšnypštė tik į krūmus.

4. nušniokšti, nušnarėti: Nušnypštė lytus, bet mums nelijo.

5. pamažu ką padirbti, pagaminti: Ir jis jau kai ką nušnỹpščia. Vis dėlto tas kalvis nušnypštė gerą plūgą.

6. nugnybti, nuvalyti dagtį: Žvakę nušnypštė.
nósį (nósę) nušnỹpšti. suniekinti, apjuokti: Nùšnypštė nósę, ir padaryk ką! Tokia pana, o nùšnypštė nósę. Tokios tatai naujienos, tavo broliai rašo! Tatai visiems nosis nušnypštė.
pašnỹpšti, -čia (pàšnypščia), pàšnypštė

1. kiek šnypšti.

2. išvalyti (nosį): Pašnỹpšti nosį.

3. pašnibždėti, pakuždėti: Nelabasis pàšnypštė jai kažką į ausį. Po eglelėm pàšnypštė pàšnypštė abudu nulėkę. Vakare atlėkė Mikasė, pasìšnypštė. Pasìšnypštė pasìšnypštė, atsistojo ir išejo.

4. kiek parodyti nepasitenkinimą, paniršti: Gera marti: pàšnypšta pàšnypšta, ale neužgauna. | Paduodi duonos [karvei],
– pàšnypšta i neėda.

5. pamažu padirbti, padirbėti: Kai ką da pàšnypščiu vakarais. Jis bile ką pašnypščia, padirbinėja. Pašnỹpšti apie namus.

6. padaryti, pagąsdinti, pabaidyti: Ką tu, vaikali, anam pašnỹpši. Kuliganai nieko nebijo, pašnỹpšk anims!
į nósį (į nósę, į úodegą) pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnỹpši mun į úodegą. Pašnỹpšk į nósę.
nórs pašnỹpšk. Nieko nėr krautuvė [je],
nórs pašnỹpšk!
paršnỹpšti, -čia (par̃šnypščia), par̃šnypštė

1. šnypščiant, šnopuojant pareiti: Paršnỹpš numo nušilusi, nuplukusi, vos kvapą atgaudama. Tujau paršnypštęs vel [nia] s.

2. sunkiai, šnopuojant parnešti: Jis par̃šnypštė sunkumą, t. y. šnypšdamas parnešė.

3. pykstant, nirštant pareiti: Par̃šnypšta, reik skubėti [virti].
péršnypšti.

1. nustoti šnypšti: Kad alus páršnypšta, verpelių špunto nebišdauža.

2. šnypščiant pervažiuoti į kitą vietą, persikelti.
prašnỹpšti, -čia (pràšnypščia), pràšnypštė

1. šnypščiant praeiti, pravažiuoti, pralėkti: [Ekspresas] pro muni visu smarkumu pràšnypštė.

2. įstengti šnypšti.

3. su įniršiu dusliai pratarti, prakošti: Teisėjas, išplėtęs akis, pažiūrėjo į mane ir prašnypštė.

4. pykstant, nirštant praeiti: Šnypšt šnypšt pràšnypštė pro šalį, parsiutusi, baimės! Pràšnypštė pro šalį, i viskas.

5. kurį laiką miegoti, šnarpšti.

6. kurį laiką šnypšti, atsidėjus dirbti.
prišnỹpšti, -čia (prìšnypščia), prìšnypštė

1. pakankamai šnypšti.

2. prišniurkšti valant nosį: Jis prìšnypštė šnypštuką su snargliais. Dvi naujas, neprìšnypštas nosines turiu.

3. šnypščiant priartėti.

4. sunkiai šnopuojant prinešti: Jau iš vakaro mergos malkų prìšnypštė, kad tik leisčia į vakarėlį.

5. pašnibždomis prikalbėti, priskųsti: Buvo kažkas įkišęs liežuvį, prišnỹpštęs. pašnibždomis kalbant, įtikinėjant sukelti: Bet prišnypštė nesandorą pikti liežuviai, ir persiskyrė tartum priešai šviesi pora aukštoji.
sušnỹpšti, -čia (sùšnypščia), sùšnypštė

1. trumpai šnypšti: Gyvatė sušnypštė ir kirto [ežiui] krame į snukį ir į lūpas. Žąsys kad sušnypš, sugagens žąsinai. Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk. Noragas sucypė, sušnypštė, vanduo ėmė virti. Suskambėjo puodeliai, sušnypštė virdulys.

2. šnypščiant sudegti.

3. šnypščiant nosį suvartoti, prisnargliuoti. .

4. pašnibždomis pasakyti, sukuždėti: Niekur tu nebuvai, – sušnypštė ji man į ausį. – Ir nematei nieko. Ir negirdėjai….

5. pašnibždomis susikalbėti, susitarti, susišnibždėti: Jie buvo jau susišnỹpštę, kaip katram sakyt. Susìšnypštė ir išejo, jau anie. velnius krės.

6. pamažu padaryti, padirbti.
užšnỹpšti, -čia (ùžšnypščia), ùžšnypštė.

1. pradėti šnypšti, sušnypšti.

2. šnypščiant nosį, uždrėbti gleivių: Užšnỹpšti ant ko.

3. labai įsitraukus į darbą užsimiršti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isnypsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x