įšluoti

šlúoti, -ja (-na. šluõna. šlãva), šlãvė (-jo).

1. su šluota, sparnu ar kuo kitu valyti, daryti švarų: Apkuopiu, šveičiu, šluoju. Šlavė [ja] s šluo [ja] aslą su šluota. Šlúoti aslą, gatvę, kiemą. Šluonù prymenę, lėkiat, vaikai, lauku! Šlavù trobą kelis sykius par dieną – tie vaikai prykreika. Šluonù, ko čia lendi?! Grindys būs nešlúotos, neplautos, dulkių pilna. Šluonì kiemus. Ryt šventė, o atšlaimas dãbar nešlúotas. Dėl ko tu nešluonì trobos? Iš pirties parsinešiau nupertą [v] antą trobai šlúoti. Tas kap šlãvė, tep šlúoja, tik varo, nei galvos nepakelia. Seniau pelynais šlúodavo gryčią – blusos bijodavo. Pušine pečių šlúoja. Pečiaus šluojama šluota. Kai pirkios stalą, suolus, langus ir palanges Severja temazgojo vos keletą kartų per metus, kiemelį šlavė kas šeštadienis. Jeigu gryčią šluosi su pušine šluota, tai vanagas vištas išgaudis. Ei, šlaviaũ, šlaviaũ kiemo vejelę, laukiau jaunų svetelių. Oi tu dvare dvareli, tu dvareli didysai, o kas tave didį šluõs, kap sesutė išvažiuos? Šlavė merga dvarelį, vyneliu palaistydama, perleliais barstydama. Marūnėliais šlaviau, kad vis nedulkėtų, rūtelėm barsčiau, kad bent kvepėtų. Kuri moteriškė, turėdama dešimtį grąšių, pametus pinigą, neužšviečia žvakės ir namų nešluoja (šluota), ir ieško rūpiai, net jį randa?. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam. Šlúoja, būlo, žemę su tais sijonais. Mes kelio nešlúodavom, mes pasikeldavom [sijonus] eidamos. Pasisiuvo kelnes tik gatvę šlúot. Lapė į svočias eidama eidama, su uodega takus šluodama šluodama. Mano dalgė išplakta, tik šlúoja žolę lyg šluota pelenus. Kanūlės šlúoja upę. Šitas vaikas visą dieną gatves šlúoja (darbo vengia) . Antai dėdulė [girtas] gatves skvernais šluoja. Oi šlavė, šlavė vėjai kiemužėlį. Ir čystysiu [žemę] kaip sidabras yra iščystijamas ir šluosiu (iššviesiu) kaip auksas šluojamas (iššviečiamas) yra. Iš jo atminties lyg šlúote kas iššlavė praeitį. Suėjo keturi su basliais, tai kiemas čystas – kaip šluota iššluotas (visi išlakstė) . Nauja šluota gražiai šluoja. Nauja šluota geriaus šluona. Nėra tos pirkios, kurios nereiktų šluoti. Nėra grindų, kurių nereikėtų šluot. Teip čia svečiai lankos, jog ir troba par metus nešluota. Nešluojama šluota nenusišluos. Ne čėsas troba šluoti, kai jau svečiai už vartų. Kur daug mergų – pirkia nešluota, ė kur daug bernų – šluotos nėr. Ragai dangų rėžia, barzda žemę šluoja. Keturi darbininkai dirba, vienas šluoja. Ana šlúojasi – bus svečiai. Vienas būva (gyvena) tuosa namuosa, mazgojasi, šlúojasi. Mėšlus vežu, šluonuos, žoles svadinu. Sapnė [je] šluonýs – myrius: iššluosi ką.

2. su šluota, sparnu ar kuo kitu šalinti, braukti, stumti kur: Nu tos kūtės jau šlúonu tus visus šiaudus. Šlúoti į krūvą. Šluota šlaviaũ skiedas nuo atšlaimo, kad karvę prisrišč [iau]. Prieš šluodamas juos. laukan su jų tinklais (voratinkliais), užsiduok sau darbo – pažiūrėki, ką jie daro. Tada jam seniukas įsakė imti šluotą ir bėgioti apei ugnį, su šluota šluoti ir šluoti ugnį, kad neeitų platyn. Sargai beviltiškai šlavė telkšantį vandenį į latakus prie šaligatvio. Ir šluoja į kupsčius rausvus ir drėgnus liepų rūbus. Basom kojom šluodamas nuo žolės rasą, netrukus atsidūrė prie jų. Sodose ramu, tarytumi šluote kas nušlavė [vaikus] po kiemelius ir aplink trobas. Darbą dirbk – kai šluota šluok. Pjauja – kaip šluotè šlúoja (lengvai) . Tas tai vėl buvo pjovėjas: kaip eis rugiuos – lyg šluote šluodavo. Tada bekonus gerai ėmė – kap šluote šlavė. Usnių [galvos] gerai šlúojas.

3. daryti, kad nebebūtų, išnyktų, naikinti: Besitraukdami fašistai paskui save viską šluoja, naikina, nieko nenori mumis palikti. Kariuomenė šlãvė, ką užejo – kaltas, nekaltas. Keistutas šlavė eilas kryžeivių su jų pilėmis. Šlãvė karves – liepė parduoti. Visus šlãvė – nieko nesigailėjo. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlãvė. Kad šlãvė kaip su lenta žemę [per mūšį]. Išsiveržė upė iš krantų ir šlavė viską, kas tik pakliuvo kelyje. Vagis vagia, tai da nor sienos lieka, o ugnis viską šlúoja. Kap šluota šlúoja senius (jie miršta) . | Po dvyliktai tada jau nuo stalo visus valgymus tik šlúoja, tik šlúoja (viską nuima, nuneša) .

4. atiminėti, vogti, nešti, čiupti: Ėmė ir įtaisė aną miegas šlúoti (atiminėti grūdus) . Vieni [bernai] erzina senuką, kiti obūlius šlúo [ja]. Vagys teip šlãvė, kad nieko nepaliko.
šluotinaĩ. Bet sandėliukas, galima sakyti, šluotinai iššluotas.

5. daug uždirbti, kaupti (ppr. pinigus, turtą): Abudu dirbtų, piningus šluõtų. Ar daug pinigų šlaveĩ? Kol jam negyvent – itokius pinigus šlúoja. Seniau anas šlãv [ė] gerai pinigus. Vargingas buvo jų gyvenimas, nes ne į vieną vietą abudu šlavė (nebuvo sutarimo): ji šlavė, o jisai blaškė. Stato namus, šluojasi pinigus į kišenę.

6. drožti, tvoti, smogti: O tasai, nieko nelaukdamas, kaip šlavė su šermukšniniu kucu išilgai šono, teip tas velniukas pliurptelėjo ir kepelušiukas ant žemės nukrito iš to stroko. Jau gal gerai šlãvė, kad net mėlynės ant nugaros paliko. Nesitikėtai kilo tarp anuodums barnis, vyras šlavė su vėzdu moterie, ši brinkt ir parvirto. Tiktai šlavęs par ausį, tas tujaus kojas pastatęs.

7. godžiai valgyti, ėsti, šlemšti: Šlúona kaip devynias dienas neėdęs. Kad šlúoja, tai šlúoja – pliki stalai beliks. Nuo stalo tik šlúoja, tik šlúoja, kas pakliuvo. Šlúoja kaip mėnasį neriję. Ot kad šlúoja – kaip tris dienas nevalgęs. Atavežė visa ko, galėsma šlúotie. Kai davė šlúot Jonas agurkus. Nešlúok teip net akis išvertęs, ba paspringsi. Tai jau smarkiai šlúok [serbentus],
neik nuo kelmo. Jaunasis, į ginčus dėl telyčios ir nosies nesikišdamas, šlavė, šlavė kumpį, gėrė, gėrė degtinę. Jis, prisėdęs prie šalies, šlavė tai, kas buvo valgyti padėta. Šėmmargė žolę šlãva. Mano šėmis bešluojąs pačius sėklinius dobilus.

8. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kap šlãvėm į raistelį. Jis kad šlúoja, važiuotas nespėji. Kur šluoji, kur skubiniesi?

9. slinkti, pūsti. Vėjas šlúoja per jūres. Vėjas eit, šlúoja (per) žemę, (per) jūres ir mares.
liežùviais šlúoti apkalbėti: Ką liežùviais šlúoti.
liežùvis šlúoja apkalba: Davatkos liežùvis visus šluõna.
apšlúoti, -ja, àpšlavė.

1. šluota ar kuo kitu apvalyti: Apšlúok aslą. Jis buvo apšlúojęs visą kiemą. Jin pavalgo, išsišukuoja, nusiprausia, apšlúoja tuos namus. Išėjai, nė triobų nebuvo kam apšlúot. Blūsiškių vyrus [liga],
kaip atsimenat, apšlavė (daug mirė) . Svečių atvažiuoja, apsišluokit. Kuri neapsišlúoja, ta apšvežusi gaspadinė. Tų vaikų šmotas, motinai nėr kuomet nė apsišlúoti. Moma apsìšlavė pirkią, atšlaimą. Liepiau jam apsišlúot, išsiplaut, susitvarkyt – nebūt apsimynus. Teip sergu, tai nė apsišlúot nebegaliu. Apsišlúot pirkia reikia. Rūbus praskalbiu, apie gryčią apsišlúoju. Penkios mergos – apsišlúot nėr kam. Dar nė apsišlavę nesame. Apsišlavė kaip nauja šluota. Marti gera, kol apsišluõna – apsìšlavė i pasmirdo.

2. aplinkui, iš visų pusių nušluoti: Šluodama aslą, nepaslinko klumpių pakilnoti, àpšlavė aplinkuo, taip ir paliko visos nūšlavos po klumpiais. Būdavai, teip apsuku apšluõs [išvėtytus javus]. šluojant apeiti ką: Kelkis su rateliu, apšlúosiu – neištekėsi. Jeigu apšlúos besėdintį, negausi stuomens, kai žanysys. Neduok apsišlúoti aplink, šiaip aplenka piršliai.

3. šluojant apmesti šiukšlėmis: Daboj, kad tau kojų neapšluotų – niekas kūmu neprašis. Neapšluok manę – kūmuosna neims.

4. šluojant nudilti: Katroj šluota apsišlúoja, jau sena, tai dzerkočiu vadom. Nauja šluota gražiai šluoja, o kai apsišluoja, tai ir niekam tikus. Visada nauja šluota kol apsišluos, po tam bus viskas gerai.

5. daug paimti, apgrobti, apvogti: Sūnus, išeidamas į žentus, gerokai mumis àpšlavė – ir padarynę, ir gyvolius reikėjo duoti. Kai pasisuko vagis, tai visus ir viską àpšlavė. Apìšlavė žmogelį prakeiktieji – liko nuogas. Teip àpšlavė, ka nieko nebrado. Vagys jų gyvenimus gerokai apšlavė, pavogdami iš jų valgomų dalykų, drabužių ir piningų.

6. apmušti: Apìšlavė šluotražiu per pečius ir nė dėkui nepasakė.

7. didumą suvalgyti, apvalgyti: Toki bernai susėda, ką jie daris neapšlãvę?! Tik išėjau, o jie jau pusę stalo suspėjo apšlúot.
atšlúoti, -ja (-na;), àtšlavė.

1. su šluota ar kuo kitu atžerti, nustumti, nubraukti: Atšlúok grūdus nuo tako, kad nemindžiot. Mes pakelsim arpą, o tu atšlúok tuos grūdus!

2. su šluota ar kuo kitu nuvalyti: O, kiek tu daug kiemo jau àtšlavei! Atàšlavė pusę gryčios ir paliko. Atsišlãvęs kertelę [klėtyje],
supyliau sėklą.

3. šluojant nubraukti, nustumti iki tam tikros vietos, priartėti prie ko: Jis jau lig manęs àtšlavė. Nuo durų an stalą nemožna šluot pirkia, be visoki liežiuviai atsišluõs.

4. užtektinai šluoti: Savo àtšlaviau, vaikai galia šluoti.

5. greitai ateiti: Kas jį veš – pėsčias atàšlavė.

6. iki soties prisivalgyti, atsivalgyti: Nu, jau galėjai atsišlúot tiek ir tiek.
įšlúoti, -ja, į̃šlavė. šluojant įžerti, įbraukti: Šiukšles duobėn įšlúok.
iššlúoti, -ja, ìššlavė.

1. šluojant išvalyti: Kambarį iššlúoti. Iššluonì – tujau kitoniška troba. Trobą da iššlúoju i medžių įsinešu. Ìššlavė atšlaimą lyg piršlių laukdama. Grynickai ìššlav [ė] tarpupėdį. Pečių pakūrinam, iššlúojam [padą],
grūdų pripilam – išdžiūsta. Reikia iššlúot pirkią ir išnešt mėšlas. Dar neìššlaviau pusės dvarelio, žiūrau, atjoja mano bernelis. Ta ilga sermėga, leliumai, aslelei iššluoti bus gerai. Gryčią iššlavus nereikia šiukšles bert per slenkstį, bo visą bagotystę išbersi. [Pavasarį] tegu sninga – iššlúo [ja] dangų. Būt iššlãvę (sudeginę) visą miestelį, jei negesinę. Per naktį iššluoja (išžvejoja) upę. Nemokėdamas i aslos neiššluosi. Savuosius namelius iššluok, o ne svetimus. Jis ėmęs išsišlavė savo urvą, išsibarstė žolynais ir laukė svečių ateinant. Nė trobos neturėjau čėso išsišlúoti. Ana pati kožną dieną išsìšlava. Imtumei išsišlúot ar kokį kitą darbą. Sirata išsìšlavė, pataisė lovas. Kiti [ūkininkai] išsišlúoja klojimo tą aslą ir vėto.

2. šluojant pašalinti: Iššlúok šiukšles laukan. Ìššlavei adatą, veizdėk sąšlavose. Darbo – sviete mano: išsemk, iššlúok tiek sniego! Žarijas iš pečio iššlúoji duobėn. Oi tu seni, tu seneli, neik į rūtų daržą, tavo pėdus vaikštinėtus šluotele iššluosiu. Ìššlavė juos tas diedas šimto metų iš pirkios kap šluota. Nešluok vakare pirkios, iššlúosi šeimyną. Išsyk viskas nutilo. Rodos, darbininkus kas iššlavė. Sapnė [je] šlaviaus, a ką iššlúosu (ar kas mirs) ?! Emė pūsti jaukūs vėjai, kurie iššlavė iš tėvynės vergiją su jos nejaukiais palydovais. Bei noriu atpuolusius ir kurie priš mane nusidest tarp jūsų iššluoti. Šluoju šluoju – neiššluoju, nešu nešu – neišnešu. Pražuvo adata: gal bus su šiukšlėmis išsišlãvus. Šluonys sapnė [je],
išsišlúosias kas. Šlúote išsìšlaviau (išleidau), nieko [pinigų] nebturu.

3. viską paimti, išnešti, išvežti, išgrobti: [Našlės tvartelį] vokiečiai buvo iššlavę. Po šitam vaiskui ìššlavė gražiausiai – rugių saujos neliko. Kai pradėjo gert, tai ką nematant ir ìššlavė visa. Leidau seselę už vyro, tai kad ìššlavė, ką tik pagavo – mane pliką paliko. Aš nenorėčia, kad marčios laukiant reiktų viską iššlúot (išvežti) . Jų visas drapanas išnešė, švariai visą šėpą ìššlavė. Ìššlavė viską taip, kad nė druskos neturėjau už ką nusipirkti. Tik anys nuskėlė (nusikėlė), ir toj nakty ìššlavė (išsivarė) visą bandą. Išsivarė visus gyvolius, išsìšlavė grūdus.

4. godžiai išvalgyti: Valgė, ìššlavė dvi torielki. Vaikis, iššlavęs košės pusbliūdį, atsileido diržą ir paprašė atnešti da.

5. skubiai išeiti: Užsigavusi Uršulė iššlavė pro duris. Ragana ir ìššlavė iš pirkios.
kaĩp (lýg) [šluotè] iššlúotas (iššlúota) visiškai tuščias, dykas (tuščia, dyka): Gatvės buvo tuščios kaip iššluotos. Vasarą klėtys kaĩp iššlúotos. Miškas daba yr kaĩp iššlúotas – nė uogelės, nė grybelės nerasi. Daržinės kaip iššluotos. Mano tuščia galva – kaĩ iššlúota. O visos namų kertės kaip šluota iššluotos. Imsi pačią tu silkuotą, rasi skrynę kaip iššluotą. Dangus – lyg iššluotas, be debesėlio, be miglos. Tuščios visos krautuvės [per karą],
kaĩp iššluotà visur. Po karo viskas kàp iššlúota. Tuščia kàp iššlúota. Iš kiemų visi jauni išvažiavę – kap iššluota. Tuščià kaĩ iššlúota visur.
kaĩp šlúota ìššlavė nieko neliko: Pinigus iš kišenės kaip šluota iššlavė. Kàp šlúota viską iš Druskinykų ìššlavė (visi išvažinėjo) .
nušlúoti, -ja, nùšlavė.

1. šluojant nuvalyti: Nušlúok kiemą nuo sąšlavų. Anksti rytą nušlúojame šaligatvius. Ar nùšlavei girnas? Girnom nušlúot, apsišluostyt tai gerai žąsies sparnas. Nùšlavėm padą [klojime],
iš plyšelių išrinkom visus grūdelius. Takai, sodnelis – nugrėbstyti, kiemelyj nušluota. Per visą miestelį kelią nušlavė, drobėmis nuklojo. Aš atsikelsiu anksti rytelį, gražiai nušluosiu tėvo dvarelį. Lėkė gulbių didelis pulkelis. Su sparneliais, su sparneliais visą dvarą nušlavė. Nešluok, sesiule, kiemelio – nušluos vėjelis kiemelį. Prijojau dvarą – dvaras nušluotas, žiūrau per langą – drobės išaustos. Nušluoj, dukrele, atšlaimą, bus ryt rytelio svietelio. Dangus pasidarė toks giedras, lyg jį kas būtų švariausiai nušlavęs. Aštrus dalgis, tai kap šluote nùšlaviau. Nùšlavė (nuravėjo) vaikai daržą kap bitės ir laisvi sėdi. Gražiai pasišvietusi visur, kiemą nusišlãvusi, smiltėms išsibarsčiusi. Nusišlúok taką. O mun liepė pirtį iškūrenti, vandens prinešti, nusišlúoti. Duok ma [n] valelę šį rudenėlį, aš nusišlúosiu gražiai kiemelį. Aš nusiprausiu baltai burnelę ir nusišluosiu gražiai kiemelį. Kanopom vėjelę iškapokie, uodega dvarelį nusišluokie.

2. šluojant pašalinti, nubraukti: Nušlúoti nuo durų sniegą. Visas smulkmes nušlúona į paardį. Guručius nušlúoja nuog stalo. Kaip ranka nušluos visas miglas. Nuo lygumų kauburėlių vėjas sniegą nušluoja beveik visiškai. [Saulė] nušlavė visas žvaigždeles nuo dangaus. Eik, bjaurybe, kam meluoji, visą šlovę kam nušluoji. Mėnuo švieta – nepašluoja, saulė užtekėjusi nušlavė. braukiant, stumiant pašalinti: Jis atgalia ranka viską nušlavė nuo stalo. Į aslos vidurį nušlavė patalynę. Vaiką tarsi dulkę nušlavė ką tik sujudėjusi minia. Didžiulė banga nùšlavė visą laivo įgulą.

3. šluojant nudildyti, nubrūžuoti: Šluota nušluota. Šluota tep nusìšlavė, tik stagarai liko. Nusìšlavė šluota, reiks su [v] anta šluoties. Karklinė a kokia kita šluota tai ne beržinė – bemat nusišluoja. Nešluojama šluota nenusišluos.

4. sunaikinti: Gaisras nùšlavė viso miestelio namus. Nùšlavė visą kaimą ugnelė. Vaikai žudegė ėglius, ir nùšlavė visą ūlyčią. Neduok Dieve, jei ugnelė – gali nušlúot visą sodžių. Vagis vagia, da nors sienas palieka, o ugnelė – viską nušlúoja. Visą sodą nū̃šlavė kaip su šluota. Mūs nušlúotos (sunaikintos per karą) triobos ir medžiai. Karas kai ejo didysai, viską nùšlavė. Užejo vėtra, viską kaip šlúote nùšlavė. O galvijai gal javuos – visą derlių man nušluos. Ugnim ir kardu nušlavė visas gretimąsias salas. Prasigraužęs naują vagą Nemunas nušlavė kelis kaimus. Tuoj tenai atšliauš greideriai ir ekskavatoriai, seni namai bus nušluoti. užmušti: Džiubt – ir nùšlavė keturis žmones.

5. viską paimti, susigrobti: Nùšlavė visą banką. A tu tais kortas imk, a tais, tave nušluos, i gana. Jam labai sekas kortom lošt – jau kelis kartus nùšlavė nuo stalo visus pinigus. Ateję miškiniai visus vyrų drabužius nùšlavė. Par du mėnesiu viską nū̃šlavė. Kai tik nùšlavė karves, tuoj sunkiau pasidarė. Kur sugriebė, teip nùšlavė arklius, tik raišą paliko. Vagys, kai vogė, tai nė mažiausio daiktelio nepaliko – viską nùšlavė.

6. per brangiai paimti, apgauti: Tai ir nùšlavė jus! Nùšlavė ir jį. Kad nùšlavė, tai nùšlavė!

7. godžiai suvalgyti: Buvo parbadėjęs, pusę stalo nùšlavė. Anas atsisėdo prie stalo, visą nùšlavė ir nuejo. Apkroviau, apdėjau stalą – nùšlavė viską, nė trupinėlio nepaliko.

8. sparčiai nueiti, nuskubėti: Davatkėlė nùšlavė ir nùšlavė bažnyčion. Bestovint mum tik nùšlavė nùšlavė – tiek ir mes matėm jį. Vokietukas kapmat nùšlavė per lauką. Pikčiurnienė nušlavė į žuvų turgų.
nuo žẽmės (nuo šiõ pasáulio) nušlúoti išnaikinti, sunaikinti: O! kada ateis tokie laikai, kai tokios siurbėlės bus nuo žemės nušluotos! Vokiečių lėktuvai visą miestelį nùšlavė nuo žẽmės. Jei mūsų tautos ir geriausieji žmonės pasirodytų tik savanaudžiai, siauraširdžiai, tai mes visi nebūtum verti kitokio likimo, kaip būti nuo šio pasaulio nušluoti.
pašlúoti, -ja, pàšlavė

1. šluojant išvalyti: Pašluoju stubą. Pašlúoti grindis. Pušinė tik pečiui pašlúot, pirkios nešluosi. Jy atlikus pašlavė gryčią, pataisė lovas, išmazgojo žlugtą. Paimk ražą i pašlúok kiemą. Mazgosi šaukštelius nesakydama, pašluosi aslelę apsiverkdama. Kur sėdėjai už stalelio – šluotele pàšlaviau. Šatonas randa jus. …, tiektai šluotomis nuog viršaus pašluotus. Kad aš toksai norint nedidis žmogus tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos. Du bėga, du veja, penktas paspėja ir pašluoja. Mėnuo švieta – nepašluo [ja],
saulė užtekėjusi nušlavė. Pasišlúokim, gali svečių užvažiuoti. Išsigrėbstėm ir pasìšlavėm kiemą (atšlaimą). I pirkios nepasišlúoja, tingi. I žmonys apsileidę: ne medelio įsvadina, ne pasišluõna. Pasišlúokit gi šiek tiek gryčią, dabar kaip kiaulių migis.

2. šluojant pašalinti, nubraukti, pastumti kur: Dulkes pašluosu nuo jos. Pašlúoju dulkes. Ana pašlúona šūdą vištų į šalį. numarinti: Daug dar̃ [senų] smertis pàšlavė. pažerti po apačia: Iššlavė trobą, nūšlavų neišnešė, pàšlavė į palovį i taip paliko.

3. galėti, pajėgti šluoti.

4. daug gauti, paimti, uždirbti: Dirba sunkiai, ale ir pinigo pašlúoja. Kano daug vaikų, tai pašlúoja premijos.

5. godžiai, daug pavalgyti: Anas dirba, ale ir gerai pašlúoja.
kaĩp pašlúota visiškai nėra: Kap tik nuo Velykų, tai duonos ir nėr – kàp pašlúota. Tai yr kai pašluota. Pas kitus da užsiliko tai višta, tai antis, tai paršiukas, o pas mus – kaip pašluota.
padšlúoti, -ja, pàdšlavė. pašluoti 1: Pirkioj tai padšlúoju, tai paprausiu ką.
paršlúoti, -ja, par̃šlavė. greitai pareiti, parvažiuoti: Geru keliu tai ir paršlúot ne bėda. Karčemoje gero neradęs, greit paršlavė namo.
péršluoti.

1. iš naujo iššluoti: Daug šiukšlių palikta, reikės péršluoti. Paršluok aslą. Po tokio tavo šlavimo reik páršluoti: kertes pilnas nūšlavų palikai.

2. su šluota ar kuo kitu pavalyti, pašluoti: Aslą páršluona atsikėlusi, tiek to [darbo] ! Šunis palakink, stalą apiplauk, aslą páršluok – tąkart bėk gulti. Paimk šluotą ir kokį kartą paršlúok gryčią. Nespėjau trobų páršluoti, o svečiai jau čia. Barbė, peršlavus kambarį ir nunešusi šluotą į vietą, kažkaip susidūrė su jai priešais einančia Ilže. Jūs, vaikai, palikę namie, šiek tiek gryčią parsišlúokit, da koks svetimas žmogus galia užeit. Ta mūsų martelė tokia tinginė, kad nė gryčios neparsišlúoja.

3. greitai pereiti: Pagaliau senoji neiškentė [niekur nėjusi] ir vieną sekmadienio pavakarę, apsigaubusi juodadugne skarike, peršlavė kaimą.
prašlúoti, -ja, pràšlavė

1. šluojant pravalyti: Taką pràšlavei, ir užteks. Čia reikia prašlúot ir papilt [grūdus]. Aš čia truputėlį prašlúosiu. Paimk šluotą ir prašlúok kiek gryčią, jau net sarmata būt teip apsimynus. Prasìšlavė aslą rugiams vėtyti.

2. šluojant nužerti, nustumti, nubraukti kur: Jis. nespėjo prašluot žirnius.

3. šluojant pasirinkti, susišluoti: Tėvalio muno nabaštikas vidurė [je] jaujo atsisėdęs, ten prasišlãvęs buvo taboko, rūkė.

4. greitai prabėgti: Kad ta stirna pràšlavė!

5. kurį laiką šluoti.

6. girtaujant išleisti, pragerti: Kaip sėsta tėvo seredoj gert, tai ir prašlúota bekono pinigai.

7. kurį laiką godžiai valgyti.
prišlúoti, -ja, prìšlavė

1. šluojant artyn prižerti, pristumti: Prišluok ir tuos grūdus į kupetą.

2. šluojant daug prižerti, pribraukti: Ar tik tiek sąšlavų prìšlavei? Nugi tu pilną kertę prìšlavei šiukšlių. Prišlúoja mėšlų. Atskirtai motinai duodamas vienas korys su medumi, nuo dviejų korių prišluojama bičių. Pilna kertė prisìšlavė šiukšlių, reikia išnešt. Matai, sakei, kad keli grūdgaliai likę aruode, o še kokių gražių avižų prisìšlavei pilną sterblę.

3. šluojant prie ko priartėti.

4. šluoti ligi nusibostant: Prisišiūravau baltų stalelių, jau prisišlaviau kiemo vejelės.

5. daug įsigyti, sukaupti: Piningų tura prisišlãvę, gyvena kaip ponai, o tėvus stumdo.

6. godžiai, daug privalgyti, prigerti: Prìšlaviau kaip didelis. Kad prìšlaviau, kad prìšlaviau visokio valgymo! Atejo, sausos duonos prìšlavė, prìšlavė. Tokių riebių kopūstų prišlãvęs, gali ligi vakaro nebenorėt. Batvinių kaip prỹšlavė, nieko daugiau nebnorėjo. Ka mes prisišlúosma keptų bulbių su druska! Meisos prisišluõna kaip par Kalėdas i eina šnypšdami. Alaus kad prisìšlavėm.

6. primušti, prilupti: Rado sode naktį ir prìšlavė.
sušlúoti, -ja, sùšlavė

1. šluojant subraukti, sužerti, sustumti: Sušlúok nukritusius lapus. Sušlúok nūšlavas į aslą. Viską sušlúoji iš visur – saumėžynis. Ans sùšlavė smulkmes šieno. Sušlúoja galan klaimo [iškultus javus] ir pilia (vėto) . Išvėtę rugius reikia sustum ir sušlúot. Tuos pelus sušlúoja atskirai, o grūdus – atskirai. Sušlúok visas [linų] galveles iš po žardo. Tuos pelus sušlúoja, kas paukščių, ančių turia – kokį grūdelį papilia tom antim. Nuogrėbas šluota sùšluoja. Ans sùšlavė tus grūdukus an žemės. Dulka, birsta miltai, sušlúona į kupetą. Prie pečiui du ažančiai žarijom sušlúot. Parink mėšlą ir išnešk, aš sùšlaviau. Viena iš jų. purtėsi ir kapstė kampe už skujinės, kur buvo sušluota kuo didžiausia mėšlų krūva. | Iš visų kampų sugramdė, sùšlavė, už tai ir tokia likau pagrandukas. Ka i čysta asla, bet ka plati, vis šiek tiek susišluona. sustumti, subraukti: Sušlavė nuo stalo pinigus į stalčiuką. Vytui įdomu, ar daug laiškų mergaitė susišluos į pašto maišą. visus paimti, suimti: Vieną gražią dieną gali sušlúot visus į krūvą. Kad teip žinoję anksčiau, tai galima buvo sušlúot visi medžiai.

2. šluojant sudildyti: Kai sušlúota šluota, mažai kas yr, tai ražas. Sùšlaviau tą vieną šluotą, liko kai kūjelis. Ano šluota viškiai susìšlavė, atliko ražas.

3. paglemžti, atimti, pagrobti: Jin daba iš jo visus pinigus sušluõs. Ana naudą susišlúona ir eina, kur anai reik. Vagys susìšlavė kasą ir pabėgo.

4. daug pelnyti, užsidirbti: Jis tenai daug pinigų sùšlavė. Dvi ratas pardevė kiaulių, susìšlavė piningų.

5. suduoti, užvožti: Kartą gerai sùšlaviau vadelėm par nugarą.

6. godžiai, daug suvalgyti, suėsti: Jis visas bandeles vienas sùšlavė. Tas jau viską sū̃šlavė – i gerąją meisą, i prasčiąją. Pieną su pyragu sušlúosu. Ėda daug labai, sušluõna viską nu stalo. Grybus jau visus sùšlavėt? Sùšlavė kaip až ausių. Kiek tik paduodi žiemmitei [karvei] – ir sušlúoja.
užšlúoti, -ja, ùžšlavė

1. šluojant kiek užbraukti, užžerti, užstumti ant ko: Grūdus užšlúok ant viršaus. Šiaudus nu tako nugrėbstė, šiaudgalius ùžšlavė ant vejos. Jei gryčią šluodamas užšluoji kam ant kojų, tai to kūmystės [na] neprašis.

2. šluojant padaryti, kad nebebūtų, nebesimatytų, užlyginti, panaikinti: Šluota [ragana] kelią užšluoja. Ožys sako – ažušlúosiu uodega, ir znoko nebus tavę. Jei nuo durų an stalą šluosi – dūšiom akis užušlúosi. Menševikai bergždžiai stengias užšluot savo pačių kontrrevoliucinio darbo pėdas.

3. iššluoti 1: Im' šluotą ir ažšluõj pirkią.

4. suduoti.

5. godžiai užvalgyti, užgerti: Ùžšlavė lašinių su duona, atsigėrė vandens ir išvažiavo į mišką. Kisieliaus ažùšlaviau, i gana.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šlúoti, </b>-ja (-na. šluõna. šlãva), šlãvė (-jo). <br/>1. <span class="explanation">su šluota, sparnu ar kuo kitu valyti, daryti švarų: </span> Apkuopiu, šveičiu, šluoju. Šlavė [ja] s šluo [ja] aslą su šluota. Šlúoti aslą, gatvę, kiemą. Šluonù prymenę, lėkiat, vaikai, lauku! Šlavù trobą kelis sykius par dieną – tie vaikai prykreika. Šluonù, ko čia lendi?! Grindys būs nešlúotos, neplautos, dulkių pilna. Šluonì kiemus. Ryt šventė, o atšlaimas dãbar nešlúotas. Dėl ko tu nešluonì trobos? Iš pirties parsinešiau nupertą [v] antą trobai šlúoti. Tas kap šlãvė, tep šlúoja, tik varo, nei galvos nepakelia. Seniau pelynais šlúodavo gryčią – blusos bijodavo. Pušine pečių šlúoja. Pečiaus šluojama šluota. Kai pirkios stalą, suolus, langus ir palanges Severja temazgojo vos keletą kartų per metus, kiemelį šlavė kas šeštadienis. Jeigu gryčią šluosi su pušine šluota, tai vanagas vištas išgaudis. Ei, šlaviaũ, šlaviaũ kiemo vejelę, laukiau jaunų svetelių. Oi tu dvare dvareli, tu dvareli didysai, o kas tave didį šluõs, kap sesutė išvažiuos? Šlavė merga dvarelį, vyneliu palaistydama, perleliais barstydama. Marūnėliais šlaviau, kad vis nedulkėtų, rūtelėm barsčiau, kad bent kvepėtų. Kuri moteriškė, turėdama dešimtį grąšių, pametus pinigą, neužšviečia žvakės ir namų nešluoja (šluota), ir ieško rūpiai, net jį randa?. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam. Šlúoja, būlo, žemę su tais sijonais. Mes kelio nešlúodavom, mes pasikeldavom [sijonus] eidamos. Pasisiuvo kelnes tik gatvę šlúot. Lapė į svočias eidama eidama, su uodega takus šluodama šluodama. Mano dalgė išplakta, tik šlúoja žolę lyg šluota pelenus. Kanūlės šlúoja upę. Šitas vaikas visą dieną gatves šlúoja <span class="explanation"> (darbo vengia) </span>. Antai dėdulė [girtas] gatves skvernais šluoja. Oi šlavė, šlavė vėjai kiemužėlį. Ir čystysiu [žemę] kaip sidabras yra iščystijamas ir šluosiu (iššviesiu) kaip auksas šluojamas (iššviečiamas) yra. Iš jo atminties lyg šlúote kas iššlavė praeitį. Suėjo keturi su basliais, tai kiemas čystas – kaip šluota iššluotas <span class="explanation"> (visi išlakstė) </span>. Nauja šluota gražiai šluoja. Nauja šluota geriaus šluona. Nėra tos pirkios, kurios nereiktų šluoti. Nėra grindų, kurių nereikėtų šluot. Teip čia svečiai lankos, jog ir troba par metus nešluota. Nešluojama šluota nenusišluos. Ne čėsas troba šluoti, kai jau svečiai už vartų. Kur daug mergų – pirkia nešluota, ė kur daug bernų – šluotos nėr. Ragai dangų rėžia, barzda žemę šluoja. Keturi darbininkai dirba, vienas šluoja. Ana šlúojasi – bus svečiai. Vienas būva <span class="explanation"> (gyvena) </span> tuosa namuosa, mazgojasi, šlúojasi. Mėšlus vežu, šluonuos, žoles svadinu. Sapnė [je] šluonýs – myrius: iššluosi ką. <br/>2. <span class="explanation">su šluota, sparnu ar kuo kitu šalinti, braukti, stumti kur: </span> Nu tos kūtės jau šlúonu tus visus šiaudus. Šlúoti į krūvą. Šluota šlaviaũ skiedas nuo atšlaimo, kad karvę prisrišč [iau]. Prieš šluodamas juos. laukan su jų tinklais (voratinkliais), užsiduok sau darbo – pažiūrėki, ką jie daro. Tada jam seniukas įsakė imti šluotą ir bėgioti apei ugnį, su šluota šluoti ir šluoti ugnį, kad neeitų platyn. Sargai beviltiškai šlavė telkšantį vandenį į latakus prie šaligatvio. Ir šluoja į kupsčius rausvus ir drėgnus liepų rūbus. Basom kojom šluodamas nuo žolės rasą, netrukus atsidūrė prie jų. Sodose ramu, tarytumi šluote kas nušlavė [vaikus] po kiemelius ir aplink trobas. Darbą dirbk – kai šluota šluok. Pjauja – kaip šluotè šlúoja <span class="explanation"> (lengvai) </span>. Tas tai vėl buvo pjovėjas: kaip eis rugiuos – lyg šluote šluodavo. Tada bekonus gerai ėmė – kap šluote šlavė. Usnių [galvos] gerai šlúojas. <br/>3. <span class="explanation">daryti, kad nebebūtų, išnyktų, naikinti: </span> Besitraukdami fašistai paskui save viską šluoja, naikina, nieko nenori mumis palikti. Kariuomenė šlãvė, ką užejo – kaltas, nekaltas. Keistutas šlavė eilas kryžeivių su jų pilėmis. Šlãvė karves – liepė parduoti. Visus šlãvė – nieko nesigailėjo. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlãvė. Kad šlãvė kaip su lenta žemę [per mūšį]. Išsiveržė upė iš krantų ir šlavė viską, kas tik pakliuvo kelyje. Vagis vagia, tai da nor sienos lieka, o ugnis viską šlúoja. Kap šluota šlúoja senius <span class="explanation"> (jie miršta) </span>. | Po dvyliktai tada jau nuo stalo visus valgymus tik šlúoja, tik šlúoja <span class="explanation"> (viską nuima, nuneša) </span>. <br/>4. <span class="explanation">atiminėti, vogti, nešti, čiupti: </span> Ėmė ir įtaisė aną miegas šlúoti <span class="explanation"> (atiminėti grūdus) </span>. Vieni [bernai] erzina senuką, kiti obūlius šlúo [ja]. Vagys teip šlãvė, kad nieko nepaliko. <br/><b>šluotinaĩ</b>. Bet sandėliukas, galima sakyti, šluotinai iššluotas. <br/>5. <span class="explanation">daug uždirbti, kaupti (ppr. pinigus, turtą): </span> Abudu dirbtų, piningus šluõtų. Ar daug pinigų šlaveĩ? Kol jam negyvent – itokius pinigus šlúoja. Seniau anas šlãv [ė] gerai pinigus. Vargingas buvo jų gyvenimas, nes ne į vieną vietą abudu šlavė <span class="explanation"> (nebuvo sutarimo): </span> ji šlavė, o jisai blaškė. Stato namus, šluojasi pinigus į kišenę. <br/>6. <span class="explanation">drožti, tvoti, smogti: </span> O tasai, nieko nelaukdamas, kaip šlavė su šermukšniniu kucu išilgai šono, teip tas velniukas pliurptelėjo ir kepelušiukas ant žemės nukrito iš to stroko. Jau gal gerai šlãvė, kad net mėlynės ant nugaros paliko. Nesitikėtai kilo tarp anuodums barnis, vyras šlavė su vėzdu moterie, ši brinkt ir parvirto. Tiktai šlavęs par ausį, tas tujaus kojas pastatęs. <br/>7. <span class="explanation">godžiai valgyti, ėsti, šlemšti: </span> Šlúona kaip devynias dienas neėdęs. Kad šlúoja, tai šlúoja – pliki stalai beliks. Nuo stalo tik šlúoja, tik šlúoja, kas pakliuvo. Šlúoja kaip mėnasį neriję. Ot kad šlúoja – kaip tris dienas nevalgęs. Atavežė visa ko, galėsma šlúotie. Kai davė šlúot Jonas agurkus. Nešlúok teip net akis išvertęs, ba paspringsi. Tai jau smarkiai šlúok [serbentus], neik nuo kelmo. Jaunasis, į ginčus dėl telyčios ir nosies nesikišdamas, šlavė, šlavė kumpį, gėrė, gėrė degtinę. Jis, prisėdęs prie šalies, šlavė tai, kas buvo valgyti padėta. Šėmmargė žolę šlãva. Mano šėmis bešluojąs pačius sėklinius dobilus. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: </span> Kap šlãvėm į raistelį. Jis kad šlúoja, važiuotas nespėji. Kur šluoji, kur skubiniesi? <br/>9. <span class="explanation">slinkti, pūsti</span>. Vėjas šlúoja per jūres. Vėjas eit, šlúoja (per) žemę, (per) jūres ir mares. <br/><b> liežùviais šlúoti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Ką liežùviais šlúoti. <br/><b>liežùvis šlúoja</b> <span class="explanation">apkalba: </span> Davatkos liežùvis visus šluõna. <br/><b>apšlúoti, </b>-ja, àpšlavė. <br/>1. <span class="explanation">šluota ar kuo kitu apvalyti: </span> Apšlúok aslą. Jis buvo apšlúojęs visą kiemą. Jin pavalgo, išsišukuoja, nusiprausia, apšlúoja tuos namus. Išėjai, nė triobų nebuvo kam apšlúot. Blūsiškių vyrus [liga], kaip atsimenat, apšlavė <span class="explanation"> (daug mirė) </span>. Svečių atvažiuoja, apsišluokit. Kuri neapsišlúoja, ta apšvežusi gaspadinė. Tų vaikų šmotas, motinai nėr kuomet nė apsišlúoti. Moma apsìšlavė pirkią, atšlaimą. Liepiau jam apsišlúot, išsiplaut, susitvarkyt – nebūt apsimynus. Teip sergu, tai nė apsišlúot nebegaliu. Apsišlúot pirkia reikia. Rūbus praskalbiu, apie gryčią apsišlúoju. Penkios mergos – apsišlúot nėr kam. Dar nė apsišlavę nesame. Apsišlavė kaip nauja šluota. Marti gera, kol apsišluõna – apsìšlavė i pasmirdo. <br/>2. <span class="explanation">aplinkui, iš visų pusių nušluoti: </span> Šluodama aslą, nepaslinko klumpių pakilnoti, àpšlavė aplinkuo, taip ir paliko visos nūšlavos po klumpiais. Būdavai, teip apsuku apšluõs [išvėtytus javus]. <span class="explanation">šluojant apeiti ką: </span> Kelkis su rateliu, apšlúosiu – neištekėsi. Jeigu apšlúos besėdintį, negausi stuomens, kai žanysys. Neduok apsišlúoti aplink, šiaip aplenka piršliai. <br/>3. <span class="explanation">šluojant apmesti šiukšlėmis: </span> Daboj, kad tau kojų neapšluotų – niekas kūmu neprašis. Neapšluok manę – kūmuosna neims. <br/>4. <span class="explanation">šluojant nudilti: </span> Katroj šluota apsišlúoja, jau sena, tai dzerkočiu vadom. Nauja šluota gražiai šluoja, o kai apsišluoja, tai ir niekam tikus. Visada nauja šluota kol apsišluos, po tam bus viskas gerai. <br/>5. <span class="explanation">daug paimti, apgrobti, apvogti: </span> Sūnus, išeidamas į žentus, gerokai mumis àpšlavė – ir padarynę, ir gyvolius reikėjo duoti. Kai pasisuko vagis, tai visus ir viską àpšlavė. Apìšlavė žmogelį prakeiktieji – liko nuogas. Teip àpšlavė, ka nieko nebrado. Vagys jų gyvenimus gerokai apšlavė, pavogdami iš jų valgomų dalykų, drabužių ir piningų. <br/>6. <span class="explanation">apmušti: </span> Apìšlavė šluotražiu per pečius ir nė dėkui nepasakė. <br/>7. <span class="explanation">didumą suvalgyti, apvalgyti: </span> Toki bernai susėda, ką jie daris neapšlãvę?! Tik išėjau, o jie jau pusę stalo suspėjo apšlúot. <br/><b>atšlúoti, </b>-ja (-na;), àtšlavė. <br/>1. <span class="explanation">su šluota ar kuo kitu atžerti, nustumti, nubraukti: </span> Atšlúok grūdus nuo tako, kad nemindžiot. Mes pakelsim arpą, o tu atšlúok tuos grūdus! <br/>2. <span class="explanation">su šluota ar kuo kitu nuvalyti: </span> O, kiek tu daug kiemo jau àtšlavei! Atàšlavė pusę gryčios ir paliko. Atsišlãvęs kertelę [klėtyje], supyliau sėklą. <br/>3. <span class="explanation">šluojant nubraukti, nustumti iki tam tikros vietos, priartėti prie ko: </span> Jis jau lig manęs àtšlavė. Nuo durų an stalą nemožna šluot pirkia, be visoki liežiuviai atsišluõs. <br/>4. <span class="explanation">užtektinai šluoti: </span> Savo àtšlaviau, vaikai galia šluoti. <br/>5. <span class="explanation">greitai ateiti: </span> Kas jį veš – pėsčias atàšlavė. <br/>6. <span class="explanation">iki soties prisivalgyti, atsivalgyti: </span> Nu, jau galėjai atsišlúot tiek ir tiek. <br/><b>įšlúoti, </b>-ja, į̃šlavė. <span class="explanation">šluojant įžerti, įbraukti: </span> Šiukšles duobėn įšlúok. <br/><b>iššlúoti, </b>-ja, ìššlavė. <br/>1. <span class="explanation">šluojant išvalyti: </span> </span> Kambarį iššlúoti. Iššluonì – tujau kitoniška troba. Trobą da iššlúoju i medžių įsinešu. Ìššlavė atšlaimą lyg piršlių laukdama. Grynickai ìššlav [ė] tarpupėdį. Pečių pakūrinam, iššlúojam [padą], grūdų pripilam – išdžiūsta. Reikia iššlúot pirkią ir išnešt mėšlas. Dar neìššlaviau pusės dvarelio, žiūrau, atjoja mano bernelis. Ta ilga sermėga, leliumai, aslelei iššluoti bus gerai. Gryčią iššlavus nereikia šiukšles bert per slenkstį, bo visą bagotystę išbersi. [Pavasarį] tegu sninga – iššlúo [ja] dangų. Būt iššlãvę <span class="explanation"> (sudeginę) </span> visą miestelį, jei negesinę. Per naktį iššluoja <span class="explanation"> (išžvejoja) </span> upę. Nemokėdamas i aslos neiššluosi. Savuosius namelius iššluok, o ne svetimus. Jis ėmęs išsišlavė savo urvą, išsibarstė žolynais ir laukė svečių ateinant. Nė trobos neturėjau čėso išsišlúoti. Ana pati kožną dieną išsìšlava. Imtumei išsišlúot ar kokį kitą darbą. Sirata išsìšlavė, pataisė lovas. Kiti [ūkininkai] išsišlúoja klojimo tą aslą ir vėto. <br/>2. <span class="explanation">šluojant pašalinti: </span> Iššlúok šiukšles laukan. Ìššlavei adatą, veizdėk sąšlavose. Darbo – sviete mano: išsemk, iššlúok tiek sniego! Žarijas iš pečio iššlúoji duobėn. Oi tu seni, tu seneli, neik į rūtų daržą, tavo pėdus vaikštinėtus šluotele iššluosiu. Ìššlavė juos tas diedas šimto metų iš pirkios kap šluota. Nešluok vakare pirkios, iššlúosi šeimyną. Išsyk viskas nutilo. Rodos, darbininkus kas iššlavė. Sapnė [je] šlaviaus, a ką iššlúosu <span class="explanation"> (ar kas mirs) </span> ?! Emė pūsti jaukūs vėjai, kurie iššlavė iš tėvynės vergiją su jos nejaukiais palydovais. Bei noriu atpuolusius ir kurie priš mane nusidest tarp jūsų iššluoti. Šluoju šluoju – neiššluoju, nešu nešu – neišnešu. Pražuvo adata: gal bus su šiukšlėmis išsišlãvus. Šluonys sapnė [je], išsišlúosias kas. Šlúote išsìšlaviau <span class="explanation"> (išleidau), </span> nieko [pinigų] nebturu. <br/>3. <span class="explanation">viską paimti, išnešti, išvežti, išgrobti: </span> [Našlės tvartelį] vokiečiai buvo iššlavę. Po šitam vaiskui ìššlavė gražiausiai – rugių saujos neliko. Kai pradėjo gert, tai ką nematant ir ìššlavė visa. Leidau seselę už vyro, tai kad ìššlavė, ką tik pagavo – mane pliką paliko. Aš nenorėčia, kad marčios laukiant reiktų viską iššlúot <span class="explanation"> (išvežti) </span>. Jų visas drapanas išnešė, švariai visą šėpą ìššlavė. Ìššlavė viską taip, kad nė druskos neturėjau už ką nusipirkti. Tik anys nuskėlė <span class="explanation"> (nusikėlė), </span> ir toj nakty ìššlavė <span class="explanation"> (išsivarė) </span> visą bandą. Išsivarė visus gyvolius, išsìšlavė grūdus. <br/>4. <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Valgė, ìššlavė dvi torielki. Vaikis, iššlavęs košės pusbliūdį, atsileido diržą ir paprašė atnešti da. <br/>5. <span class="explanation">skubiai išeiti: </span> Užsigavusi Uršulė iššlavė pro duris. Ragana ir ìššlavė iš pirkios. <br/><b> kaĩp (lýg) [šluotè] iššlúotas (iššlúota) </b> <span class="explanation">visiškai tuščias, dykas (tuščia, dyka): </span> Gatvės buvo tuščios kaip iššluotos. Vasarą klėtys kaĩp iššlúotos. Miškas daba yr kaĩp iššlúotas – nė uogelės, nė grybelės nerasi. Daržinės kaip iššluotos. Mano tuščia galva – kaĩ iššlúota. O visos namų kertės kaip šluota iššluotos. Imsi pačią tu silkuotą, rasi skrynę kaip iššluotą. Dangus – lyg iššluotas, be debesėlio, be miglos. Tuščios visos krautuvės [per karą], kaĩp iššluotà visur. Po karo viskas kàp iššlúota. Tuščia kàp iššlúota. Iš kiemų visi jauni išvažiavę – kap iššluota. Tuščià kaĩ iššlúota visur. <br/><b>kaĩp šlúota ìššlavė</b> <span class="explanation">nieko neliko: </span> Pinigus iš kišenės kaip šluota iššlavė. Kàp šlúota viską iš Druskinykų ìššlavė <span class="explanation"> (visi išvažinėjo) </span>. <br/><b>nušlúoti, </b>-ja, nùšlavė. <br/>1. <span class="explanation">šluojant nuvalyti: </span> Nušlúok kiemą nuo sąšlavų. Anksti rytą nušlúojame šaligatvius. Ar nùšlavei girnas? Girnom nušlúot, apsišluostyt tai gerai žąsies sparnas. Nùšlavėm padą [klojime], iš plyšelių išrinkom visus grūdelius. Takai, sodnelis – nugrėbstyti, kiemelyj nušluota. Per visą miestelį kelią nušlavė, drobėmis nuklojo. Aš atsikelsiu anksti rytelį, gražiai nušluosiu tėvo dvarelį. Lėkė gulbių didelis pulkelis. Su sparneliais, su sparneliais visą dvarą nušlavė. Nešluok, sesiule, kiemelio – nušluos vėjelis kiemelį. Prijojau dvarą – dvaras nušluotas, žiūrau per langą – drobės išaustos. Nušluoj, dukrele, atšlaimą, bus ryt rytelio svietelio. Dangus pasidarė toks giedras, lyg jį kas būtų švariausiai nušlavęs. Aštrus dalgis, tai kap šluote nùšlaviau. Nùšlavė <span class="explanation"> (nuravėjo) </span> vaikai daržą kap bitės ir laisvi sėdi. Gražiai pasišvietusi visur, kiemą nusišlãvusi, smiltėms išsibarsčiusi. Nusišlúok taką. O mun liepė pirtį iškūrenti, vandens prinešti, nusišlúoti. Duok ma [n] valelę šį rudenėlį, aš nusišlúosiu gražiai kiemelį. Aš nusiprausiu baltai burnelę ir nusišluosiu gražiai kiemelį. Kanopom vėjelę iškapokie, uodega dvarelį nusišluokie. <br/>2. <span class="explanation">šluojant pašalinti, nubraukti: </span> Nušlúoti nuo durų sniegą. Visas smulkmes nušlúona į paardį. Guručius nušlúoja nuog stalo. Kaip ranka nušluos visas miglas. Nuo lygumų kauburėlių vėjas sniegą nušluoja beveik visiškai. [Saulė] nušlavė visas žvaigždeles nuo dangaus. Eik, bjaurybe, kam meluoji, visą šlovę kam nušluoji. Mėnuo švieta – nepašluoja, saulė užtekėjusi nušlavė. <span class="explanation">braukiant, stumiant pašalinti: </span> Jis atgalia ranka viską nušlavė nuo stalo. Į aslos vidurį nušlavė patalynę. Vaiką tarsi dulkę nušlavė ką tik sujudėjusi minia. Didžiulė banga nùšlavė visą laivo įgulą. <br/>3. <span class="explanation">šluojant nudildyti, nubrūžuoti: </span> Šluota nušluota. Šluota tep nusìšlavė, tik stagarai liko. Nusìšlavė šluota, reiks su [v] anta šluoties. Karklinė a kokia kita šluota tai ne beržinė – bemat nusišluoja. Nešluojama šluota nenusišluos. <br/>4. <span class="explanation">sunaikinti: </span> Gaisras nùšlavė viso miestelio namus. Nùšlavė visą kaimą ugnelė. Vaikai žudegė ėglius, ir nùšlavė visą ūlyčią. Neduok Dieve, jei ugnelė – gali nušlúot visą sodžių. Vagis vagia, da nors sienas palieka, o ugnelė – viską nušlúoja. Visą sodą nū̃šlavė kaip su šluota. Mūs nušlúotos <span class="explanation"> (sunaikintos per karą) </span> triobos ir medžiai. Karas kai ejo didysai, viską nùšlavė. Užejo vėtra, viską kaip šlúote nùšlavė. O galvijai gal javuos – visą derlių man nušluos. Ugnim ir kardu nušlavė visas gretimąsias salas. Prasigraužęs naują vagą Nemunas nušlavė kelis kaimus. Tuoj tenai atšliauš greideriai ir ekskavatoriai, seni namai bus nušluoti. <span class="explanation">užmušti: </span> Džiubt – ir nùšlavė keturis žmones. <br/>5. <span class="explanation">viską paimti, susigrobti: </span> Nùšlavė visą banką. A tu tais kortas imk, a tais, tave nušluos, i gana. Jam labai sekas kortom lošt – jau kelis kartus nùšlavė nuo stalo visus pinigus. Ateję miškiniai visus vyrų drabužius nùšlavė. Par du mėnesiu viską nū̃šlavė. Kai tik nùšlavė karves, tuoj sunkiau pasidarė. Kur sugriebė, teip nùšlavė arklius, tik raišą paliko. Vagys, kai vogė, tai nė mažiausio daiktelio nepaliko – viską nùšlavė. <br/>6. <span class="explanation">per brangiai paimti, apgauti: </span> Tai ir nùšlavė jus! Nùšlavė ir jį. Kad nùšlavė, tai nùšlavė! <br/>7. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> Buvo parbadėjęs, pusę stalo nùšlavė. Anas atsisėdo prie stalo, visą nùšlavė ir nuejo. Apkroviau, apdėjau stalą – nùšlavė viską, nė trupinėlio nepaliko. <br/>8. <span class="explanation">sparčiai nueiti, nuskubėti: </span> Davatkėlė nùšlavė ir nùšlavė bažnyčion. Bestovint mum tik nùšlavė nùšlavė – tiek ir mes matėm jį. Vokietukas kapmat nùšlavė per lauką. Pikčiurnienė nušlavė į žuvų turgų. <br/><b> nuo žẽmės (nuo šiõ pasáulio) nušlúoti</b> <span class="explanation">išnaikinti, sunaikinti: </span> O! kada ateis tokie laikai, kai tokios siurbėlės bus nuo žemės nušluotos! Vokiečių lėktuvai visą miestelį nùšlavė nuo žẽmės. Jei mūsų tautos ir geriausieji žmonės pasirodytų tik savanaudžiai, siauraširdžiai, tai mes visi nebūtum verti kitokio likimo, kaip būti nuo šio pasaulio nušluoti. <br/><b>pašlúoti, </b>-ja, pàšlavė<br/>1. <span class="explanation">šluojant išvalyti: </span> </span> Pašluoju stubą. Pašlúoti grindis. Pušinė tik pečiui pašlúot, pirkios nešluosi. Jy atlikus pašlavė gryčią, pataisė lovas, išmazgojo žlugtą. Paimk ražą i pašlúok kiemą. Mazgosi šaukštelius nesakydama, pašluosi aslelę apsiverkdama. Kur sėdėjai už stalelio – šluotele pàšlaviau. Šatonas randa jus. …, tiektai šluotomis nuog viršaus pašluotus. Kad aš toksai norint nedidis žmogus tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos. Du bėga, du veja, penktas paspėja ir pašluoja. Mėnuo švieta – nepašluo [ja], saulė užtekėjusi nušlavė. Pasišlúokim, gali svečių užvažiuoti. Išsigrėbstėm ir pasìšlavėm kiemą (atšlaimą). I pirkios nepasišlúoja, tingi. I žmonys apsileidę: ne medelio įsvadina, ne pasišluõna. Pasišlúokit gi šiek tiek gryčią, dabar kaip kiaulių migis. <br/>2. <span class="explanation">šluojant pašalinti, nubraukti, pastumti kur: </span> Dulkes pašluosu nuo jos. Pašlúoju dulkes. Ana pašlúona šūdą vištų į šalį. <span class="explanation">numarinti: </span> Daug dar̃ [senų] smertis pàšlavė. <span class="explanation">pažerti po apačia: </span> Iššlavė trobą, nūšlavų neišnešė, pàšlavė į palovį i taip paliko. <br/>3. <span class="explanation">galėti, pajėgti šluoti. </span> <br/>4. <span class="explanation">daug gauti, paimti, uždirbti: </span> Dirba sunkiai, ale ir pinigo pašlúoja. Kano daug vaikų, tai pašlúoja premijos. <br/>5. <span class="explanation">godžiai, daug pavalgyti: </span> Anas dirba, ale ir gerai pašlúoja. <br/><b> kaĩp pašlúota</b> <span class="explanation">visiškai nėra: </span> Kap tik nuo Velykų, tai duonos ir nėr – kàp pašlúota. Tai yr kai pašluota. Pas kitus da užsiliko tai višta, tai antis, tai paršiukas, o pas mus – kaip pašluota. <br/><b>padšlúoti, </b>-ja, pàdšlavė. pašluoti 1: Pirkioj tai padšlúoju, tai paprausiu ką. <br/><b>paršlúoti, </b>-ja, par̃šlavė. <span class="explanation">greitai pareiti, parvažiuoti: </span> Geru keliu tai ir paršlúot ne bėda. Karčemoje gero neradęs, greit paršlavė namo. <br/><b>péršluoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo iššluoti: </span> Daug šiukšlių palikta, reikės péršluoti. Paršluok aslą. Po tokio tavo šlavimo reik páršluoti: kertes pilnas nūšlavų palikai. <br/>2. <span class="explanation">su šluota ar kuo kitu pavalyti, pašluoti: </span> Aslą páršluona atsikėlusi, tiek to [darbo] ! Šunis palakink, stalą apiplauk, aslą páršluok – tąkart bėk gulti. Paimk šluotą ir kokį kartą paršlúok gryčią. Nespėjau trobų páršluoti, o svečiai jau čia. Barbė, peršlavus kambarį ir nunešusi šluotą į vietą, kažkaip susidūrė su jai priešais einančia Ilže. Jūs, vaikai, palikę namie, šiek tiek gryčią parsišlúokit, da koks svetimas žmogus galia užeit. Ta mūsų martelė tokia tinginė, kad nė gryčios neparsišlúoja. <br/>3. <span class="explanation">greitai pereiti: </span> Pagaliau senoji neiškentė [niekur nėjusi] ir vieną sekmadienio pavakarę, apsigaubusi juodadugne skarike, peršlavė kaimą. <br/><b>prašlúoti, </b>-ja, pràšlavė<br/>1. <span class="explanation">šluojant pravalyti: </span> Taką pràšlavei, ir užteks. Čia reikia prašlúot ir papilt [grūdus]. Aš čia truputėlį prašlúosiu. Paimk šluotą ir prašlúok kiek gryčią, jau net sarmata būt teip apsimynus. Prasìšlavė aslą rugiams vėtyti. <br/>2. <span class="explanation">šluojant nužerti, nustumti, nubraukti kur: </span> Jis. nespėjo prašluot žirnius. <br/>3. <span class="explanation">šluojant pasirinkti, susišluoti: </span> Tėvalio muno nabaštikas vidurė [je] jaujo atsisėdęs, ten prasišlãvęs buvo taboko, rūkė. <br/>4. <span class="explanation">greitai prabėgti: </span> Kad ta stirna pràšlavė! <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką šluoti. </span> <br/>6. <span class="explanation">girtaujant išleisti, pragerti: </span> Kaip sėsta tėvo seredoj gert, tai ir prašlúota bekono pinigai. <br/>7. <span class="explanation">kurį laiką godžiai valgyti. </span> <br/><b>prišlúoti, </b>-ja, prìšlavė<br/>1. <span class="explanation">šluojant artyn prižerti, pristumti: </span> Prišluok ir tuos grūdus į kupetą. <br/>2. <span class="explanation">šluojant daug prižerti, pribraukti: </span> Ar tik tiek sąšlavų prìšlavei? Nugi tu pilną kertę prìšlavei šiukšlių. Prišlúoja mėšlų. Atskirtai motinai duodamas vienas korys su medumi, nuo dviejų korių prišluojama bičių. Pilna kertė prisìšlavė šiukšlių, reikia išnešt. Matai, sakei, kad keli grūdgaliai likę aruode, o še kokių gražių avižų prisìšlavei pilną sterblę. <br/>3. <span class="explanation">šluojant prie ko priartėti. </span> <br/>4. <span class="explanation">šluoti ligi nusibostant: </span> Prisišiūravau baltų stalelių, jau prisišlaviau kiemo vejelės. <br/>5. <span class="explanation">daug įsigyti, sukaupti: </span> Piningų tura prisišlãvę, gyvena kaip ponai, o tėvus stumdo. <br/>6. <span class="explanation">godžiai, daug privalgyti, prigerti: </span> Prìšlaviau kaip didelis. Kad prìšlaviau, kad prìšlaviau visokio valgymo! Atejo, sausos duonos prìšlavė, prìšlavė. Tokių riebių kopūstų prišlãvęs, gali ligi vakaro nebenorėt. Batvinių kaip prỹšlavė, nieko daugiau nebnorėjo. Ka mes prisišlúosma keptų bulbių su druska! Meisos prisišluõna kaip par Kalėdas i eina šnypšdami. Alaus kad prisìšlavėm. <br/>6. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Rado sode naktį ir prìšlavė. <br/><b>sušlúoti, </b>-ja, sùšlavė<br/>1. <span class="explanation">šluojant subraukti, sužerti, sustumti: </span> Sušlúok nukritusius lapus. Sušlúok nūšlavas į aslą. Viską sušlúoji iš visur – saumėžynis. Ans sùšlavė smulkmes šieno. Sušlúoja galan klaimo [iškultus javus] ir pilia <span class="explanation"> (vėto) </span>. Išvėtę rugius reikia sustum ir sušlúot. Tuos pelus sušlúoja atskirai, o grūdus – atskirai. Sušlúok visas [linų] galveles iš po žardo. Tuos pelus sušlúoja, kas paukščių, ančių turia – kokį grūdelį papilia tom antim. Nuogrėbas šluota sùšluoja. Ans sùšlavė tus grūdukus an žemės. Dulka, birsta miltai, sušlúona į kupetą. Prie pečiui du ažančiai žarijom sušlúot. Parink mėšlą ir išnešk, aš sùšlaviau. Viena iš jų. purtėsi ir kapstė kampe už skujinės, kur buvo sušluota kuo didžiausia mėšlų krūva. | Iš visų kampų sugramdė, sùšlavė, už tai ir tokia likau pagrandukas. Ka i čysta asla, bet ka plati, vis šiek tiek susišluona. <span class="explanation">sustumti, subraukti: </span> Sušlavė nuo stalo pinigus į stalčiuką. Vytui įdomu, ar daug laiškų mergaitė susišluos į pašto maišą. <span class="explanation">visus paimti, suimti: </span> Vieną gražią dieną gali sušlúot visus į krūvą. Kad teip žinoję anksčiau, tai galima buvo sušlúot visi medžiai. <br/>2. <span class="explanation">šluojant sudildyti: </span> Kai sušlúota šluota, mažai kas yr, tai ražas. Sùšlaviau tą vieną šluotą, liko kai kūjelis. Ano šluota viškiai susìšlavė, atliko ražas. <br/>3. <span class="explanation">paglemžti, atimti, pagrobti: </span> Jin daba iš jo visus pinigus sušluõs. Ana naudą susišlúona ir eina, kur anai reik. Vagys susìšlavė kasą ir pabėgo. <br/>4. <span class="explanation">daug pelnyti, užsidirbti: </span> Jis tenai daug pinigų sùšlavė. Dvi ratas pardevė kiaulių, susìšlavė piningų. <br/>5. <span class="explanation">suduoti, užvožti: </span> Kartą gerai sùšlaviau vadelėm par nugarą. <br/>6. <span class="explanation">godžiai, daug suvalgyti, suėsti: </span> Jis visas bandeles vienas sùšlavė. Tas jau viską sū̃šlavė – i gerąją meisą, i prasčiąją. Pieną su pyragu sušlúosu. Ėda daug labai, sušluõna viską nu stalo. Grybus jau visus sùšlavėt? Sùšlavė kaip až ausių. Kiek tik paduodi žiemmitei [karvei] – ir sušlúoja. <br/><b>užšlúoti, </b>-ja, ùžšlavė<br/>1. <span class="explanation">šluojant kiek užbraukti, užžerti, užstumti ant ko: </span> Grūdus užšlúok ant viršaus. Šiaudus nu tako nugrėbstė, šiaudgalius ùžšlavė ant vejos. Jei gryčią šluodamas užšluoji kam ant kojų, tai to kūmystės [na] neprašis. <br/>2. <span class="explanation">šluojant padaryti, kad nebebūtų, nebesimatytų, užlyginti, panaikinti: </span> Šluota [ragana] kelią užšluoja. Ožys sako – ažušlúosiu uodega, ir znoko nebus tavę. Jei nuo durų an stalą šluosi – dūšiom akis užušlúosi. Menševikai bergždžiai stengias užšluot savo pačių kontrrevoliucinio darbo pėdas. <br/>3. iššluoti 1: Im' šluotą ir ažšluõj pirkią. <br/>4. <span class="explanation">suduoti. </span> <br/>5. <span class="explanation">godžiai užvalgyti, užgerti: </span> Ùžšlavė lašinių su duona, atsigėrė vandens ir išvažiavo į mišką. Kisieliaus ažùšlaviau, i gana.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.