vakaráuti, -áuja (-áuna), -ãvo. vãkarauti, -auja (-auna), -avo.
1. vakaruoti 1: Vãkarauja žiemą: vyrai pančius suka, bobos plunksnas plėšo. Ar daug vakar bevakaráudamos priverpėt? Aš tai nevakaráunu: nelabai galiu ir gazo gailiu degyt. Seniau tai vakaráudavom: mergaitės verpdavo, megzdavo, vyrai vydavo apivarus, pančius vydavo. Vakaráuti turėjom vakarais. Ateina dvi moteri su vindais, o buvo tokis paprotys, kad po vakarienei subatos vakare eiti vakaraut. Lempelė tokia nedidelė žiba – vakaráuja. Šiandien ilgai vãkarausim, tai bernas susuks daug pančių. Tai gal eisime gulti, ko čia dabar vakaraujame kaip žiemą. Kiaulės irgi nemėgsta ilgai vakarauti, mėgsta anksti gulti.
2. vakaruoti 3: Atvažiuona, sueina vakaráut berniokai an tas užkurines. Aš noriu eit vakaráut.
įsivakaráuti. įvakaruoti
1. Jie teip įsivakaravo, kad ir miegą užmiršo.
pavakaráuti
1. pavakaruoti 1: Vakaraudavom teip pat sau vieni susėdę, pavakaráuji iki kokių devynių. Reikia tiktai netingėti pavakaraut.
2. pavakaruoti
3. Eitumėm pasivakaráut, ar ką? Direktorius sykį į savaitę atidaro savo butą studentams pasivakarauti ir vaišina juos arbata.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.