įskysti

skýsti, -ta (skýda), skýdo. skỹsti.

1. darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis. Rudenį tai molis skysta. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta.

2. darytis palaidam. Man viduriai skýsta.

3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta.

4. skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų. Turav skýsti iš kumpanijos. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti. Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta.

5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys. sklindant silpnėti. Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo.

6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris.

7. skisti
1.

8. darytis paikam, lengvabūdžiui.

9. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura.

10. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė [je].
apskýsti

1. gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos. Apskýdo kiaulių visi pašaliai. Velniai apskydo visus kapus.

2. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs. būti apimtam: Visas miestas su liepsnomis apskydo. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo.

3. išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą.

4. būti netvarkingam, apsileisti: Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs.

5. iširti: Apskýdo ir mūsų vestuvės.
atskýsti

1. atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių.

2. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu. Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsìskyda.

3. atskirti, atitolinti vieną nuo kito. . Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo.
įskýsti. įskisti.
išskýsti.

1. pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi. Iš sudygusių kviečių negalì padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė],
o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals. Jei smarkiai šildai [grietinę],
išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio]. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis.

2. išsiskleisti, iširti: Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys.

3. išsileisti, ištirpti: Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta. Vis tarp rankų išskysta.

4. išsisklaidyti: Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna. Kaip dūmas turės išskysti. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa. Tuo tarpu svajonės išskydo.

5. išsiskirstyti, iškrikti: Į talką suejo žmonys i išskýdo. Minia greit išskydo. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus (juos), nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė [je] surinkti į vieną būrį. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula. Išskydo kaip žydo bitys toroms.
išskýdusiai. Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema.

6. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi.

7. nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo!

8. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo.
nuskýsti.

1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskýdę kruopai – nesuvirę. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti.

2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskýdo.

3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskýdęs, atšaliai.

4. pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam. Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys.

5. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę!

6. nusklisti, nuskambėti: Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių.

7. pasidaryti neištvermingam, silpnam: Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas.
paskýsti.

1. pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus. Paskýdęs molis, sviestas. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta.

2. išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskýdo po ganyklą. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus. Visi paskydo nakvynės ieškoti. Tie narštai (ikrai) visi į tą upelę paskydę.

3. kartu nebegyventi, išsiskirstyti: Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena.

4. paplisti, pasklisti: Paskydo jų raštūse niekų zaunos. Mažne vienos dienos būvė [je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių.

5. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau.
pérskysti.

1. pasidaryti kiaurai pavandenijusiam.

2. persiskirti, atsiskirti: Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv.

3. nustoti gyventi santuokoje: Šita pora párskydo. Pasku jis pársiskydo su žmona. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia. Anie jau pársiskydę gyvena.
praskýsti.

1. pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta. Pyragai praskýdo. Praskýdo duona, bus sunku pakept. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta. Putra praskýdo. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta. | Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta. Ne cukrus, nepraskýsim!

2. pasidaryti palaidam. Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta. pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira.

3. išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi. Galop tiršta nakties tamsa praskydo. pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai.

4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių.

5. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis. Tie marškiniai jau baigia praskýst. Alkūnės praskýdo visiškai.

6. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) . Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto. Praskýdus be vyro.

7. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos. Dabar svietas praskýdęs. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro.

8. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai) ?! Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) .

9. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura.
širdìs praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas.
priskýsti.

1. daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: Priskýdo pilna troba vyrų. Kiemas klebonijo [je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių.

2. pritapti (atsiskyrus iš kito būrio).
razskýsti.

1. praskysti 1: Prieis [v] andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti.

2. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė.

3. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta (nusigyvena) .
suskýsti.

1. pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai. Rūgusis pienas suskýdo. Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti (netekti tvirtumo) taisymo pagrindai.

2. pasidaryti palaidiems. Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė.

3. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo. | Be tumės klo [ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs.

4. susiskirstyti, pasidalyti: Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis. Suskýdo į dvi kalbi. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu. | Dainiuo [ja] kaip gulbiai suskýdę (nedarniai, nesklandžiai) .

5. iširti, pakrikti: I suskýdo anuodums driaugystė. Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė.

6. pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu.

7. iškrikti, išsiskirstyti: Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv. Ir ko suskýdęs kaimas. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom (pasimetėme) .

8. išretėti, išsisklaidyti: Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai. Suskydę debesys driekiasi žemai.

9. nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: Vyras su pačia suskýdo. Greitai i suskýdo su vyru.

10. netekti nuovokumo, sukvailėti: Suskýdo visai žmogus. Suskysta kalba seno žmogaus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skýsti, </b>-ta (skýda), skýdo. skỹsti. <br/>1. <span class="explanation">darytis skystam, tižti, leistis: </span> Nuo lietaus skýsta molis. Rudenį tai molis skysta. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta. <br/>2. <span class="explanation">darytis palaidam</span>. Man viduriai skýsta. <br/>3. <span class="explanation">skleistis (į šalis), sklisti: </span> Šieno kūgis skýsta į šalis. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta. <br/>4. <span class="explanation">skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: </span> Mes skýstam eiti numie. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų. Turav skýsti iš kumpanijos. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti. Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta. <br/>5. <span class="explanation">sklaidantis retėti: </span> Pradėjo skysti debesys. <span class="explanation">sklindant silpnėti</span>. Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo. <br/>6. <span class="explanation">slinkti, trauktis: </span> Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris. <br/>7. skisti 1. <br/>8. <span class="explanation">darytis paikam, lengvabūdžiui. </span> <br/>9. <span class="explanation">prarasti nuovoką, proto blaivumą: </span> Jau skýsta bobutė, nuutura. <br/>10. <span class="explanation">blaškytis: </span> Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė [je]. <br/><b>apskýsti</b><br/>1. <span class="explanation">gausiai prisirinkti, užplūsti: </span> Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos. Apskýdo kiaulių visi pašaliai. Velniai apskydo visus kapus. <br/>2. <span class="explanation">apiplūsti, aptekti kuo: </span> Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs. <span class="explanation">būti apimtam: </span> Visas miestas su liepsnomis apskydo. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo. <br/>3. <span class="explanation">išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: </span> Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą. <br/>4. <span class="explanation">būti netvarkingam, apsileisti: </span> Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs. <br/>5. <span class="explanation">iširti: </span> Apskýdo ir mūsų vestuvės. <br/><b>atskýsti</b><br/>1. <span class="explanation">atsilikti, atsiskirti (iš būrio): </span> Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių. <br/>2. <span class="explanation">atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): </span> Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu. Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsìskyda. <br/>3. <span class="explanation">atskirti, atitolinti vieną nuo kito. </span>. Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo. <br/><b>įskýsti</b>. įskisti. <br/><b>išskýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: </span> Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi. Iš sudygusių kviečių negalì padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė], o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals. Jei smarkiai šildai [grietinę], išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio]. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis. <br/>2. <span class="explanation">išsiskleisti, iširti: </span> Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys. <br/>3. <span class="explanation">išsileisti, ištirpti: </span> Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta. Vis tarp rankų išskysta. <br/>4. <span class="explanation">išsisklaidyti: </span> Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna. Kaip dūmas turės išskysti. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa. Tuo tarpu svajonės išskydo. <br/>5. <span class="explanation">išsiskirstyti, iškrikti: </span> </span> Į talką suejo žmonys i išskýdo. Minia greit išskydo. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus <span class="explanation"> (juos), </span> nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė [je] surinkti į vieną būrį. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula. Išskydo kaip žydo bitys toroms. <br/><b>išskýdusiai</b>. Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema. <br/>6. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi. <br/>7. <span class="explanation">nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: </span> Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo! <br/>8. <span class="explanation">susijaudinus nepajėgti susitvardyti: </span> </span> Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo. <br/><b>nuskýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti skystam, vandeningam: </span> Nuskýdę kruopai – nesuvirę. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti. <br/>2. <span class="explanation">nueiti į šalį, nuklysti: </span> Avis nū kitų nuskýdo. <br/>3. <span class="explanation">atokiai būti, atsiskirti: </span> Gyvena nuskýdęs, atšaliai. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam</span>. Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys. <br/>5. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę! <br/>6. <span class="explanation">nusklisti, nuskambėti: </span> Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių. <br/>7. <span class="explanation">pasidaryti neištvermingam, silpnam: </span> Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas. <br/><b>paskýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti skystam, patižti: </span> Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus. Paskýdęs molis, sviestas. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta. <br/>2. <span class="explanation">išsivaikščioti, išsisklaidyti: </span> Galvijai paskýdo po ganyklą. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus. Visi paskydo nakvynės ieškoti. Tie narštai <span class="explanation"> (ikrai) </span> visi į tą upelę paskydę. <br/>3. <span class="explanation">kartu nebegyventi, išsiskirstyti: </span> Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena. <br/>4. <span class="explanation">paplisti, pasklisti: </span> Paskydo jų raštūse niekų zaunos. Mažne vienos dienos būvė [je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių. <br/>5. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau. <br/><b>pérskysti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti kiaurai pavandenijusiam</span>. <br/>2. <span class="explanation">persiskirti, atsiskirti: </span> Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv. <br/>3. <span class="explanation">nustoti gyventi santuokoje: </span> Šita pora párskydo. Pasku jis pársiskydo su žmona. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia. Anie jau pársiskydę gyvena. <br/><b>praskýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: </span> Žemė nuog didelio lietaus praskýsta. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta. Pyragai praskýdo. Praskýdo duona, bus sunku pakept. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta. Putra praskýdo. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta. | Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta. Ne cukrus, nepraskýsim! <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti palaidam</span>. Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta. <span class="explanation">pradėti viduriuoti: </span> Ligu pieno užgera, ligu praskýsta. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira. <br/>3. <span class="explanation">išretėti, išsisklaidyti: </span> </span> Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi. Galop tiršta nakties tamsa praskydo. <span class="explanation">pasidaryti retai apaugusiam: </span> Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai. <br/>4. <span class="explanation">išsiskirstyti, iškrikti: </span> </span> Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių. <br/>5. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis. Tie marškiniai jau baigia praskýst. Alkūnės praskýdo visiškai. <br/>6. <span class="explanation">nepajėgti tinkamai susitvarkyti: </span> Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs <span class="explanation"> (prastai gyvena, vargsta) </span>. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto. Praskýdus be vyro. <br/>7. <span class="explanation">pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: </span> Jos praskýdę pagyruos. Dabar svietas praskýdęs. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro. <br/>8. <span class="explanation">susijaudinus nepajėgti susitvardyti: </span> </span> Ko čia dabar praskýdai <span class="explanation"> (susigraudinai) </span> ?! Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė <span class="explanation"> (ėmė verkšlenti) </span>. <br/>9. <span class="explanation">netekti proto blaivumo: </span> Suvis praskýdus, nuutura. <br/><b> širdìs praskýsta</b> <span class="explanation">pasidaro labai graudu: </span> O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas. <br/><b>priskýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: </span> Priskýdo pilna troba vyrų. Kiemas klebonijo [je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių. <br/>2. <span class="explanation">pritapti (atsiskyrus iš kito būrio). </span> <br/><b>razskýsti</b>. <br/>1. praskysti 1: Prieis [v] andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti. <br/>2. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė. <br/>3. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta <span class="explanation"> (nusigyvena) </span>. <br/><b>suskýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: </span> Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai. Rūgusis pienas suskýdo. Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti <span class="explanation"> (netekti tvirtumo) </span> taisymo pagrindai. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti palaidiems</span>. Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė. <br/>3. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo. | Be tumės klo [ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs. <br/>4. <span class="explanation">susiskirstyti, pasidalyti: </span> Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis. Suskýdo į dvi kalbi. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu. | Dainiuo [ja] kaip gulbiai suskýdę <span class="explanation"> (nedarniai, nesklandžiai) </span>. <br/>5. <span class="explanation">iširti, pakrikti: </span> I suskýdo anuodums driaugystė. Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė. <br/>6. <span class="explanation">pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: </span> Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu. <br/>7. <span class="explanation">iškrikti, išsiskirstyti: </span> Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv. Ir ko suskýdęs kaimas. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom <span class="explanation"> (pasimetėme) </span>. <br/>8. <span class="explanation">išretėti, išsisklaidyti: </span> </span> Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai. Suskydę debesys driekiasi žemai. <br/>9. <span class="explanation">nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: </span> Vyras su pačia suskýdo. Greitai i suskýdo su vyru. <br/>10. <span class="explanation">netekti nuovokumo, sukvailėti: </span> Suskýdo visai žmogus. Suskysta kalba seno žmogaus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.