įšmeižti

.
šmeĩžti, -ia, -ė. šméižti.

1. teršti, šiukšlinti, šnerkšti: Katė šmeižte prišmeižė bliūdą, t. y. priteršė. Šmeižì kiemą. Tas žmogus tik girnas šméižia su tokiais grūdais. Aš tokių bjaurių žodžių nevartoju – savo burnos nešméižiu (nebjauroju) .

2. vartojant plėšyti, dremžti: Tuos dekius tei šmeĩžia, lapus nešio [ja] su jais.

3. sąmoningai juodinti, plėšti garbę: Šmeižti kieno gerą vardą. Jo visų šmeižiamà galva. Šmeĩžiamasis raštas. Šmeižiama paprastai dėl egoistinių interesų arba kokių žemų motyvų. Mes nenoriam šmeĩžti savo senovę. O kam mums reik šmeĩžti – reik teisybę sakyti. Be reikalo mane šméižiate. Šméižk, šméižk, vis kas nors prilips! Lietuvininkai į Klaipėdos kraštą tapė šmeižtì, kad viskuo kalti, kas krašte negerai.
rankàs šmeĩžtis prasidėti su kuo nedoru, kištis į kieno netinkamą elgesį: Nenoriu šméižtis sau rañkų – nieko aš jam nesakau, tesižino!
apšmeĩžti, -ia, àpšmeižė.

1. apteršti, sutepti: Šiaudais apšméižė kiemą. Kas čia stalą apšméižė? Užaugusio dobilo karvės nenori ėst, tik apšméižia ir stovi neėdę. Saugotis gi reikia visokių mosčių, kurios roną tik apšmeižia. Apsišmeĩžia (apsidrebia kulnus mėšlu) kita karvė.

2. sąmoningai nuplėšti garbę, apjuodinti: Jie mane iki kaklo (labai) apšméižė. Àpšmeižė mūs vaikus ir visus žmonis pletkinykė toj. Apìšmeižiau – anas to nepadirbo. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas. Aš jau matau, kas čia kaltas; mus bus apšmeižusi piktoji teta! Riteriai piktai yra jį apšmeižę viso pasaulio akyse.
atšmeĩžti, -ia, àtšmeižė. atšaukti, paneigti šmeižtą. .
įšmeĩžti, -ia, į̃šmeižė.

1. įjuodinti, įtepti nešvarumais.

2. labai apjuodinti, apšmeižti. . Įsišmeĩžę, įsišmeĩžę vienas antrą laikraščiuose, dabar, kad ir labai norėtų, nebegali susitaikyti.
iššmeĩžti, -ia, ìššmeižė. apšmeižti, išjuodinti: Ìššmeižiau, nevertai išdirbau.
nušmeĩžti, -ia, nùšmeižė.

1. nuteršti, ištepti: Nušméižė visas sienas, visą stalą tos musės.

2. nelygiai, prastai nupjauti: Su mašina nùšmeižė dobilus, paliko didžiausi stagarai.

3. apšmeižti, apjuodinti: Mani nùšmeižė nùšmeižė – tokių dalykų visai nebuvo. Tos mergos būs nùšmeižtos, nujuoktos. Nušméižė visiem, kad aš vagiu.
pašmeĩžti, -ia, pàšmeižė

1. kiek suteršti, pašiukšlinti.

2. kiek apjuodinti, apšmeižti: Išsipūtę anys, bagoti, ir pašmeĩžia, pajuokia biednesnį. Jiem kad tik kitus pašmeĩžt.

3. kurį laiką šmeižti. .
prišmeĩžti, -ia, prìšmeižė. prišmeižti.

1. prišiukšlinti, priteršti: Prišméižė, prišméižė pilną kambarį ir paliko. Pilną pirkią prišméižė. Su skiedrom prìšmeižė kiemą. Nėr kam prišmeĩžti – ne vaikai, ne kas. Pryšmeižtà, prybūtà, kaip kiaulių kinis. Pryšmeižtì pilni pakerčiai. Prìšmeižė aslą, prikratė su šiaudais. Katė šmeižte prìšmeižė bliūdą, t. y. snukį įkišo. Katė prišméižė pieną. Tas žmogus su savo dūmais tiktais gryčią prišméižė. Grindys buvo prišmeižtos, primėtytos sudraskyto popieriaus. Juk yra neparangu atgulti ant aslos, itin prišmeižtos.

2. šmeižiamai prikalbėta (daug): Prìšmeižė jis ten mane tiek ir tiek.
sušmeĩžti, -ia, sùšmeižė. sušméižti.

1. sutepti, suteršti, subjauroti: Saugokis visokių tepalų pasigauti, kurie opą tiktai sušmeižia.

2. tik truputį numigti, likti susnūdusiam, sušniurusiam: Ko tik susišméiži, gerai neišsimiegi, tai paskui visą dieną kai girtas.

3. paleisti šmeižtą, apjuodinti: Sušmeižė mano gerą vardą.

4. užtraukti nešlovę: Sùšmeižė mergelę jis (paliko laukiančią kūdikio) .
užšmeĩžti, -ia, ùžšmeižė. užteršti, užšiukšlinti: Iš senobinės seklyčios nieko nebelikę: ji užšmeižta, dvokia prakaitu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismeizti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x