snargliúoti, -iúoja, -iãvo. snárgliuoti, -iuoja, -iavo
1. varvinti snarglius, sloguoti: Koki iš jų vyrai – tik snargliúoja. Iš pradžių tik snargliãv [o] snargliãv [o],
paskui ir atsigulė. Arkliai jau antra diena snargliúoja. Jau ir tu pradėsi snárgliuotis.
2. tepti snargliais: Tie jo aniuolai paskui ir ėmę spjaudyt, skrepliuot, snargliuot ant to žmogaus.
3. šniurkščiojant verkti: Ko tu snargliúoji? Kaltas buvai, tai ir gavai. Oi tu nesnargliúok, o eik valgyt!. Snargliãvos, rėkė – audžiau (mušiau) .
4. bučiuotis: Jauni ką dirbs nesisnargliãvę.
5. prisigėrus seiliotis: Jei numiškis snargliúojas, balius po šunais eina.
6. prastai dirbti, knebinėti: Ką tu čia snargliúoji?! Eik nesnargliãvęs! Tai manęs neklausai, snargliúoji tą nertinį viena gija. Prie to darbo tu ilgai snargliuojies, žiūrėk, kaip aš greit padirbsiu.
apsnargliúoti.
1. snargliais aptepti. . Vaikas apsisnargliãvęs. Guli girtas apsisnargliãvęs kai jautis. Kad daviau, tai apsisnargliãvo. Graži panelė apsisnargliãvusi vyną šinkuoja. prižagti: Kas tavo apsnargliúotą beės? Pabaik!
2. prastai ką padaryti: Apsnargliãvo ir paliko.
įsnargliúoti. snargliais ištepti. .
išsnargliúoti
1. ištepti snargliais.
2. su snargliais pašalinti: Užaugęs vikšras išsnargliuojamas arba iškosomas.
nusnargliúoti
1. išsitepti snargliais: Šalta, dirba darbininkai nusisnargliãvę.
2. ilgai čiupinėjantis padaryti: Tu nesijuok iš jo meistrystos. Jau jis bele ką nusnargliúoja.
prisnargliúoti.
1. priteršti snargliais. prižagti: Išgerkit, kad ir biškį prisnargliavaũ.
2. prilipdyti: Prisnargliúos guzų (prielipų) – nepaausi.
susnargliúoti. sutepti snargliais.
užsnargliúoti. ilgai čiupinėjantis pritaisyti: Kai aš tą kalnierių čia užsnargliúosiu?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.