įšliurpti

šliur̃pti, -ia, -ė

1. balsu srėbti (ppr. skystą valgį), šlerpti: Ko taip šliurpì barščius valgydamas, gatavas įtraukti. Tu šliurpì smagenis iš kaulo, o aš kiaušį iš kiauto. Tie vaikai šaltą bulvienę šliur̃pia. Iš vieno bliūdo didelio šliur̃pdavo. Šliur̃pk dabar kaip kiaulė, ar nemoki valgyti kaip žmogus! Kaip čia šliurpì kaip nevala! Ko taip baisiai šliurpì, a gražiai nemoki ėsti?! Jau kad šliurpì, ir už durų girdėti! Nešliur̃pk – muni įtrauksi. Tarp būrų tūls išsiranda, kurs savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliur̃pdams… priviliot pasipratin. Godžiai ryja valgį čiaukšnodamos ir šliurpdamos. Jis su manim sargybos kuopoje šliurpė tą pačią kruopienę.
šliurptinaĩ. šliurptinõs: Šliurps liuob šliurptinõs.

2. šnirpšti.

3. šliurpsėti 4: Svoto didi nosis… tabokėlei šliur̃pti.

4. žliugsėti: Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ir purvynai jų teškėt ir šliur̃pt pasiliauja.

5. šnarpšti, knarkti: Jisai sau šliur̃pia, kenkles ištiesęs.

6. čiulbėti, čirkšti: Priš lytų karklažvirblis ne gieda, o šliur̃pa.
įšliur̃pti, -ia, (į̃šliurpia), į̃šliurpė. įsrėbti: Nešliurpk taip, muni su visais plaukais įšliur̃psi.
iššliur̃pti, -ia (ìššliurpia), ìššliurpė. išsrėbti, iščiulpti, išsulpti: Smagenis iš kaulo iššliur̃pk. Y [ra] daug iššliur̃pęs varlakaušių.
nušliur̃pti, -ia (nùšliurpia), nùšliurpė. šliurpiant nusrėbti.
pašliur̃pti, -ia (pàšliurpia), pàšliurpė. pasrėbti: Ans pašliur̃pdamas ėda taukus. Ar jau pàšliurpei? Pašliur̃pk šviežių, skanių batvinukų.
prišliur̃pti, -ia (prìšliurpia), prìšliurpė

1. šliurpiant privalgyti ar prigerti: Ar dar tu tų barščių neprìšliurpei lig soties?. O dabar ir paršai prisišliurpia [pieno],
ir dar ubagui lieka!

2. prisigerti (alkoholinių gėrimų): Prišliur̃pęs, kad nė liežuvio nebipasuka. Išbėgo tik keli, katrie dar buvo neprišliur̃pę.
sušliur̃pti, -ia (sùšliurpia), sùšliurpė. šliurpiant suvalgyti: Prasiėdėt: du didžiausiu bliūdu sùšliurpat. Parlėkė išsmukę: sùšliurpė bulbynę kaipmat. Jo valgyt norėta, i sùšliurpė tuos grybus.
užšliur̃pti, -ia (ùžšliurpia), ùžšliurpė. šliurpiant kiek užvalgyti: Ùžšliurpiau didumą ir vėl bėgu į darbą. Ùžšliurpei kiek ir palauk pietų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šliur̃pti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">balsu srėbti (ppr. skystą valgį), šlerpti: </span> Ko taip šliurpì barščius valgydamas, gatavas įtraukti. Tu šliurpì smagenis iš kaulo, o aš kiaušį iš kiauto. Tie vaikai šaltą bulvienę šliur̃pia. Iš vieno bliūdo didelio šliur̃pdavo. Šliur̃pk dabar kaip kiaulė, ar nemoki valgyti kaip žmogus! Kaip čia šliurpì kaip nevala! Ko taip baisiai šliurpì, a gražiai nemoki ėsti?! Jau kad šliurpì, ir už durų girdėti! Nešliur̃pk – muni įtrauksi. Tarp būrų tūls išsiranda, kurs savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliur̃pdams… priviliot pasipratin. Godžiai ryja valgį čiaukšnodamos ir šliurpdamos. Jis su manim sargybos kuopoje šliurpė tą pačią kruopienę. <br/><b>šliurptinaĩ</b>. šliurptinõs: Šliurps liuob šliurptinõs. <br/>2. <span class="explanation">šnirpšti</span>. <br/>3. šliurpsėti 4: Svoto didi nosis… tabokėlei šliur̃pti. <br/>4. <span class="explanation">žliugsėti: </span> Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ir purvynai jų teškėt ir šliur̃pt pasiliauja. <br/>5. <span class="explanation">šnarpšti, knarkti: </span> Jisai sau šliur̃pia, kenkles ištiesęs. <br/>6. <span class="explanation">čiulbėti, čirkšti: </span> Priš lytų karklažvirblis ne gieda, o šliur̃pa. <br/><b>įšliur̃pti, </b>-ia, (į̃šliurpia), į̃šliurpė. <span class="explanation">įsrėbti: </span> Nešliurpk taip, muni su visais plaukais įšliur̃psi. <br/><b>iššliur̃pti, </b>-ia (ìššliurpia), ìššliurpė. <span class="explanation">išsrėbti, iščiulpti, išsulpti: </span> Smagenis iš kaulo iššliur̃pk. Y [ra] daug iššliur̃pęs varlakaušių. <br/><b>nušliur̃pti, </b>-ia (nùšliurpia), nùšliurpė. <span class="explanation">šliurpiant nusrėbti. </span> <br/><b>pašliur̃pti, </b>-ia (pàšliurpia), pàšliurpė. <span class="explanation">pasrėbti: </span> Ans pašliur̃pdamas ėda taukus. Ar jau pàšliurpei? Pašliur̃pk šviežių, skanių batvinukų. <br/><b>prišliur̃pti, </b>-ia (prìšliurpia), prìšliurpė<br/>1. <span class="explanation">šliurpiant privalgyti ar prigerti: </span> Ar dar tu tų barščių neprìšliurpei lig soties?. O dabar ir paršai prisišliurpia [pieno], ir dar ubagui lieka! <br/>2. <span class="explanation">prisigerti (alkoholinių gėrimų): </span> Prišliur̃pęs, kad nė liežuvio nebipasuka. Išbėgo tik keli, katrie dar buvo neprišliur̃pę. <br/><b>sušliur̃pti, </b>-ia (sùšliurpia), sùšliurpė. <span class="explanation">šliurpiant suvalgyti: </span> Prasiėdėt: du didžiausiu bliūdu sùšliurpat. Parlėkė išsmukę: sùšliurpė bulbynę kaipmat. Jo valgyt norėta, i sùšliurpė tuos grybus. <br/><b>užšliur̃pti, </b>-ia (ùžšliurpia), ùžšliurpė. <span class="explanation">šliurpiant kiek užvalgyti: </span> Ùžšliurpiau didumą ir vėl bėgu į darbą. Ùžšliurpei kiek ir palauk pietų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.