įšnarėti

šnarė́ti, šnãra, -ė́jo.

1. šlamėti, čežėti, šiugždėti: Avižos išdžiūvę šnãra. Rugiai tik šnãra, jau priėję. Rugių varpos šnara. Po kojomis šnarėjo sausi lapai. Dėvėti šnãrančius šilko apdarus. Ponios šilkuos šnãra. Liepsnos liežuvių laižomi medžiai, tarytum gyvi padarai, šnarėjo, raitėsi. Ugnis jau šnãra (pradeda degti) . Pavasario lietus vis dar tebešnarėjo. Šnara pakilusių žuvėdrų sparnai. Kad vėjelis pūtė, lapeliai šnarėjo. | O jūros vilnys šnara, ošia, gaudžia ir sėda ašarom sūriom smėlin.
šnãrančiai.

2. judėti, krutėti keliant šnaresį, šiugždinant ką: Kas ten šnãra šiauduose? Vaikai šnarėjo po užpečį, paršeliai po gurbą. Aš klausaus, kas ten po šiaudus šnãra – katė besanti. Išbėgs kiaulė – šnãram po tus daržus, genam. Šnara bobų visi pašaliai prilindę, t. y. bilda, vaikščio [ja],
čiužinė [ja],
balsą daro.

3. tylomis kalbėti, kuždėti: Ką jūs čia abudu šnãrat?. Supasi, supasi lapai nubudinti, šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti. pašnibždomis kalbėti (poterius): Moterys šnara poterius, vyrai kosulį tramdo.

4. sroventi, čiurlenti: Aplink giedojo paukšteliai medžiuose ir šnarėjo upelio vanduo. Atsigeri skaidraus vandens iš šnarančio šaltinio.
atšnarė́ti, àtšnara, -ė́jo. šnarant ateiti, atbėgti: Girdžiu, kažkas àtšnara, atbrenda per javus – ugi telyčaitė. Šuniukas per rugius atbėga, àtšnara.
įšnarė́ti, į̃šnara, -ė́jo. šnarant įeiti, įbėgti: Kūmutė lapė alkana kažkaip į sodną įšnarėjo.
iššnarė́ti, ìššnara, -ė́jo. šnarant išeiti, išskubėti.
nušnarė́ti, nùšnara, -ė́jo.

1. šnarant nueiti, nubėgti: Arkliai nušnarė́jo per krūmus.

2. sušlamėti: Nušnarėjo i krūmaliai, ka bėgo purmonai, ratus palikę.

3. su šnaresiu nusklisti, nuaidėti: O kalvėj vėl nušnara kalbos, skamba juokas. Per kambarį nušnarėjo kuždesys.

4. nučiurlenti: Seniai nušnarėjo triukšmingi pavasario vandenys.
pašnarė́ti, pàšnara, -ė́jo.

1. pašlamėti, pačiužėti.

2. pašnibždėti.
prašnarė́ti, pràšnara, -ė́jo. šnarant praeiti, prabėgti: Ar girdėjai – kažkas prašnarė́jo pro šalį.
sušnarė́ti, sùšnara, -ė́jo.

1. sušlamėti, sušiugždėti: Griaustiniui griaudžiant sušnarėjo lietus. Sušnarėjo sausi nendrynai. Lyg kažko sunerimę sušnara lapai. Glaustašakiai jovarai saulėtekio vėjely sušnarėjo.

2. sujudėti šiugždinant ką, keliant šnaresį: Tuo tarpu kaži kas sušnarėjo, ir moteriškė su ryšeliu praėjo pro šalį. Paukščiai sušnara sparnais, perskrenda kiemą ir dingsta.

3. tylomis pratarti, sukuždėti: Aplinkui sušnarėjo ir kiti pritariantys balsai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnarė́ti, </b>šnãra, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šlamėti, čežėti, šiugždėti: </span> Avižos išdžiūvę šnãra. Rugiai tik šnãra, jau priėję. Rugių varpos šnara. Po kojomis šnarėjo sausi lapai. Dėvėti šnãrančius šilko apdarus. Ponios šilkuos šnãra. Liepsnos liežuvių laižomi medžiai, tarytum gyvi padarai, šnarėjo, raitėsi. Ugnis jau šnãra <span class="explanation"> (pradeda degti) </span>. Pavasario lietus vis dar tebešnarėjo. Šnara pakilusių žuvėdrų sparnai. Kad vėjelis pūtė, lapeliai šnarėjo. | O jūros vilnys šnara, ošia, gaudžia ir sėda ašarom sūriom smėlin. <br/><b>šnãrančiai</b>. <br/>2. <span class="explanation">judėti, krutėti keliant šnaresį, šiugždinant ką: </span> Kas ten šnãra šiauduose? Vaikai šnarėjo po užpečį, paršeliai po gurbą. Aš klausaus, kas ten po šiaudus šnãra – katė besanti. Išbėgs kiaulė – šnãram po tus daržus, genam. Šnara bobų visi pašaliai prilindę, t. y. bilda, vaikščio [ja], čiužinė [ja], balsą daro. <br/>3. <span class="explanation">tylomis kalbėti, kuždėti: </span> Ką jūs čia abudu šnãrat?. Supasi, supasi lapai nubudinti, šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti. <span class="explanation">pašnibždomis kalbėti (poterius): </span> Moterys šnara poterius, vyrai kosulį tramdo. <br/>4. <span class="explanation">sroventi, čiurlenti: </span> Aplink giedojo paukšteliai medžiuose ir šnarėjo upelio vanduo. Atsigeri skaidraus vandens iš šnarančio šaltinio. <br/><b>atšnarė́ti, </b>àtšnara, -ė́jo. <span class="explanation">šnarant ateiti, atbėgti: </span> Girdžiu, kažkas àtšnara, atbrenda per javus – ugi telyčaitė. Šuniukas per rugius atbėga, àtšnara. <br/><b>įšnarė́ti, </b>į̃šnara, -ė́jo. <span class="explanation">šnarant įeiti, įbėgti: </span> Kūmutė lapė alkana kažkaip į sodną įšnarėjo. <br/><b>iššnarė́ti, </b>ìššnara, -ė́jo. <span class="explanation">šnarant išeiti, išskubėti. </span> <br/><b>nušnarė́ti, </b>nùšnara, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šnarant nueiti, nubėgti: </span> Arkliai nušnarė́jo per krūmus. <br/>2. <span class="explanation">sušlamėti: </span> Nušnarėjo i krūmaliai, ka bėgo purmonai, ratus palikę. <br/>3. <span class="explanation">su šnaresiu nusklisti, nuaidėti: </span> O kalvėj vėl nušnara kalbos, skamba juokas. Per kambarį nušnarėjo kuždesys. <br/>4. <span class="explanation">nučiurlenti: </span> Seniai nušnarėjo triukšmingi pavasario vandenys. <br/><b>pašnarė́ti, </b>pàšnara, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pašlamėti, pačiužėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pašnibždėti. </span> <br/><b>prašnarė́ti, </b>pràšnara, -ė́jo. <span class="explanation">šnarant praeiti, prabėgti: </span> Ar girdėjai – kažkas prašnarė́jo pro šalį. <br/><b>sušnarė́ti, </b>sùšnara, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sušlamėti, sušiugždėti: </span> Griaustiniui griaudžiant sušnarėjo lietus. Sušnarėjo sausi nendrynai. Lyg kažko sunerimę sušnara lapai. Glaustašakiai jovarai saulėtekio vėjely sušnarėjo. <br/>2. <span class="explanation">sujudėti šiugždinant ką, keliant šnaresį: </span> Tuo tarpu kaži kas sušnarėjo, ir moteriškė su ryšeliu praėjo pro šalį. Paukščiai sušnara sparnais, perskrenda kiemą ir dingsta. <br/>3. <span class="explanation">tylomis pratarti, sukuždėti: </span> Aplinkui sušnarėjo ir kiti pritariantys balsai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.