įskambinti

skam̃binti (-yti), -ina, -ino. skámbinti (-yti). skambėti.

1. išgauti tam tikrą garsą: Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę. Stiklus skambina, kamščius daužo, geria, raginasi. Šeimininkas atsistoja, skambina šakute į lėkštę, kol abiejuose kambariuose aptyla įsisiūbavusių svečių klegesys. Skambino dalgius, šluostėsi prakaitą ir palengva pradėjo po kelis kalvos linkui slinkti. Jeronimas, baigęs pradalgį, ilgai pustykle skambindavo dalgį, kol Ona surišdavo paskutinį pėdą. Pradeda dalgiu skámbinti – pempės išleka. Varpelį skámbinti. Ana skambina stygą kanklių. Skambin mergelė raktelius. Vaikščiojo tėtužis po margą dvarą, aukso rakteliais skambindamas, savo sūnyčius jau keldamas. Bėrą žirgą mudrinau, pentinėlius skambinau. Parbėga žirgas, garsiai žvengdamas, aukso kilpelėm garsiai skambindamas. Špielmonai susibėgo ir savo būriškus ant šokio skam̃bino žaislus. Kaži kas kaip skámbinte galvo [je] skámbina – a pradėsu kvakti. Nu baimės mirusiam bezdalais skambina.
skam̃bintinai. Gerus dalgius skira skámbintinai (iš skambėjimo sprendžia) .

2. duoti signalą, pranešti ką (varpu, skambučiu ar kt): Jau skambina su skambučiu. Pasakyk, kad esi gudrus, kurio čia dabar meto skambina. Ko dabar skambina? – Pietų. Dvare skambina karvėms milžti. Pirmai [spiečiant bitėms] su varpu skam̃bysi. Kad bitys spieta, reik uždaboti, skam̃byti. Dvaro skam̃bina po pietų. Skambina sumai, ir bažnyčia bematant prisipildo. Varpai skámbino, kol išlydėjo iš Kuršėnų žemės. Kai laidodavo, skam̃bydavo varpais. Dureles vėriau, langelin skambinau. Skam̃bina už teisybės dūšią (nebėra teisybės) . Girdžia skambinant, ale nežino kur. Penkių kartų neskam̃bina – vis vienąkart.

3. susisiekti, kalbėti telefonu: Dvi kapeiki sumokėk i skámbink [telefonu]. Tu bėk pri tilipono, skámbink – ans jau dega! Skam̃bino į Raseinius, a nematė senio. Jėgu skam̃bins vaikai, pasakyk, tegul nesvažinėja [lankyti].

4. atlikti kūrinį (muzikos instrumentu): Atsisėda prie pianino ir ima kažką audringai skambinti. Svečiuose pirmą kartą išgirdau skambinant fortepijonu. Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti. Giesti giesmes naujas ir skambina organais. Išpažysiu tavi, skambindamas kankles. Skambinu ant strūnų (styginiu instrumentu) .

5. skambėti: Varšuvos laiku skam̃bino zvanai. Tuo laiku pradėjo varpai skambinti, šunes loti, gaidžiai giedoti, ir jaunikaitį suėmė. | Vyturėlių balsai skambin be paliovos. Lietus pradėjo skam̃binti. čiulbėti, čirenti: Visą dieną skámbina toks lazdyno paukštelis.

6. daryti aidintį, skardenti: Gieda, skambina sodą. O laukus visur bei pievas skam̃bino garsai. Gervins, ik debesių juodų dyvinai kopinėdams, … skambino dangų.

7. viešai apie ką kalbėti, garsinti: Esu ir visai menkas buvęs žmogus, daug tingėjęs, todėl prašyčiau daug manęs neskambinti. Tu manę neskam̃byk (neplūsk, nerėk, kad visi girdėtų, visas sodžius skambėtų) . Ar tu negirdėjai, kad apie tai skambina po visą kraštą?
apie šìkną skam̃bina. mirtis ateina: Skámbina apie šìkną, galas jau.
į (kieno)
kùprą skam̃binti mušti: Na, tai į mano kuprelę ji skambino.
kiaušiùs skam̃binti. būti be darbo, tinginiauti: Jonis antai kiaušiùs pavenčiūs skámbina.
láidotuvių varpaĩs skam̃binti pranašauti pralaimėjimą: Ir Vilniaus krepšininkai įrodė, jog per anksti norėta jiems skambinti laidotuvių varpais.
ríetus skam̃binti būti be darbo, tinginiauti: I skámbini ríetus atsisėdęs. Veizėk, ka neskambintumi ríetus, į trobą įejusi.
su dantimìs skam̃binti būti neėdusiam, alkti: Arkliai jo, į Šiaulių turgų nuvažiavus, neskambino su dantėmis lig išvakarių, nes, vos pabengęs mieste reikalus, grįžo namon. (kam)
šónus skam̃binti mušti: Jis nuolat skam̃bina pačiai šónus.
varpaĩs skam̃binti plačiai kalbėti, nešioti gandus: Tuščiai niekas, brolau, varpais neskambina. Jei kas negerai, kvieskit mane į mokyklą, nėra ko čia per visą gamyklą varpais skambinti.
apskam̃binti

1. išnešioti girdus, kalbas, apskelbti: Ji tokia vėjo papliauška: išgirdo ką, tai visur ir apskam̃bino. Apie Juozus labai negražiai apskam̃bino – kur jiems ir akis dėt. Ta ilgliežuvė visur apskámbino, skamba visi pašaliai.

2. skambinant kanklėmis, apgarsinti: Ir traukė tada Liškiavon visi tie, kur geidė ir ieškojo, kad vaidilai juos apskambintų, kad mergelės sesutės apdainuotų.

3. aptalžyti, apdaužyti: Vaikesas … gerai apskambino senąją raganą teip, kad ta apsirgo ir numirė.
atskam̃binti.

1. paskambinti, kiek reikia, ką skelbiant (ppr. varpais): Jau visi poterius atkalbėjo, varpais atskámbino, o jis ėmė ir pagijo. Atskámbinti varpais. Girdėjau, kad tamstą atskambino varpai [kaip žuvusį],
kai buvai ilgose klajonėse.

2. skambinant ateiti.

3. skambinant atvežti: Jau karietą atskambino, šešis žirgus užmudrino.

4. paskambinti atgal (telefonu): Tegu atskam̃bina, kada atvažiuos. Atskámbino: kas yra, ko pensiją sulaikė?!

5. duoti signalą centrinei stočiai, kad pasikalbėjimas telefonu baigtas: Baigęs kalbėti, abonentas padeda ragelį ir, pasukdamas triskart induktoriaus rankenėlę, duoda signalą, kad kalbėti baigė, kitaip sakant, atskambina.
dasiskam̃binti. prisišaukti skambinant (telefonu): Sugedęs tiliponas, nedasiskámbino.
įskam̃binti.

1. sugebėti gerai skambinti, padaryti, kad gerai skambėtų. Mūsų tai niekai, rusų tai įskam̃bina varpininkas.

2. įsismaginti, įsisiūbuoti skambinant. Kai didysai varpas insiskam̃bindavo, tai nė keli vyrai iš karto nesulaikydavo.

3. įsitraukti, įsileisti skambinti (muzikos instrumentu): Pianistas už sienos visai įsiskambino.

4. skambinimu įkvėpti: Žinai, aš pats sudėjau šią dainelę. Įskambino man varpas ją širdin.

5. skambinant įvažiuoti.

6. įpliekti, užduoti, sušerti: Kai reikės kam į pakaušį įskambint, susiras [lazdą].
išskam̃binti; .

1. kurį laiką skambinti (varpais): Visą valandą išskam̃bino visais varpais (pusiaugavyje).

2. paskambinti iš eilės (visais varpais): Išskámbinti po eilei (visus varpus).

3. sugebėti paskambinti (muzikos instrumentu): Gyvos gaidos nemoka jau išskambinti mūsų gadynės pianistai.

4. paskambinti, išmušti. Laikrodis seniai buvo išskambinęs devynias.

5. išdaužyti, iškulti (stiklą): Kas tą langą išskámbino? [Sprogimas] arti esančiųjų butų langus išskambinęs.

6. skambinant, žvanginant kuo, išvaryti: Vos beišsigavo iš vyrų rankų – išskambino aną su petelne. Kad išeitų [nedoras buhalteris],
su blėkoms reikėtų išskámbinti.

7. godžiai išvalgyti, išsrėbti (iš katilo ar metalinio indo): Varinį taip išskámbino, kad nė lašo neliko, nė šuniuo. Išskámbinom visus kopūstus [iš varinio].

8. skambinant, susidaužiant išgerti: Išsiurbčiojus ir išskambinus po geroką taurelę, liežuviai savaime atsirišo.
nuskam̃binti

1. duoti signalą, paskambinti (varpu, skambučiu): Bažnyčios varpai nuskambino pavojų. Seniai dvare nuskambino pietums. Jau nuskãmbino mišių.

2. nuvežti skambinant: Kunigėlį nuvežė, nuskam̃bino.

3. pagarsinti: Parsivežė Mikasę ir visą apylinkę sukėlė ant kojų, nuskambino savo vardu.

4. greitai nupjauti: Už diena. nuskámbinau tą pievą – geras dalgis.

5. išgerti: Vedu nuskámbinov žemėn [degtinę] nu tai gyvatei (kurioje gyvatė buvo užpilta) .
paskam̃binti. paskámbinti.

1. pažvanginti, pabarškinti, padaužyti: Žydas pasižiūrėjo ant pinigą, pavartė, da paskambino ir šmukšt kelnių kišenėn. Pirkėjas, indą paskambinęs, nustatydavo, ar nesutrūkęs. Stiklus (stiklais) paskam̃binti. Jis paskam̃bino į savo stiklą. Nuvelka tą mano brolį, paskam̃bino (barškindamas pirštais, paklauso) širdį. Ne puodas – nepaskámbinsi žmogų, ar ans geras yra, ar negeras. Ne puodelis – nepaskam̃binsi į žmogų. paduoti skambinant, žvanginant: Nutraukėte šiltus, skanius pietus ir vargšui išbadėjusiam skarmaliui dosniai paskambinot kelis centus. pamesti skambinant: Kad aš jojau pas mergelę šiuom mintu keleliu, ir pamečiau, paskambinau aukso padkavėlę.

2. kiek skambinti (varpu, skambučiu): Durų skambutį paskam̃binti. Su skambalu paskam•binti. įstengti (gerai) skambinti, išduoti darnų garsą: Varpai skamba labai sutartinai ir labai švelniai. Nei vienoj bažnyčioj teip nepaskambina. suskambėti: Paskam̃bino durų skambutis.

3. duoti signalą (varpu, skambučiu ar kt): Kaip atgulėv, ir an pietų [= pietums] paskambino, vedvi vis neatsibudov. Paskam̃bino pietų. Jau paskambino mišiom. (Mirusiam) varpais paskam̃binti. Mokytojas išėjo iš klasės, nesulaukęs paskam̃binant. O aš nusieičiau į tėvelio dvarą, paskambinčiau po langeliu, rasi mane leistų? Eik už mano trobikės, paskambink kamanikes. Kaip atbėgs mano arklys, klausykis, ką jis sakys.

4. pagriežti muzikos instrumentu: Fortepijonu, kanklėmis, gitara paskam̃binti. Gerai! tai čion tarnaukie, o kad pasibaigs metai, tai kankles paskambink, tai aš būsu pas tave. Suktinį paskam̃binti.

5. pakalbėti, pakviesti, susisiekti telefonu: Norėjau tau paskámbyt, ale neprišaukiau. Paskámbinai [greitajai] – tuo pribūna. Paskam̃bino, kad tenai lietus didelis buvo. Paskam̃binti į paštą. Atsisveikindamas jis paprašė mokytoją, kad ji po dienos kitos paskambintų telefonu. Pasiskámbink, ka žinotumi, a gausi, a ne. Pyksta, ka negal pasiskámbinties.

6. paskelbti, pranešti, informuoti: An bažnyčios paskámbina, kas žanijas.
pérskambinti

1. baigti skambinti: Perskambinus mišių, visi jau buvo savo vietose.

2. kurį laiką skambinti: Parskambino iki šio laiko su skambalu.

3. užslopinti, nustelbti skambinimu: Tranų balsą párskambinau, ir bitys nėkur nebišlėkė.
priskam̃binti.

1. pranešti telefonu: Priskambino par tiliponą, kad mirusi jau.

2. prisišaukti pasikalbėti telefonu: Nubėga pri tos gaisrinės, pri tilipono – neprisiskámbina. Paskambino, neprisiskámbino nėkaip. Sveikatą galima prarasti, kol prie jūsų prisiskambini.

3. iki valios griežti muzikos instrumentu (fortepijonu, gitara ir pan).

4. prisišlapinti.
suskam̃binti. suskámbinti.

1. sužvanginti, subarškinti: Dalgiu suskámbins – ir išlėks paukštukai. Dalgį pasistatęs, suskambino, sužvangino, su pustykle per ašmenis sučerškino. Nesuskam̃bink raktelių, nepribudink tėvelių. O kad aš ėjau į margą skrynelę, raktužius suskambinau, močiutę pravirkdinau. Rakteliais suskambysiu, tėvulį pribudysiu.

2. trumpai paskambinti: Pašto arkliai dveji stovi galvas nuleidę, tik kartas nuo karto skambalą suskambina. suskambėti: Kai važiuoja vinčiun ir suskam̃bina varpai – bus nelaimingi [jaunieji].

3. duoti signalą skambinant (varpu, skambučiu ar pan): Suskam̃bino pusryčių. Kažin kas suskam̃bino duris: eik atidarytų. Suskam̃bina – metam ir einam valgyt. Tik ką buvau papusryčiavęs, kažkas ūmai suskambino už durų. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję. Suskambinę su varpeliu, kad jis parstotų sakyti, o šis ne – vis sakąs ir sakąs. O kad tau reikės to žirgo, išejęs į laukus, suskambink su kamunomis, ir tuoj jis pribus. Išgirdo – mišioms suskambino. Varpininkas suskambino didįjį varpą.

4. paskambinti (tam tikrais muzikos instrumentais): Aidžius garsiai suskambina kankliais.

5. paskambinti visiems reikalingiems: Suskámbino, viską sužinojo.

6. susisiekti, susikalbėti telefonu: Važiuot nereiks, mes jau susiskam̃binom telefonu. Susižino anie, susiskámbina. Susiskam̃bino tiliponu, visa žinojo.

7. smagiai išgerti: Suskambinov konjako butelką.
užskam̃binti

1. duodant signalą, pradėti skambinti: Užskam̃bina – ariam, šienaunam, suskam̃bina – metam ir einam valgyt. Tik užskambino, ir įėjau į bažnyčią. Ažuskam̃bino ažu dūšią: tykus oras – girdis. Paskirtame laike aparatas užskambina.

2. skambinimu užklupti: Daugsyk ir užskam̃bina [varpais] beinančius [į bažnyčią].

3. įsismaginus ilgai skambinti muzikos instrumentu. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iskambinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x