įsivėpsoti

vėpsóti, vė̃pso (-ója), -ójo.

1. žiūrėti kur be reikalo, būti be dėmesio, žiopsoti: Ko vėpsaĩ, t. y. veizi išsižiojęs, ka neėdi. Ans kėpso ir vė̃pso išsivėpęs. Ko vėpsaĩ lūpą paleidęs? Užsičiaupk, vėpla, o tai ir vėpsosi išsižiojęs. Tėvai, eik gult – ko čia vėpsósi par naktį. Ma [n] turi būt sarmata: jūs skalbiat, o aš sėdžiu ir vėpsaũ. Ko čia vėpsaĩ, eik namo! Bevėpsódamas nieko nepadirbai. Ko čia vėpsai, da varna medolį užkraus. Tai kaip te nemokėsi [dainuoti, šokti],
nuejęs vėpsósi, reikia, kad mokėtum. Vėpso užsigulęs ant stalo, rodosi, kad ir jam čia reikia klausyt, ką kas kalba. I ana te vė̃pso. Mat vėpla ir vėpsos! Aš dirbau, o ans visą laiką vėpsójo nosę prikišęs. Vieniuolektas prisakymas – nevėpsók. Nevėpsók, kur tau nereikia. Atsitrauk nevėpsójęs, tuoj par nosį gausi. Eik namo nevėpsójęs! Nevėpsók atsistojęs, bo pridrėbs varna gerklę. Žmonių gėrėjėliai geria ryliuoja, o jau mano bernužis šepsąs, bevėpsą̃s. Bet ir žemaičiai nu savo pusės nevėpsojo, bet, tankiai atrėmusys nu savo krašto jų. anpuolius, ejo par jūrą į jų žemę patims atmonyti. O kur tinginys pasiliko bevėpsąs, tenai veisės daugybė žiurkių. Vaikai, kam vis vėpsot taip! Bėgo ožka per miškelį, nusivožė sau ragelį, vienas ragas kėkso, visi vaikai vėpso. Šeimyninės krosnies gaubtuvas tebestovėjo vietoje, ir plati juoda anga vėpsojo kažin kur į tolį. Vėpso kaip ožka, žiūrėdama į vandenį. Ko vėpsai it ožys į vandenį? Ko dabar vėpsai lyg varna? Vė̃pso išsižiojęs kai vėpla. Ėsdamas nevėpsok, dirbdamas nežiopsok. Ant Dievo atsiduok, bet ir pats nevėpsok. Kaip yra mėsos, mūs dantys nevėpsos. An pieno nežiūro nei vienas, an mėsos visi vėpsos. Boba vė̃pso, plyšy žėbso, viduj to plyšio – turgus. Boba vėpso, skylė lėpso. Žibur žėbso, katė vėpso, kemža kerus nešioja (ugnis duonkepėje, anga pečiaus atvira, liže duona bus šaujama). labai susidomėjus, žavintis žiūrėti: Kaip tos užtrauks, tai berniukai tik vėpso ir akimis mirkčiodami vienas kitą kumštinėja. Juozukas ir visi vaikai vėpsojo į blezdingėlę, džiaugdamiesi jos gražumu. Matai, brač ir anas vėpso in mergas kaip katiniokas in lašinius. Raudonas kėkso (kėpso). pūkuotas vėpso. Vė̃pso kaip katinas į lašinius.

2. būti atvėpusiam, atsiknojusiam, nulėpusiam, išdubusiam: Žinai, reik pribubyt kilimas – jau vėpso. Apkaupėm su žagrute, i tos bulvės vė̃pso, reik pataisyt žemę – pritraukt prie kerų. Nuo mėsos lūpos vėpsõs. Nevalgyk mėsos, lūpa vėpsos. Nuo mėsos pilvas (piulvas) vėpsos. Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės.

3. žiojėti, būti kiauram: Pro stogo vėpsančius plyšius matyti melsvos dangaus juostos. Dešinėje kelio pusėje vėpso nedidelė žvyrduobė, kurioje guli pusiau perskeltas akmuo. Ant grindų vėpsojo neužrištas druskos maišiokas. Boba kėpso, plyšys vėpso, apie tą bobą jomarkas. Boba kėpso, plyšys vė̃pso, kas pakarštavos, tas padėkavos. kristi, birti: Nuo mėsos dantys vėpsõs. Akelės žibso, rankelės rėpso ir dantys vėpso, nabagas drauge.

4. kėksoti, rėpsoti, riogsoti, styroti: Vėpsojo padėti su išsikišusiais dantimis kiaušai. Tik apversta gelda vėpso viduje aslos. Berods dar vėpsojo ten vienos lovos griaučiai. Vėpso kaip tuščias alaus uzbonas.
į kišẽnę vėpsóti tikėtis gauti: Veterinoras mano, kad baigusi [mokslus] Teresėlė amžinai vėpsos tėvui į kišenę.
sáulėje vė̃psąs tinginys, išlaidūnas: Kam paliks palangiškio [klebono] turtai? – Saulė [je] vėpsančiam paliks.
įsivėpsóti. įsižiūrėti, įsižiopsoti: O skerdžius Augustinas, eidamas per dvarą, įsivėpsojo į poną. Ir jis kaip tėvas į tą pusę įsivėpsojo. | Ir insvėpsójo in manę.
išvėpsóti

1. kurį laiką vėpsoti, žiopsoti: Nueis griščiukan ir išvėpso parnakt.

2. vėpsant ką gauti, sužinoti: Vėpsojau vėpsojau ir nieko neišvėpsójau. Vėpsok vėpsok, matysu, ką išvėpsósi. Vėpsok kiek nori – nieko neišvėpsosi.

3. būti atvėpusiam, nukarusiam, nudribusiam: Nuo mėsos lūpos išvėpsõs. Nuo varškės dantys išbarškės; nuo mėsos pilvas išvėpsõs. iškristi: Nuo mėsos dantys išvėpsõs.

4. išplepėti, išpasakoti: Ką jam paporysi, anas kitam išvėpsõs.
nusivėpsóti užsivėpsoti, užsižiopsoti: Urėdninkui nusivėpsojus … knygelę užkišo po pečium.
pavėpsóti. kurį laiką vėpsoti, žiopsoti: Pasienė [je] [bažnyčioje] gali i pasnausti, ir į kitus pavėpsóti. Kad mieste gyvent, tai nueit pavėpsót, a iš kiemo kurgi nueis? E, pavėpsójau, kaip jauniejie šoka, ir parkiūtinau namo. Pavėpsójo ir išėjo. Vienam tiktai Dickui buvo gerai: namieje sau miega, išėjęs geria, – na, žinoma, nueina ir į teismą pavėpsoti. Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkė. Vienas į kitą pasivėpsójo i nėko nesakė.
pravėpsóti.

1. praleisti kurį laiką vėpsant: Nuejau ant ežero ir pravėpsójau pardien, kaip žūsta (žvejoja) . Dieną kaulus nešioja, naktį pravėpsója.

2. vėpsant netekti, prarasti: Pravėpsójau uogas. Tėvai, kelintą sykį kokius piningus pravėpsójom. Reik veizėti, kad nepravėpsáu (nepravėpsočiau) savo eilos malūne. Ši valanda yra labai svarbi, mes jos negalime praleisti šiaip ar taip neapsivertę; o jeigu pravėpsotumėme, tai kas kaltas, jeigu ataigyje mums teks ne vienur kęsti, vargti!
privėpsóti. pakankamai vėpsoti: Jau gana privėpsójai, einam namo.
suvėpsóti. suvapėti, sušnekėti: Suvėpsósi nereikalingai – gausi!
užsivėpsóti; . užsižiopsoti, užsižiūrėti: Užsivėpsójai ir negirdi, ką sakau. Girioje kvailys ant ko ten užsivėpsojo ir pasiliko nuo brolių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vėpsóti, </b>vė̃pso (-ója), -ójo. <br/>1. <span class="explanation">žiūrėti kur be reikalo, būti be dėmesio, žiopsoti: </span> Ko vėpsaĩ, t. y. veizi išsižiojęs, ka neėdi. Ans kėpso ir vė̃pso išsivėpęs. Ko vėpsaĩ lūpą paleidęs? Užsičiaupk, vėpla, o tai ir vėpsosi išsižiojęs. Tėvai, eik gult – ko čia vėpsósi par naktį. Ma [n] turi būt sarmata: jūs skalbiat, o aš sėdžiu ir vėpsaũ. Ko čia vėpsaĩ, eik namo! Bevėpsódamas nieko nepadirbai. Ko čia vėpsai, da varna medolį užkraus. Tai kaip te nemokėsi [dainuoti, šokti], nuejęs vėpsósi, reikia, kad mokėtum. Vėpso užsigulęs ant stalo, rodosi, kad ir jam čia reikia klausyt, ką kas kalba. I ana te vė̃pso. Mat vėpla ir vėpsos! Aš dirbau, o ans visą laiką vėpsójo nosę prikišęs. Vieniuolektas prisakymas – nevėpsók. Nevėpsók, kur tau nereikia. Atsitrauk nevėpsójęs, tuoj par nosį gausi. Eik namo nevėpsójęs! Nevėpsók atsistojęs, bo pridrėbs varna gerklę. Žmonių gėrėjėliai geria ryliuoja, o jau mano bernužis šepsąs, bevėpsą̃s. Bet ir žemaičiai nu savo pusės nevėpsojo, bet, tankiai atrėmusys nu savo krašto jų. anpuolius, ejo par jūrą į jų žemę patims atmonyti. O kur tinginys pasiliko bevėpsąs, tenai veisės daugybė žiurkių. Vaikai, kam vis vėpsot taip! Bėgo ožka per miškelį, nusivožė sau ragelį, vienas ragas kėkso, visi vaikai vėpso. Šeimyninės krosnies gaubtuvas tebestovėjo vietoje, ir plati juoda anga vėpsojo kažin kur į tolį. Vėpso kaip ožka, žiūrėdama į vandenį. Ko vėpsai it ožys į vandenį? Ko dabar vėpsai lyg varna? Vė̃pso išsižiojęs kai vėpla. Ėsdamas nevėpsok, dirbdamas nežiopsok. Ant Dievo atsiduok, bet ir pats nevėpsok. Kaip yra mėsos, mūs dantys nevėpsos. An pieno nežiūro nei vienas, an mėsos visi vėpsos. Boba vė̃pso, plyšy žėbso, viduj to plyšio – turgus. Boba vėpso, skylė lėpso. Žibur žėbso, katė vėpso, kemža kerus nešioja (ugnis duonkepėje, anga pečiaus atvira, liže duona bus šaujama). <span class="explanation">labai susidomėjus, žavintis žiūrėti: </span> Kaip tos užtrauks, tai berniukai tik vėpso ir akimis mirkčiodami vienas kitą kumštinėja. Juozukas ir visi vaikai vėpsojo į blezdingėlę, džiaugdamiesi jos gražumu. Matai, brač ir anas vėpso in mergas kaip katiniokas in lašinius. Raudonas kėkso (kėpso). pūkuotas vėpso. Vė̃pso kaip katinas į lašinius. <br/>2. <span class="explanation">būti atvėpusiam, atsiknojusiam, nulėpusiam, išdubusiam: </span> Žinai, reik pribubyt kilimas – jau vėpso. Apkaupėm su žagrute, i tos bulvės vė̃pso, reik pataisyt žemę – pritraukt prie kerų. Nuo mėsos lūpos vėpsõs. Nevalgyk mėsos, lūpa vėpsos. Nuo mėsos pilvas (piulvas) vėpsos. Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės. <br/>3. <span class="explanation">žiojėti, būti kiauram: </span> Pro stogo vėpsančius plyšius matyti melsvos dangaus juostos. Dešinėje kelio pusėje vėpso nedidelė žvyrduobė, kurioje guli pusiau perskeltas akmuo. Ant grindų vėpsojo neužrištas druskos maišiokas. Boba kėpso, plyšys vėpso, apie tą bobą jomarkas. Boba kėpso, plyšys vė̃pso, kas pakarštavos, tas padėkavos. <span class="explanation">kristi, birti: </span> Nuo mėsos dantys vėpsõs. Akelės žibso, rankelės rėpso ir dantys vėpso, nabagas drauge. <br/>4. <span class="explanation">kėksoti, rėpsoti, riogsoti, styroti: </span> Vėpsojo padėti su išsikišusiais dantimis kiaušai. Tik apversta gelda vėpso viduje aslos. Berods dar vėpsojo ten vienos lovos griaučiai. Vėpso kaip tuščias alaus uzbonas. <br/><b> į kišẽnę vėpsóti</b> <span class="explanation">tikėtis gauti: </span> Veterinoras mano, kad baigusi [mokslus] Teresėlė amžinai vėpsos tėvui į kišenę. <br/><b>sáulėje vė̃psąs</b> <span class="explanation">tinginys, išlaidūnas: </span> Kam paliks palangiškio [klebono] turtai? – Saulė [je] vėpsančiam paliks. <br/><b>įsivėpsóti</b>. <span class="explanation">įsižiūrėti, įsižiopsoti: </span> O skerdžius Augustinas, eidamas per dvarą, įsivėpsojo į poną. Ir jis kaip tėvas į tą pusę įsivėpsojo. | Ir insvėpsójo in manę. <br/><b>išvėpsóti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vėpsoti, žiopsoti: </span> </span> Nueis griščiukan ir išvėpso parnakt. <br/>2. <span class="explanation">vėpsant ką gauti, sužinoti: </span> Vėpsojau vėpsojau ir nieko neišvėpsójau. Vėpsok vėpsok, matysu, ką išvėpsósi. Vėpsok kiek nori – nieko neišvėpsosi. <br/>3. <span class="explanation">būti atvėpusiam, nukarusiam, nudribusiam: </span> Nuo mėsos lūpos išvėpsõs. Nuo varškės dantys išbarškės; nuo mėsos pilvas išvėpsõs. <span class="explanation">iškristi: </span> Nuo mėsos dantys išvėpsõs. <br/>4. <span class="explanation">išplepėti, išpasakoti: </span> Ką jam paporysi, anas kitam išvėpsõs. <br/><b>nusivėpsóti</b> <span class="explanation">užsivėpsoti, užsižiopsoti: </span> Urėdninkui nusivėpsojus … knygelę užkišo po pečium. <br/><b>pavėpsóti</b>. <span class="explanation">kurį laiką vėpsoti, žiopsoti: </span> </span> Pasienė [je] [bažnyčioje] gali i pasnausti, ir į kitus pavėpsóti. Kad mieste gyvent, tai nueit pavėpsót, a iš kiemo kurgi nueis? E, pavėpsójau, kaip jauniejie šoka, ir parkiūtinau namo. Pavėpsójo ir išėjo. Vienam tiktai Dickui buvo gerai: namieje sau miega, išėjęs geria, – na, žinoma, nueina ir į teismą pavėpsoti. Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkė. Vienas į kitą pasivėpsójo i nėko nesakė. <br/><b>pravėpsóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praleisti kurį laiką vėpsant: </span> Nuejau ant ežero ir pravėpsójau pardien, kaip žūsta <span class="explanation"> (žvejoja) </span>. Dieną kaulus nešioja, naktį pravėpsója. <br/>2. <span class="explanation">vėpsant netekti, prarasti: </span> Pravėpsójau uogas. Tėvai, kelintą sykį kokius piningus pravėpsójom. Reik veizėti, kad nepravėpsáu <span class="explanation"> (nepravėpsočiau) </span> savo eilos malūne. Ši valanda yra labai svarbi, mes jos negalime praleisti šiaip ar taip neapsivertę; o jeigu pravėpsotumėme, tai kas kaltas, jeigu ataigyje mums teks ne vienur kęsti, vargti! <br/><b>privėpsóti</b>. <span class="explanation">pakankamai vėpsoti: </span> Jau gana privėpsójai, einam namo. <br/><b>suvėpsóti</b>. <span class="explanation">suvapėti, sušnekėti: </span> Suvėpsósi nereikalingai – gausi! <br/><b>užsivėpsóti; </b>. <span class="explanation">užsižiopsoti, užsižiūrėti: </span> Užsivėpsójai ir negirdi, ką sakau. Girioje kvailys ant ko ten užsivėpsojo ir pasiliko nuo brolių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.