įskaudėti

.
skaudė́ti, skaũda (skaũsta; skaũsti. skaũdžia. skaũdi), -ė́jo

1. jausti skausmą, sopėti: Man galva skaũsti. Man pilvą skaũst. Man dantys gelia, skaũsta. Man skausti, skaudėjimą turiu. Gyslos tvaksčio [ja],
kad galva skaũsta. Nuo darbų vìsa skaũda. Taip skaũda, juosia kaip diržu. Pradėjo skaudė́t, kai grąžtu gręžt. Kai sėdžiu, mun niekas neskaũsta. Jau lengviau, nebteip aštriai bèskauda. O kad skaudė́jo – aš negalėjau liauties iš skaudėsenos! Tep skaũdžia, tai, rodos, kap traukia. Teip tai neskaudañt koja. Skaũda kojas iki ašarų. Jei par riešą koja skauda, tai miklink, krutink. Pirmu skaudė́jo po biškį abidvės kojos, dabar viena. Koja nebskaũstanti jau anam. Pirštas skaudą̃s. Pirštus labai skaũsti. Ajei, kaip man pirštas skaũdžia! Didelį pirštą ma [n] skaũda. Nežino, kap galvą skaũda, nežino, kap dantį. Galva skaudamà, kurtumu apimta. Grobės už skaustamos širdies. I po krūtine skaũsta, i ranka skaudamà esanti. Vyras sergąs – ranka skaustantì. Mane visą skaũda, kad skaũda, o jejus! Jetus tu mano, kaip skaudžiai skaũsta. Net mane skaũda (man negera, tiesiog jaučiu skausmą), kad tu sergi. Parėjo namo – pilvą skaustą̃. Skaudė́te skaũda skrandį. Jam skilvys skaũstąs. Kaulai skaũsta pryš lytų. Blauzdos, strėnos dideliai skaũda. Ausies liga labai skaũdanti. Ka i su akia skaũdančia, eini į mokyklą. Paširdžiai skaudėjo nuo to sumušimo. Man tik itas dieglius skaũdžia. Dantį tik maudžia, maudžia, skaudė́t tai da neskaũda. Tai man tę skaũdžia, tai man dantį skaũdžia. Kas čia man yra: skaũdžia pusiau, skaũdžia rankos. Gydyk žaizdą skaudžiamą. Man visada juosmenį skaũda, užmigt negaliu. Negaliu – man visą krūtinę skaũda. Krūtysa skaũst. Galvą skaudam (skauda man) . Galvą skaũstam (man skauda) . Ar pilvą skaũdat (skauda tau) ?. Ko dejuoji, ar galvą skaustat (skausta tau) ?. Kur skauda? – Aš visa skaudama esu. Jo kūnas skaudamas. Aš turiu skaũdamą koją. Kojos buvo neskaũdamos. Plonesnė buvo pasilikus ta skaudamóji koja. Per skaũdamą pirštą sudaviau. Skaudamas akis turiu. Koja sužeista, skausta einant. Ir tau koja skausta kaip jei mun. Akims skaustant, šaltinyje, priš saulę tekančiame, akis mazgojo. Dėlioti pri vietos skaudančiosios. Gaspadorius su savo sūnum nuėję į klėtį ir radę cigoną bedejuojantį, kad jam dantį labai skaudį. Oi skaũdžia maudžia man jaunam galvelę. Oi skauda skauda mano galvelę, kur aš parvesiu valios mergelę. Dieną grėblelis, naktį spragelelis – skaudės baltosios rankelės. Auštrytėlė beauštanti, saulytėlė betekanti, galvelė beskaũstanti. Skaũd ma kojelės, netoli ėjus. Galvą skaudė́jo iš rūpestužėlio. Anys muša mane, bet neskaustim. Skaust inkstai, o koją atavėrė. Ausį skauda, tai koja neprimina. Dikčiau skauda nuo liežuvio nekaip nuo botago. Ne taip skauda, kai svetimas šuo kanda. Kur skaustai, ten ir užsigauna. Kur skauda, ten kliūva. Kam ką skauda, tas tuo ir skundžias. Kam neskauda (neskaustai), tas nedejuoja. Ko dejuoji, niekam neskaudžiant. Da rytoj įsipjaus, o jau šiandie skausta. Kam mažiau skauda, tas daugiau dejuoja. Nu svetimos nelaimos galvą neskaust. Į katrą pirštą pjausi, tą skauda. Kur skauda – ten rankos, kur miela – ten akys. Sunku juokties, kad skauda. Veltuo giedant, gerklė skausta. Galva skaust, alpsta dūšia, duris matau, o negaliu išeit.
skaũdamai. Žmogus skaudamai sudejavo.
skaũdančiai. skaudančiaĩ: Sumušiau koją skaũdančiai. Jeigu šitep skaudančiaĩ, tai neduosiu leist adatų.

2. kelti nerimą, rūpestį, teikti sielvarto: Kryžeiviams skaudėjo tokia sandara lenkų su lietuviais. Man skirtumas tarp žydų ir krikščionių tankiai skausta.

3. liūdėti, sielvartauti, gailėti. Skaudi karalius sūnaus savo. Jo širdis karštai pasigailėjo našlės skaudinčios. Griaudžiai gailėjo, skaudėjo, kančią sūnelio regėjo.

4. daryti skausmą, skaudinti: Aš išsilenkčiau šiauraus vėjelio ir skaudančio [= skaudžiančio?] lietelio.
ãkys skaũda pavydu: Skaũda ãkys, kai į turtingą žmogų žiūri.
ant skaudamõs kójos užmìnti paliesti jautrią vietą: Ant skaudamos kojos užmynė.
dañtį skaũda

1. pavydu: Daug kam dañtį skaũda par mus.

2. rūpi: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt.
gálvą skaũda rūpi: Galvą skauda žmonėms tai pranešti. Dėl kitų bėdos galvos neskauda. Karas prasidėjo ir baigsis, o dėl tavęs niekam galvos neskauda.
[su] skaũdama širdimì (šìrdžia) sielvartaujant, jaudinantis: Skaudama širdžia išleido mane tą rudenį tėvai į Marijampolę. Kalbėjo su skaũdama širdimi.
šìrdį skaũdamas gailėdamas, liūdėdamas: Širdį skaudamas apleidau savo tėvynę.
šìrdį (širdìs, dūšià) skaũda nemalonu, gaila: Mun i daba širdìs tebskaũsta – ka aš kriokiau tos mamos! Ka akys nemato, i širdìs neskaũsta. Labai skaũda šìrdį, kai netiesą kalba. Širdìs neskaũsta dėl vyro. Skaust mano rankelės nuo sunkių darbelių, skaust mano širdelė nuo svieto kalbelių. Ui skausti, skausti mano širdelę. Ar skauda širdelę, kad gailiai vaitoji? Šiam trečiam bernužėliui širdelę skaudėjo. Skausta rūsta širdelė, gailu man jaunų dienelių. Skaust, gel mano širdužis ir be tų žodelių. Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino, ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia. Nieks nežino …, ko jai širdį skauda. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia (širdis) skaust. Kaipo neraudot, nesang širdį skausti. Argi neskaudėtum širdis ir geriesims?
apskaudė́ti. suskaudėti, apsvaigti: Kanapes kuliant, man nuo smarvės galvą apskaudė́jo.
įskaudė́ti. įsigalėti skausmui, ilgai skaudėti: Ji gavo ligą, i jai įskaudė́jo vieną akį. Laumė pradėjo čaižyti botagu, įskaudėjus [perkūnas] leidos į kojas. Ten ne kartą kilo įskaudėjusi tavo širdis ir ašarotos akys. Įsiskaudė́jo šonas. Man įsiskaudėjo galvą, aš pasiutusiai pavargau. Kol dantis dar neįsiskaudėjęs, lengva apstabdyti.
išskaudė́ti.

1. kurį laiką skaudėti: Visą naktį man išskaudė́jo dantys.

2. nustoti skaudėjus: Man dantis išskaudėjo, dabar ant ausų užgulė. Išsiskaudė́jo dantys ir daugiau nebeskauda.

3. pasidaryti skausmo pažeistam: Jau mano išskaudė́tos akys, tai nebematau. Tą kojos žaizdą išskaudėjo, kad net duobė pasidarė.

4. iškristi, išbyrėti nuo skausmo. Visi dantys išskaudė́jo, išlėkė. Yr išskaudė́ję dantys.
nuskaudė́ti, nuskaũda (nùskauda), -ė́jo.

1. labai suskausti, nudiegti, nusmelkti: Kai kėliau, tai kad nuskaudė́jo strėnas! Dirbo tinklą – net jam viskas nuskaudėjo.

2. pasidaryti skausmo nugadintam, pažeistam: Mano koja yr nuskaudė́ta. Kojos pirštukas nuskaudė́tas jau.
šìrdį (širdìs) nuskaũda. apima širdgėla, pasidaro graudu, skaudu: Taip anam širdìs nuskaudė́s, matant žmonių nelaimes. Kiek kartų man širdį labai nuskaudėjo.
paskaudė́ti, paskaũda (pàskausta), -ė́jo.

1. pradėti skaudėti: Kad atsiėmė, tai atsiėmė piemuo, net man ranką paskaudė́ [jo]. Jau jam nusibodo begulint, jau paskaudė [jo] kaulus. Galėsi baigti, kai sprandas paskaudės. Šala staibiai paskaudė́damos.

2. kurį laiką skaudėti: Pàskausta pora dienų i praeina. Mun paskaudė́jo, ir vėl ejau, kur mun reik. Tas paskaũst, i tas, i tas, nu nenoriu pri to daktaro eiti. Man strėnas paskaũsta. Tokia liga: užeina, pilvą paskaũda ir vėl nustoja. Nu, nieko – vis paskaũda, paskaũda.
gálvą paskaudė́ti parūpti, kiek pasirūpinti: Ar jam paskaudė́jo kiek gálvą? Aš viską turėjau surūpint.
pérskaudėti.

1. pereiti skausmui, nustoti skaudėti: Tuo tarpu skaudėjo koją, ale pérskaudėjo, ir nieko. Párskaudėjo ranka, i eik pry darbo. Pagulėjau gal pusę valandos, pérskaudėjo, atsikėliau i vėl vaikščiojau. Gavai su lazda – pérskaudėjo, ir nieko, o nuo liežuvio ilgai kartais turi kentėti.

2. tam tikrą laiką skaudėti: Visą naktį pérskaudėjo.

3. patirti skausmą: Mano kaulai, vei! kokie visi pérskaudėti.

4. liautis teikus sielvartą: Jau man ta iškada pérskaudėjo, perperšėjo. skaudžiai išgyventi, iškentėti: Stebėjos kaimynai, veizėdami vienas į kitą, lygindami linksmą daktaro naujieną su tik ką perskaudėta nelemtąja Laurinaičio žinia. Man jau visa perskaudėjo, pergėlė, dar ten bebūnant.
širdìs (šìrdį) pérskaudėjo. praėjo sielvartas, susikrimtimas: Jau gaila ir par gaila, jau širdužė parskaũda. Párskaudėjo jau man širdis, t. y. nebskauda jau. Širdìs párskaudėjo, nebnora to vaikio. Širdìs párskaudėjo, numiršau savo nelaimes.
praskaudė́ti.

1. nustoti skaudėti.

2. kurį laiką skaudėti: Visą dieną praskaudė́jo dantį.
priskaudė́ti.

1. ilgai skaudėti, privarginti skaudėjimu: Man galvą priskaudė́jo. Tiek terandas ir dideliam: kas skausta, tas priskausta. Kas skausta, tas priskausta. Prisiskaudė́jo man votis par taip ilgą čėsą.

2. prisukti: Kai šunvotę priskaudė̃s, galėsim pradurt.
šìrdį priskaudė́ti suteikti sielvarto, širdgėlos: Smūtka ir ubagystė širdį priskausta.
suskaudė́ti

1. imti skaudėti, susopėti: Taip buvo suskaudėję mano sąnariai, turbūt tipusas buvo. Da ik pusei neišgėrė, jau galvelę suskaudėjo. Dantį suskaudė́jo.

2. pasiligoti: Suskaudėjęs žmogus.

3. susikrimsti: Susiskaudė́jau, susigraužiau.
širdìs (širdyjè) suskaudė́jo pasidarė neramu, nemalonu: Grėtės širdy kažkas tokio suskauda, lyg iš per didžio džiaugsmo, lyg iš kažkokios baimės. Aš vieną kartą nepavalgau, ka mun širdis nesuskaudė̃tų, kad aš neapsirėkčiuo. Širdìs suskaudė́jo, žemė sudrebėjo.
užskaudė́ti

1. pradėti skaudėti: Jam, būdavo, užskaũdžia pilvą.

2. ilgai sirgti, pasiligoti: Pasakė, kad kiaulės užsiskaudė́ję.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>skaudė́ti, </b>skaũda (skaũsta; skaũsti. skaũdžia. skaũdi), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">jausti skausmą, sopėti: </span> Man galva skaũsti. Man pilvą skaũst. Man dantys gelia, skaũsta. Man skausti, skaudėjimą turiu. Gyslos tvaksčio [ja], kad galva skaũsta. Nuo darbų vìsa skaũda. Taip skaũda, juosia kaip diržu. Pradėjo skaudė́t, kai grąžtu gręžt. Kai sėdžiu, mun niekas neskaũsta. Jau lengviau, nebteip aštriai bèskauda. O kad skaudė́jo – aš negalėjau liauties iš skaudėsenos! Tep skaũdžia, tai, rodos, kap traukia. Teip tai neskaudañt koja. Skaũda kojas iki ašarų. Jei par riešą koja skauda, tai miklink, krutink. Pirmu skaudė́jo po biškį abidvės kojos, dabar viena. Koja nebskaũstanti jau anam. Pirštas skaudą̃s. Pirštus labai skaũsti. Ajei, kaip man pirštas skaũdžia! Didelį pirštą ma [n] skaũda. Nežino, kap galvą skaũda, nežino, kap dantį. Galva skaudamà, kurtumu apimta. Grobės už skaustamos širdies. I po krūtine skaũsta, i ranka skaudamà esanti. Vyras sergąs – ranka skaustantì. Mane visą skaũda, kad skaũda, o jejus! Jetus tu mano, kaip skaudžiai skaũsta. Net mane skaũda <span class="explanation"> (man negera, tiesiog jaučiu skausmą), </span> kad tu sergi. Parėjo namo – pilvą skaustą̃. Skaudė́te skaũda skrandį. Jam skilvys skaũstąs. Kaulai skaũsta pryš lytų. Blauzdos, strėnos dideliai skaũda. Ausies liga labai skaũdanti. Ka i su akia skaũdančia, eini į mokyklą. Paširdžiai skaudėjo nuo to sumušimo. Man tik itas dieglius skaũdžia. Dantį tik maudžia, maudžia, skaudė́t tai da neskaũda. Tai man tę skaũdžia, tai man dantį skaũdžia. Kas čia man yra: skaũdžia pusiau, skaũdžia rankos. Gydyk žaizdą skaudžiamą. Man visada juosmenį skaũda, užmigt negaliu. Negaliu – man visą krūtinę skaũda. Krūtysa skaũst. Galvą skaudam <span class="explanation"> (skauda man) </span>. Galvą skaũstam <span class="explanation"> (man skauda) </span>. Ar pilvą skaũdat <span class="explanation"> (skauda tau) ?</span>. Ko dejuoji, ar galvą skaustat <span class="explanation"> (skausta tau) ?</span>. Kur skauda? – Aš visa skaudama esu. Jo kūnas skaudamas. Aš turiu skaũdamą koją. Kojos buvo neskaũdamos. Plonesnė buvo pasilikus ta skaudamóji koja. Per skaũdamą pirštą sudaviau. Skaudamas akis turiu. Koja sužeista, skausta einant. Ir tau koja skausta kaip jei mun. Akims skaustant, šaltinyje, priš saulę tekančiame, akis mazgojo. Dėlioti pri vietos skaudančiosios. Gaspadorius su savo sūnum nuėję į klėtį ir radę cigoną bedejuojantį, kad jam dantį labai skaudį. Oi skaũdžia maudžia man jaunam galvelę. Oi skauda skauda mano galvelę, kur aš parvesiu valios mergelę. Dieną grėblelis, naktį spragelelis – skaudės baltosios rankelės. Auštrytėlė beauštanti, saulytėlė betekanti, galvelė beskaũstanti. Skaũd ma kojelės, netoli ėjus. Galvą skaudė́jo iš rūpestužėlio. Anys muša mane, bet neskaustim. Skaust inkstai, o koją atavėrė. Ausį skauda, tai koja neprimina. Dikčiau skauda nuo liežuvio nekaip nuo botago. Ne taip skauda, kai svetimas šuo kanda. Kur skaustai, ten ir užsigauna. Kur skauda, ten kliūva. Kam ką skauda, tas tuo ir skundžias. Kam neskauda (neskaustai), tas nedejuoja. Ko dejuoji, niekam neskaudžiant. Da rytoj įsipjaus, o jau šiandie skausta. Kam mažiau skauda, tas daugiau dejuoja. Nu svetimos nelaimos galvą neskaust. Į katrą pirštą pjausi, tą skauda. Kur skauda – ten rankos, kur miela – ten akys. Sunku juokties, kad skauda. Veltuo giedant, gerklė skausta. Galva skaust, alpsta dūšia, duris matau, o negaliu išeit. <br/><b>skaũdamai</b>. Žmogus skaudamai sudejavo. <br/><b>skaũdančiai</b>. skaudančiaĩ: Sumušiau koją skaũdančiai. Jeigu šitep skaudančiaĩ, tai neduosiu leist adatų. <br/>2. <span class="explanation">kelti nerimą, rūpestį, teikti sielvarto: </span> Kryžeiviams skaudėjo tokia sandara lenkų su lietuviais. Man skirtumas tarp žydų ir krikščionių tankiai skausta. <br/>3. <span class="explanation">liūdėti, sielvartauti, gailėti. </span> Skaudi karalius sūnaus savo. Jo širdis karštai pasigailėjo našlės skaudinčios. Griaudžiai gailėjo, skaudėjo, kančią sūnelio regėjo. <br/>4. <span class="explanation">daryti skausmą, skaudinti: </span> Aš išsilenkčiau šiauraus vėjelio ir skaudančio [= skaudžiančio?] lietelio. <br/><b> ãkys skaũda</b> <span class="explanation">pavydu: </span> </span> Skaũda ãkys, kai į turtingą žmogų žiūri. <br/><b>ant skaudamõs kójos užmìnti</b> <span class="explanation">paliesti jautrią vietą: </span> Ant skaudamos kojos užmynė. <br/><b>dañtį skaũda</b><br/>1. <span class="explanation">pavydu: </span> </span> Daug kam dañtį skaũda par mus. <br/>2. <span class="explanation">rūpi: </span> </span> Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt. <br/><b>gálvą skaũda</b> <span class="explanation">rūpi: </span> </span> Galvą skauda žmonėms tai pranešti. Dėl kitų bėdos galvos neskauda. Karas prasidėjo ir baigsis, o dėl tavęs niekam galvos neskauda. <br/><b> [su] skaũdama širdimì (šìrdžia) </b> <span class="explanation">sielvartaujant, jaudinantis: </span> Skaudama širdžia išleido mane tą rudenį tėvai į Marijampolę. Kalbėjo su skaũdama širdimi. <br/><b>šìrdį skaũdamas</b> <span class="explanation">gailėdamas, liūdėdamas: </span> Širdį skaudamas apleidau savo tėvynę. <br/><b>šìrdį (širdìs, dūšià) skaũda</b> <span class="explanation">nemalonu, gaila: </span> Mun i daba širdìs tebskaũsta – ka aš kriokiau tos mamos! Ka akys nemato, i širdìs neskaũsta. Labai skaũda šìrdį, kai netiesą kalba. Širdìs neskaũsta dėl vyro. Skaust mano rankelės nuo sunkių darbelių, skaust mano širdelė nuo svieto kalbelių. Ui skausti, skausti mano širdelę. Ar skauda širdelę, kad gailiai vaitoji? Šiam trečiam bernužėliui širdelę skaudėjo. Skausta rūsta širdelė, gailu man jaunų dienelių. Skaust, gel mano širdužis ir be tų žodelių. Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino, ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia. Nieks nežino …, ko jai širdį skauda. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia (širdis) skaust. Kaipo neraudot, nesang širdį skausti. Argi neskaudėtum širdis ir geriesims? <br/><b>apskaudė́ti</b>. <span class="explanation">suskaudėti, apsvaigti: </span> Kanapes kuliant, man nuo smarvės galvą apskaudė́jo. <br/><b>įskaudė́ti</b>. <span class="explanation">įsigalėti skausmui, ilgai skaudėti: </span> Ji gavo ligą, i jai įskaudė́jo vieną akį. Laumė pradėjo čaižyti botagu, įskaudėjus [perkūnas] leidos į kojas. Ten ne kartą kilo įskaudėjusi tavo širdis ir ašarotos akys. Įsiskaudė́jo šonas. Man įsiskaudėjo galvą, aš pasiutusiai pavargau. Kol dantis dar neįsiskaudėjęs, lengva apstabdyti. <br/><b>išskaudė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką skaudėti: </span> </span> </span> Visą naktį man išskaudė́jo dantys. <br/>2. <span class="explanation">nustoti skaudėjus: </span> Man dantis išskaudėjo, dabar ant ausų užgulė. Išsiskaudė́jo dantys ir daugiau nebeskauda. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti skausmo pažeistam: </span> Jau mano išskaudė́tos akys, tai nebematau. Tą kojos žaizdą išskaudėjo, kad net duobė pasidarė. <br/>4. <span class="explanation">iškristi, išbyrėti nuo skausmo</span>. Visi dantys išskaudė́jo, išlėkė. Yr išskaudė́ję dantys. <br/><b>nuskaudė́ti, </b>nuskaũda (nùskauda), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">labai suskausti, nudiegti, nusmelkti: </span> Kai kėliau, tai kad nuskaudė́jo strėnas! Dirbo tinklą – net jam viskas nuskaudėjo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti skausmo nugadintam, pažeistam: </span> Mano koja yr nuskaudė́ta. Kojos pirštukas nuskaudė́tas jau. <br/><b> šìrdį (širdìs) nuskaũda</b>. <span class="explanation">apima širdgėla, pasidaro graudu, skaudu: </span> Taip anam širdìs nuskaudė́s, matant žmonių nelaimes. Kiek kartų man širdį labai nuskaudėjo. <br/><b>paskaudė́ti, </b>paskaũda (pàskausta), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pradėti skaudėti: </span> </span> Kad atsiėmė, tai atsiėmė piemuo, net man ranką paskaudė́ [jo]. Jau jam nusibodo begulint, jau paskaudė [jo] kaulus. Galėsi baigti, kai sprandas paskaudės. Šala staibiai paskaudė́damos. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką skaudėti: </span> </span> </span> Pàskausta pora dienų i praeina. Mun paskaudė́jo, ir vėl ejau, kur mun reik. Tas paskaũst, i tas, i tas, nu nenoriu pri to daktaro eiti. Man strėnas paskaũsta. Tokia liga: užeina, pilvą paskaũda ir vėl nustoja. Nu, nieko – vis paskaũda, paskaũda. <br/><b> gálvą paskaudė́ti</b> <span class="explanation">parūpti, kiek pasirūpinti: </span> Ar jam paskaudė́jo kiek gálvą? Aš viską turėjau surūpint. <br/><b>pérskaudėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pereiti skausmui, nustoti skaudėti: </span> Tuo tarpu skaudėjo koją, ale pérskaudėjo, ir nieko. Párskaudėjo ranka, i eik pry darbo. Pagulėjau gal pusę valandos, pérskaudėjo, atsikėliau i vėl vaikščiojau. Gavai su lazda – pérskaudėjo, ir nieko, o nuo liežuvio ilgai kartais turi kentėti. <br/>2. <span class="explanation">tam tikrą laiką skaudėti: </span> Visą naktį pérskaudėjo. <br/>3. <span class="explanation">patirti skausmą: </span> Mano kaulai, vei! kokie visi pérskaudėti. <br/>4. <span class="explanation">liautis teikus sielvartą: </span> Jau man ta iškada pérskaudėjo, perperšėjo. <span class="explanation">skaudžiai išgyventi, iškentėti: </span> Stebėjos kaimynai, veizėdami vienas į kitą, lygindami linksmą daktaro naujieną su tik ką perskaudėta nelemtąja Laurinaičio žinia. Man jau visa perskaudėjo, pergėlė, dar ten bebūnant. <br/><b> širdìs (šìrdį) pérskaudėjo</b>. <span class="explanation">praėjo sielvartas, susikrimtimas: </span> Jau gaila ir par gaila, jau širdužė parskaũda. Párskaudėjo jau man širdis, t. y. nebskauda jau. Širdìs párskaudėjo, nebnora to vaikio. Širdìs párskaudėjo, numiršau savo nelaimes. <br/><b>praskaudė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nustoti skaudėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką skaudėti: </span> </span> </span> Visą dieną praskaudė́jo dantį. <br/><b>priskaudė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ilgai skaudėti, privarginti skaudėjimu: </span> Man galvą priskaudė́jo. Tiek terandas ir dideliam: kas skausta, tas priskausta. Kas skausta, tas priskausta. Prisiskaudė́jo man votis par taip ilgą čėsą. <br/>2. <span class="explanation">prisukti: </span> Kai šunvotę priskaudė̃s, galėsim pradurt. <br/><b> šìrdį priskaudė́ti</b> <span class="explanation">suteikti sielvarto, širdgėlos: </span> Smūtka ir ubagystė širdį priskausta. <br/><b>suskaudė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">imti skaudėti, susopėti: </span> Taip buvo suskaudėję mano sąnariai, turbūt tipusas buvo. Da ik pusei neišgėrė, jau galvelę suskaudėjo. Dantį suskaudė́jo. <br/>2. <span class="explanation">pasiligoti: </span> Suskaudėjęs žmogus. <br/>3. <span class="explanation">susikrimsti: </span> Susiskaudė́jau, susigraužiau. <br/><b> širdìs (širdyjè) suskaudė́jo</b> <span class="explanation">pasidarė neramu, nemalonu: </span> Grėtės širdy kažkas tokio suskauda, lyg iš per didžio džiaugsmo, lyg iš kažkokios baimės. Aš vieną kartą nepavalgau, ka mun širdis nesuskaudė̃tų, kad aš neapsirėkčiuo. Širdìs suskaudė́jo, žemė sudrebėjo. <br/><b>užskaudė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pradėti skaudėti: </span> </span> Jam, būdavo, užskaũdžia pilvą. <br/>2. <span class="explanation">ilgai sirgti, pasiligoti: </span> Pasakė, kad kiaulės užsiskaudė́ję.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.