skérdėti, -ėja (-i), -ėjo.
1. eižėti, skeldėti, daužėti, pleišėti: Ąžuolas skerdėja, trupa granitas. Nuo sausros žemė ima skérdėti. Tada uolos skerdėjo ir grabai atsivėrė.
2. skirsti, skilti. Mano ranka skérdė [ja]. Oda skérd.
atskérdėti. atskarti, atbrigzti: Padelkos tavo jau atskérdėjo.
įskérdėti. suskerdėti 2: Žmogaus rankos, kojos nū šlapumo yra įskerdėjusios.
išskérdėti. suskerdėti 2: Rankos, blauzdos išskérdėjo.
suskérdėti.
1. sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti: Duoną ištraukė iš pečiaus, tokia suskérdėjus. Suskérdėjusi žemė. Vandenynas iš karto gali sudrėkinti visas mūsų suskerdėjusias dirvas.
2. suskirsti, suskilti. Suskérdėjusios lūpos, kojos. Suskérdėjo kūnas ligonės. Nuo šaltos rasos degė kojos ir gėlė sutrūkinėjusius tarpupirščius, suskerdėjusias blauzdas. Suskérdėjęs nuo saulės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.