įsižėbėti

žė́bėti, -ėja (-ia. -i. -a), -ėjo. žėbė́ti, žė́ba (-i), -ė́jo.

1. ėsti ką smulkų: Grabst grabst žėbė́ja ašvienis sniegą, norėdamas ėsti. Arklys abraką kad žė́bėja, kad žė́bėja! Prieš atodrėkį šuo šieną žė́bėja. Žąsis avižas žėbėja. Arklys, pripuolęs prie avižų, kaipmat pradėjo žė́bėt. valgyti ką smulkų: Pakreti šaukštu ant stalo, ir žė́ba vaikas. Vaikai, kad tik prieina, tai cukrų žė́bėte žė́bėja. Kad žė́bėja uogas pilna burna! Nežė́bėk aguonų, kūčiai neliks. Iš viso maišo žė́bėja cukrų. Miltus žėbi. Piemuo nuo stalo trupinius žėbėja. Ot sūriai valgo, druską žė́bėte žė́bėja. Mūsų (mūsiškis) tai cukrų žė́bėja ir žė́bėja, o neduok – tai aguonas. Sausų šustinių miltų insipylė kišenėn ir žė́bėja. Greičiau žė́bėk, reikia eit. | Aš šiemet važiuosiu pas dukterį kūčių žė́bėt. O aš sotinausi pelenus žėbėdamas.

2. nenoromis valgyti: Kam sausą duoną žė́bėji, paim’ sviesto. Karštą verėną jis žė́bė [ja],
t. y. valgo kaip ne savo dantimis.

3. traukti nešvarumus, purvą. .

4. žiopčioti: Ana tik žė́bėja, o ne dainuoja.
abrãko (abrãką.
avižų̃.
) žė́bėti. žaisti tokį žaidimą: Ei, vaikai, eikim abrako žėbėt.
aguonàs žėbė́ti. gauti žirnių paimti į burną pralaimėjus tokį žaidimą.
apžė́bėti. apsitraukti, pasidengti kuo, pasidaryti nešvariam: Stalas taip apžėbė́jęs, ka nematyties, a dažytas, a ne. Apsižėbė́ja malūno girnos nuo žalių grūdų.
atsižė́bėti. prisiėsti iki soties ko smulkaus: Na, jau atsižė́bėjo arkliai abrako.
įsižė́bėti

1. įsigerti, įkaušti: Petras jau gerai įsižė́bėjęs.

2. daug prisiskolinti: Ir jis tokius pasogus duodamas gerokai skolon įsižėbėjo.
išžė́bėti. suvalgyti ką smulkų: Nepalik, tėvai, cukro ant stalo, ba vaikai išžė́bės. Padėk cukrų, kad vaikai neišžė́bėtų. suėsti ką smulkų: Arklys išžė́bėjo miltus iš gorčiuko. Arklys išžė́bėja visą abraką.
abrãką išžė́bėti praleisti laiką žaidžiant tokį žaidimą: Visą vakarą vaikai abrãką išžė́bėjo.
pažė́bėti.

1. kiek pavalgyti ko smulkaus: Tu nieko nevalgęs, tik sausų žirnių pažė́bėjęs. Mama, duok aguonų pažė́bėt. Susiskusk gabalėlį imbiero ir pažė́bėk. Aguonų pažė́bėjus tai miegan traukia. Kas likdavo, sutrupėdavo terbelėje, tad per pietus begalėdavo pažėbėti trupinių. Jis negeria, tik pasižė́bėja (siurbčioja) . Noriu miego. – Pažė́bėk sniego! paėsti ko smulkaus: Duok karvėm ar sausų miltų pažė́bėt. Kūmai, duokim arkliam abraką pažėbėt.

2. nenoromis, neskaniai pavalgyti: Pažė́bėjo sausos duonos ir eina.
prižė́bėti.

1. privalgyti ko smulkaus: Prižė́bėsiu cukraus, ir bus gerai. Prižė́bėjau druskos – tai gersiu. Pelų prižėbėjo ir ištino. Prisižė́bėjo vaikas cukro – nieko nebevalgo.

2. pritraukti kokių nešvarumų: Aš jau prižė́bėjau žemių. Pirštai (panagės) prižė́bėja, išvalai ir vėl prižė́bėja purvo. Ir kipšas man davė prisižėbėjus dulkių užsičiaudėti. Zigmas laikas nuo laiko spjaudė – į burną prisižėbėdavo akuotų, dulkių. Kol tu ten nueisi, tai tau prisižė́bės pilnos kelinės sniego. Kantapliai prisižė́bėjo (prisisėmė) sniego.

3. apsinešti, apsitraukti kuo smulkiu (ppr. nešvarumais), priskresti: Vidus trobos, kakta pečiaus, palėpiai, pazalabiai, čiukuras ir kurtinys prižėbėję suodžių. Pelus duodavom gyvuliam, kai kas miežienių neduodavo, ba, sako, prisižė́bėja liežiuvis, prilenda akuotų.

4. daug ko prisirinkti: Kiek jie, kur te šunys, prisižė́bėjo tų grūdų. Tai prisižėbėjau skolių, kaip aš ir beataduosiu. Šitas gi ponas nedorėlis, labai išdrikusiai gyvendamas prisižėbėjo iš visur skolos. Pasigėrėjęs stebuklingai spindinčiu dangumi ir žvaigždžių prisižėbėjusiais sodo medžiais, sukalbėdavo trumpą maldelę. Prisižė́bėjau to gerumo.
sužė́bėti.

1. žėbėjant suėsti: Visą druską Širmis sužė́bėjo. suvalgyti ką smulkų: Jis net ir trupinius sužė́bėjo. Valeras valgė sužėbėdamas ir sudažydamas gražiai visus trupinius. Vaikai, išbėriau cukrų – sužė́bėkit. Rankom nebepaimsi, sužė́bėk lūpom. Kad pritrupinai, tai ir sužė́bėk. Ką jūs te sužė́bėjot ir mum nedavėt? Sužė́bėtum žėdną trupiniuką iš pastalės, jei išbadėtum.

2. nenoromis suvalgyti: Sužė́bėjo sėdėdamas duoną sausą.

3. sugerti: Sužė́bė [jo] [v] andenį visą.

4. pasiimti, pasisavinti: Įgudusi kareivių žvalgyba jau antrą dieną tas žinias sužėbėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žė́bėti, </b>-ėja (-ia. -i. -a), -ėjo. žėbė́ti, žė́ba (-i), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">ėsti ką smulkų: </span> Grabst grabst žėbė́ja ašvienis sniegą, norėdamas ėsti. Arklys abraką kad žė́bėja, kad žė́bėja! Prieš atodrėkį šuo šieną žė́bėja. Žąsis avižas žėbėja. Arklys, pripuolęs prie avižų, kaipmat pradėjo žė́bėt. <span class="explanation">valgyti ką smulkų: </span> Pakreti šaukštu ant stalo, ir žė́ba vaikas. Vaikai, kad tik prieina, tai cukrų žė́bėte žė́bėja. Kad žė́bėja uogas pilna burna! Nežė́bėk aguonų, kūčiai neliks. Iš viso maišo žė́bėja cukrų. Miltus žėbi. Piemuo nuo stalo trupinius žėbėja. Ot sūriai valgo, druską žė́bėte žė́bėja. Mūsų <span class="explanation"> (mūsiškis) </span> tai cukrų žė́bėja ir žė́bėja, o neduok – tai aguonas. Sausų šustinių miltų insipylė kišenėn ir žė́bėja. Greičiau žė́bėk, reikia eit. | Aš šiemet važiuosiu pas dukterį kūčių žė́bėt. O aš sotinausi pelenus žėbėdamas. <br/>2. <span class="explanation">nenoromis valgyti: </span> Kam sausą duoną žė́bėji, paim’ sviesto. Karštą verėną jis žė́bė [ja], t. y. valgo kaip ne savo dantimis. <br/>3. <span class="explanation">traukti nešvarumus, purvą. </span>. <br/>4. <span class="explanation">žiopčioti: </span> Ana tik žė́bėja, o ne dainuoja. <br/><b> abrãko (abrãką</b>. <br/><b>avižų̃</b>. <br/><b>) žė́bėti</b>. <span class="explanation">žaisti tokį žaidimą: </span> Ei, vaikai, eikim abrako žėbėt. <br/><b>aguonàs žėbė́ti</b>. <span class="explanation">gauti žirnių paimti į burną pralaimėjus tokį žaidimą. </span> <br/><b>apžė́bėti</b>. <span class="explanation">apsitraukti, pasidengti kuo, pasidaryti nešvariam: </span> Stalas taip apžėbė́jęs, ka nematyties, a dažytas, a ne. Apsižėbė́ja malūno girnos nuo žalių grūdų. <br/><b>atsižė́bėti</b>. <span class="explanation">prisiėsti iki soties ko smulkaus: </span> Na, jau atsižė́bėjo arkliai abrako. <br/><b>įsižė́bėti</b><br/>1. <span class="explanation">įsigerti, įkaušti: </span> Petras jau gerai įsižė́bėjęs. <br/>2. <span class="explanation">daug prisiskolinti: </span> Ir jis tokius pasogus duodamas gerokai skolon įsižėbėjo. <br/><b>išžė́bėti</b>. <span class="explanation">suvalgyti ką smulkų: </span> </span> Nepalik, tėvai, cukro ant stalo, ba vaikai išžė́bės. Padėk cukrų, kad vaikai neišžė́bėtų. <span class="explanation">suėsti ką smulkų: </span> Arklys išžė́bėjo miltus iš gorčiuko. Arklys išžė́bėja visą abraką. <br/><b> abrãką išžė́bėti</b> <span class="explanation">praleisti laiką žaidžiant tokį žaidimą: </span> Visą vakarą vaikai abrãką išžė́bėjo. <br/><b>pažė́bėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavalgyti ko smulkaus: </span> Tu nieko nevalgęs, tik sausų žirnių pažė́bėjęs. Mama, duok aguonų pažė́bėt. Susiskusk gabalėlį imbiero ir pažė́bėk. Aguonų pažė́bėjus tai miegan traukia. Kas likdavo, sutrupėdavo terbelėje, tad per pietus begalėdavo pažėbėti trupinių. Jis negeria, tik pasižė́bėja <span class="explanation"> (siurbčioja) </span>. Noriu miego. – Pažė́bėk sniego! <span class="explanation">paėsti ko smulkaus: </span> Duok karvėm ar sausų miltų pažė́bėt. Kūmai, duokim arkliam abraką pažėbėt. <br/>2. <span class="explanation">nenoromis, neskaniai pavalgyti: </span> Pažė́bėjo sausos duonos ir eina. <br/><b>prižė́bėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">privalgyti ko smulkaus: </span> Prižė́bėsiu cukraus, ir bus gerai. Prižė́bėjau druskos – tai gersiu. Pelų prižėbėjo ir ištino. Prisižė́bėjo vaikas cukro – nieko nebevalgo. <br/>2. <span class="explanation">pritraukti kokių nešvarumų: </span> Aš jau prižė́bėjau žemių. Pirštai <span class="explanation"> (panagės) </span> prižė́bėja, išvalai ir vėl prižė́bėja purvo. Ir kipšas man davė prisižėbėjus dulkių užsičiaudėti. Zigmas laikas nuo laiko spjaudė – į burną prisižėbėdavo akuotų, dulkių. Kol tu ten nueisi, tai tau prisižė́bės pilnos kelinės sniego. Kantapliai prisižė́bėjo <span class="explanation"> (prisisėmė) </span> sniego. <br/>3. <span class="explanation">apsinešti, apsitraukti kuo smulkiu (ppr. nešvarumais), priskresti: </span> Vidus trobos, kakta pečiaus, palėpiai, pazalabiai, čiukuras ir kurtinys prižėbėję suodžių. Pelus duodavom gyvuliam, kai kas miežienių neduodavo, ba, sako, prisižė́bėja liežiuvis, prilenda akuotų. <br/>4. <span class="explanation">daug ko prisirinkti: </span> Kiek jie, kur te šunys, prisižė́bėjo tų grūdų. Tai prisižėbėjau skolių, kaip aš ir beataduosiu. Šitas gi ponas nedorėlis, labai išdrikusiai gyvendamas prisižėbėjo iš visur skolos. Pasigėrėjęs stebuklingai spindinčiu dangumi ir žvaigždžių prisižėbėjusiais sodo medžiais, sukalbėdavo trumpą maldelę. Prisižė́bėjau to gerumo. <br/><b>sužė́bėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žėbėjant suėsti: </span> Visą druską Širmis sužė́bėjo. <span class="explanation">suvalgyti ką smulkų: </span> </span> Jis net ir trupinius sužė́bėjo. Valeras valgė sužėbėdamas ir sudažydamas gražiai visus trupinius. Vaikai, išbėriau cukrų – sužė́bėkit. Rankom nebepaimsi, sužė́bėk lūpom. Kad pritrupinai, tai ir sužė́bėk. Ką jūs te sužė́bėjot ir mum nedavėt? Sužė́bėtum žėdną trupiniuką iš pastalės, jei išbadėtum. <br/>2. <span class="explanation">nenoromis suvalgyti: </span> Sužė́bėjo sėdėdamas duoną sausą. <br/>3. <span class="explanation">sugerti: </span> Sužė́bė [jo] [v] andenį visą. <br/>4. <span class="explanation">pasiimti, pasisavinti: </span> Įgudusi kareivių žvalgyba jau antrą dieną tas žinias sužėbėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.