žliugė́ti, žliùga (žliùgi. žliuñga), -ė́jo.
1. čiurškėti, žliugsėti (ppr. sušlapus, permirkus): Dirva primirkus tik žliùga, kliuga, negali nė įeit. Iš ryto paskrebeno (pašalo) biskį, o anpiet vėl žliùga. Žliugė́te įsižliugėjai ir žliaugi. Drabužiai žliùga. Tas vanduo bėgs lauku, žliugė́s, būsu šlapi, o kame tu išdžiūsi? Pieva žliuga, po samanomis ir susivijusiomis viksvų šaknimis vanduo. varvėti, šlapti: Žliùga visi langai. I ko ta nosė teip pradėjo žliugė́ti?
2. būti apimtam ko: Katalikybei viešpataujant, Prūsų Lietuva, pilna prietarų, žliugėjo pasinėrusi tamsybėse dvasės.
3. lyti (ppr. smarkiai): Užsiraukė Septyni broliai miegtantiejai, daba i žliugė́s.
4. kunkuliuojant virti, kliuksėti: Kopūstai jau žliuñga.
5. pūliuoti, šlapiuoti: Kaip šuo párkando, užsirožijo, visa koja žliugė́te žliugė́jo.
6. žliugti 6: Šventvagiška išpažintis yra tų motriškių, kurios čėsu spaviednės verka, aičio [ja],
žliugėte žliuga.
įsižliugė́ti, įsìžliuga, -ė́jo
1. įmirkti, sušlapti.
2. supūliuoti: Žaizda įsižliugėjo ir negyna.
pažliugė́ti, pàžliuga, -ė́jo. palieti, pripilti vandens: Pažliugė́ta asla baisiausia, nors pašluok.
sužliugė́ti, sùžliuga, -ė́jo. pradėti žliugėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.