įšlubčioti

šlubčióti, -iója, -iójo. šlùbčioti, -ioja, -iojo

1. truputį šlubuoti: Jis šlubčió [ja] eidamas. Kai kada viena koja šlubčiója. Ar įsidūrei, kad šlubčióji? Jau ant tę važiuojant sartoji ėmė šlubčiót. Ir mūsų viščiokai teip gulėdavo an šono, šlubčiódavo ir išdvėsdavo. Lekia vis šlùbčiodamas. Šiandie margė. vėl šlubčiója.

2. truputį šlubuojant vaikščioti: Senis šlubčiojo po trobą.

3. netiksliai veikti. kiek sutrikti: Jo širdis šlubčiojo.
atšlubčióti. truputį šlubuojant ateiti: Ūdra savo skaudančiomis kojomis atšlubčiojo iki kranto.
įšlubčióti. truputį šlubuojant įeiti.
iššlubčióti.

1. kurį laiką iššlubuoti.

2. truputį šlubuojant išeiti: Blauzdą susiėmęs iššlubčiojo Rulys.
nušlubčióti. truputį šlubuojant nueiti: Žmogus dar kurį laiką pastovėjo prie gandralizdžio, o paskui pamažu nušlubčiojo tolyn. Remdamasis į jų pečius, nušlubčiojo iki lovos. Raiša žąsis nušlubčiojo į šalį.
pašlubčióti.

1. kiek šlubuoti einant: Jis į senatvę pašlubčiódavo. Turėjo visai sveiko žmogaus vaizdą, tik eidamas pašlubčiodavo. Pradėjo iš rudenio pašlubčiót, nebeėst – pardavėm [arklį]. Truputį pasišlubčiodamas įėjo į kambarį.

2. įstengti eiti šlubuojant: Veliulienė dar pašlubčiója.
prašlubčióti. truputį šlubuojant praeiti.
prišlubčióti. truputį šlubuoti: Neduoda pačiupinėt, o kai lekia [gyvulys] – prišlùbčioja. Jis kai eina, biškį prišlubčiója.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šlubčióti, </b>-iója, -iójo. šlùbčioti, -ioja, -iojo<br/>1. <span class="explanation">truputį šlubuoti: </span> </span> Jis šlubčió [ja] eidamas. Kai kada viena koja šlubčiója. Ar įsidūrei, kad šlubčióji? Jau ant tę važiuojant sartoji ėmė šlubčiót. Ir mūsų viščiokai teip gulėdavo an šono, šlubčiódavo ir išdvėsdavo. Lekia vis šlùbčiodamas. Šiandie margė. vėl šlubčiója. <br/>2. <span class="explanation">truputį šlubuojant vaikščioti: </span> Senis šlubčiojo po trobą. <br/>3. <span class="explanation">netiksliai veikti</span>. <span class="explanation">kiek sutrikti: </span> Jo širdis šlubčiojo. <br/><b>atšlubčióti</b>. <span class="explanation">truputį šlubuojant ateiti: </span> Ūdra savo skaudančiomis kojomis atšlubčiojo iki kranto. <br/><b>įšlubčióti</b>. <span class="explanation">truputį šlubuojant įeiti. </span> <br/><b>iššlubčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką iššlubuoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">truputį šlubuojant išeiti: </span> Blauzdą susiėmęs iššlubčiojo Rulys. <br/><b>nušlubčióti</b>. <span class="explanation">truputį šlubuojant nueiti: </span> Žmogus dar kurį laiką pastovėjo prie gandralizdžio, o paskui pamažu nušlubčiojo tolyn. Remdamasis į jų pečius, nušlubčiojo iki lovos. Raiša žąsis nušlubčiojo į šalį. <br/><b>pašlubčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek šlubuoti einant: </span> Jis į senatvę pašlubčiódavo. Turėjo visai sveiko žmogaus vaizdą, tik eidamas pašlubčiodavo. Pradėjo iš rudenio pašlubčiót, nebeėst – pardavėm [arklį]. Truputį pasišlubčiodamas įėjo į kambarį. <br/>2. <span class="explanation">įstengti eiti šlubuojant: </span> Veliulienė dar pašlubčiója. <br/><b>prašlubčióti</b>. <span class="explanation">truputį šlubuojant praeiti. </span> <br/><b>prišlubčióti</b>. <span class="explanation">truputį šlubuoti: </span> </span> Neduoda pačiupinėt, o kai lekia [gyvulys] – prišlùbčioja. Jis kai eina, biškį prišlubčiója.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.