skilinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, skylinė́ti. skilti:
1. Lentos skilinė́ja nuo saulės ir vėjo. Džiūdama mediena paprastai raitosi, kartais skilinėja. Minkšti, skilinė́ [ja] jau agrastai. Medžiai poškėdami skilinėjo. Matyti, tetule, tavo skobnys naujos, tai ir skylinėja džiūdamos.
2.
3. skilti
5.
įskilinė́ti. įskilti 1: Lenta vietomis įskilinėjusi.
paskilinė́ti. paskilti:
1. Kap sudegė melnyčia, tai anys. paskilinė́jo. Duona paskylinė́ [jo].
2. Bulbas kasam, o vėjas, tai kad paskylinė́ję rankos, net kraujai bėga. Nuog saulės paskilinė́j [o] skūra.
suskilinė́ti.
1. suskilti 1: Suskilinė́jusios sienos, še tau statybos! Lentos suskilinė́jo. Kepiniai greit išdžiūsta, suskilinėja. Molynė vasarą suskilinėdavo, sutrūkinėdavo. Gydytojai šnibždasi, kad labai suskilinėjęs kaulas, kad raumenų audiniai sužaloti.
2. suskilti 3: Vaikų kojos būdavo suskilinė́ję. Bėda būna, kap tos pentys suskilinėja, sutrūksta. Kieno burna suskilinė́jusi, dėti kumpresus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.