įšlamėti

šlamė́ti, šlãma, -ė́jo.

1. šnarėti, šiugždėti, čiužėti: Krūmai šlamė́jo, anie manė, ka baidė. Drebulės lapai šlãma visą laiką. Kas te šlãma? – Ė vėjų papūstas lapelis, ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. Amžius tu šlamėsi, šilkalapi uosi. Malonus vakarų vėjelis, šlamėdamas medžių lapais, pūtė tiesiai man kakton, glostė plaukus ir veidą. Drabužis, šilkas šlãma. Popieriai tik šlãma. Šlama bumažkų (banknotų) pilnas maišelis, vos besutenka laibas ryšelis. Ar turi kišenėje šlamantį (banknotą) ? Šilkuose būtum šlamė́jus, tiek pinigo turėdama. Eina per vandenį – nesušlampa, eina per šiaudus – nešlama. ošti, šniokšti, ūžti: Medžias (miškas) šlãma. Miškai ir girios, šilai ir šlaitai džiaugsmu dar šlamėjo. Šlamančio sodo pramintu taku palydi vien lapai geltoni. sakyti, pasakoti. Ką šlama nudžiūvę ąžuolai? Šlamės tau tėviškės klevai: – Tu liaudžiai šauniai tarnavai!

2. ką nors darant, judant čežėti, krebždėti: Ir žuvis šlama krepšy. Teip tyku treti metai už sienų, nė pelė nèšlama. A jau šlamì (rengiesi) ? Sakiau, gal da miegi.

3. keliant šlamesį eiti, bėgti: Šlamù par žolę, girę, t. y. einu. Ka anie bėgo, ka šlamė́jo par tus krūmus!

4. šnabždėti, kuždėti: Apie jį niekas niekas nèšlama. Teta Gertrūda šlamėjo savo kaimynei: – Na, Marcele, juk negalima galvoti, kad šitas mūsų smalsumas būtų kokia nuodėmė. | Ūžia, šlãma kiekvieną vakarą man kažkas ausyse.
atšlamė́ti, àtšlama, -ė́jo. keliant šlamesį ateiti, atbėgti: Jis tylomis atšlamė́jo (atėjo) par šiaudus. Atàšlama lapė par bulbienokus – uodega jai, uodega (didelė) ! Lietuviai, pajutę atàšlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamais turtais.
įšlamė́ti, į̃šlama, -ė́jo.

1. keliant šlamesį įeiti, įvažiuoti: Aš vieną vakarą sėdžiu atsidaręs duris, tik kažkas šlamu šlamu ir įšlamė́jo ant vidų. Buvo i pri mūso įšlamė́jusi, tautiškais drabužiais apsivilkusi – kaspinai žeme vilkos. Pasisuko stačiai pakluoniais, nė šunys nepajuto, kaip pas tetutę įšlamėjo. Vežimas javų įšniokštė įšlamėjo pro nedideles kluono duris.

2. įsileisti šlamėti, šnarėti.
iššlamė́ti, ìššlama, -ė́jo.

1. keliant šlamesį išeiti: Iššlamė́jo šilkais apsitaisiusi.

2. kurį laiką šlamėti: Visą naktį ąžuolai iššlamė́jo.
nušlamė́ti, nùšlama, -ė́jo.

1. keliant šlamesį nueiti, nubėgti: Kažkas per krūmus nušlamė́jo. Kotryna kaip šešėlis dingo duryse ir tylutėliai nušlamėjo koridorium. Lapai sušlamėjo – kiškis sudrebėjo. Nebereikia nei palocių – miškan nušlamėjo.

2. šlamant nukristi: Sviedinys nušlamė́jo pro medžio šakas.

3. šlamant, ūžiant nutolti, nušniokšti: Nuūžė, nušlamė́jo viesulas medžių viršūnėm. Vėjelis nušlamėjo per krūmus, nuošė per pušyną ir nutilo už miško.

4. nusklisti. Per minią nušlamėjo šnabždesys.
pašlamė́ti, pàšlama, -ė́jo

1. pašnarėti, pačežėti, pašiugždėti: Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti.

2. pašnabždėti, pakuždėti: Žila mokyto vyro galva pašlamėjo žodį nei šiokį, nei tokį.
paršlamė́ti, par̃šlama, -ė́jo. šlamant pareiti, parvykti: Žiūriam – trečion dienon par̃šlama.
prašlamė́ti, pràšlama, -ė́jo. šlamant praeiti pro šalį: Genovaitė prašlamėjo pro šalį.
sušlamė́ti, sùšlama, -ė́jo.

1. sušiugždėti, sušnarėti: Niekur nei lapas nesušlamėdavo, nei žolė nesukugždėdavo: nebuvo jokio vėjelio. Vėjas pūstelėjo, lapai sušlamėjo. Tik žiūria, kad pakilo vėjas, sušlamėjo medžiai. suošti, suūžti.

2. sukrebždėti, sučežėti: Ruošėsi skubėdamas, bet atsargiai, kad garsiau nesušlamėtų, nesubelstų – motina kad neišgirstų. Kažkas šiauduose sušlamė́jo – gal katinas, gal šeškas. Kažno kas peludėj lyg ir sušlamė́jo. Medžiokliai – kas gi jiem: sušlamė́si, i pils (šaus) .

3. keliant šlamesį sueiti, suvažiuoti: Sušlamėdavo čia savo fajetonais dvarininkai išgerti užsieninio brangvynio, išsirinkti „grožio karalienės“.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šlamė́ti, </b>šlãma, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šnarėti, šiugždėti, čiužėti: </span> Krūmai šlamė́jo, anie manė, ka baidė. Drebulės lapai šlãma visą laiką. Kas te šlãma? – Ė vėjų papūstas lapelis, ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. Amžius tu šlamėsi, šilkalapi uosi. Malonus vakarų vėjelis, šlamėdamas medžių lapais, pūtė tiesiai man kakton, glostė plaukus ir veidą. Drabužis, šilkas šlãma. Popieriai tik šlãma. Šlama bumažkų <span class="explanation"> (banknotų) </span> pilnas maišelis, vos besutenka laibas ryšelis. Ar turi kišenėje šlamantį <span class="explanation"> (banknotą) </span> ? Šilkuose būtum šlamė́jus, tiek pinigo turėdama. Eina per vandenį – nesušlampa, eina per šiaudus – nešlama. <span class="explanation">ošti, šniokšti, ūžti: </span> Medžias <span class="explanation"> (miškas) </span> šlãma. Miškai ir girios, šilai ir šlaitai džiaugsmu dar šlamėjo. Šlamančio sodo pramintu taku palydi vien lapai geltoni. <span class="explanation">sakyti, pasakoti</span>. Ką šlama nudžiūvę ąžuolai? Šlamės tau tėviškės klevai: – Tu liaudžiai šauniai tarnavai! <br/>2. <span class="explanation">ką nors darant, judant čežėti, krebždėti: </span> Ir žuvis šlama krepšy. Teip tyku treti metai už sienų, nė pelė nèšlama. A jau šlamì <span class="explanation"> (rengiesi) </span> ? Sakiau, gal da miegi. <br/>3. <span class="explanation">keliant šlamesį eiti, bėgti: </span> Šlamù par žolę, girę, t. y. einu. Ka anie bėgo, ka šlamė́jo par tus krūmus! <br/>4. <span class="explanation">šnabždėti, kuždėti: </span> Apie jį niekas niekas nèšlama. Teta Gertrūda šlamėjo savo kaimynei: – Na, Marcele, juk negalima galvoti, kad šitas mūsų smalsumas būtų kokia nuodėmė. | Ūžia, šlãma kiekvieną vakarą man kažkas ausyse. <br/><b>atšlamė́ti, </b>àtšlama, -ė́jo. <span class="explanation">keliant šlamesį ateiti, atbėgti: </span> Jis tylomis atšlamė́jo (atėjo) par šiaudus. Atàšlama lapė par bulbienokus – uodega jai, uodega <span class="explanation"> (didelė) </span> ! Lietuviai, pajutę atàšlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamais turtais. <br/><b>įšlamė́ti, </b>į̃šlama, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">keliant šlamesį įeiti, įvažiuoti: </span> Aš vieną vakarą sėdžiu atsidaręs duris, tik kažkas šlamu šlamu ir įšlamė́jo ant vidų. Buvo i pri mūso įšlamė́jusi, tautiškais drabužiais apsivilkusi – kaspinai žeme vilkos. Pasisuko stačiai pakluoniais, nė šunys nepajuto, kaip pas tetutę įšlamėjo. Vežimas javų įšniokštė įšlamėjo pro nedideles kluono duris. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti šlamėti, šnarėti. </span> <br/><b>iššlamė́ti, </b>ìššlama, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">keliant šlamesį išeiti: </span> Iššlamė́jo šilkais apsitaisiusi. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką šlamėti: </span> Visą naktį ąžuolai iššlamė́jo. <br/><b>nušlamė́ti, </b>nùšlama, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">keliant šlamesį nueiti, nubėgti: </span> Kažkas per krūmus nušlamė́jo. Kotryna kaip šešėlis dingo duryse ir tylutėliai nušlamėjo koridorium. Lapai sušlamėjo – kiškis sudrebėjo. Nebereikia nei palocių – miškan nušlamėjo. <br/>2. <span class="explanation">šlamant nukristi: </span> Sviedinys nušlamė́jo pro medžio šakas. <br/>3. <span class="explanation">šlamant, ūžiant nutolti, nušniokšti: </span> Nuūžė, nušlamė́jo viesulas medžių viršūnėm. Vėjelis nušlamėjo per krūmus, nuošė per pušyną ir nutilo už miško. <br/>4. <span class="explanation">nusklisti</span>. Per minią nušlamėjo šnabždesys. <br/><b>pašlamė́ti, </b>pàšlama, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pašnarėti, pačežėti, pašiugždėti: </span> Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti. <br/>2. <span class="explanation">pašnabždėti, pakuždėti: </span> Žila mokyto vyro galva pašlamėjo žodį nei šiokį, nei tokį. <br/><b>paršlamė́ti, </b>par̃šlama, -ė́jo. <span class="explanation">šlamant pareiti, parvykti: </span> Žiūriam – trečion dienon par̃šlama. <br/><b>prašlamė́ti, </b>pràšlama, -ė́jo. <span class="explanation">šlamant praeiti pro šalį: </span> Genovaitė prašlamėjo pro šalį. <br/><b>sušlamė́ti, </b>sùšlama, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sušiugždėti, sušnarėti: </span> Niekur nei lapas nesušlamėdavo, nei žolė nesukugždėdavo: nebuvo jokio vėjelio. Vėjas pūstelėjo, lapai sušlamėjo. Tik žiūria, kad pakilo vėjas, sušlamėjo medžiai. <span class="explanation">suošti, suūžti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sukrebždėti, sučežėti: </span> Ruošėsi skubėdamas, bet atsargiai, kad garsiau nesušlamėtų, nesubelstų – motina kad neišgirstų. Kažkas šiauduose sušlamė́jo – gal katinas, gal šeškas. Kažno kas peludėj lyg ir sušlamė́jo. Medžiokliai – kas gi jiem: sušlamė́si, i pils <span class="explanation"> (šaus) </span>. <br/>3. <span class="explanation">keliant šlamesį sueiti, suvažiuoti: </span> Sušlamėdavo čia savo fajetonais dvarininkai išgerti užsieninio brangvynio, išsirinkti „grožio karalienės“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.