įsiūruoti

siūrúoti, -úoja, -ãvo.

1. linguoti, svyruoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios ir siūrúoja. Ir senos pušys siūrãvo braškėjo. Beržai siūrúoja lig žemės. Rugių varpos didelės, tai labai siūrúoja. Kai papučia vėjas, tai javai tik siūrúoja, linguoja. Žalias diemedėlis daržely siūrúoja, mano bernaitėlis toli išvažiuoja. Verkia rūtelės, ant žemę linkdamos, siūruoja be vėjo – nebėr sesutėlės, katro jas ravėjo. Ne taip ant marių vendrelė (nendrelė) siūruoja, kai mano širdelė vargely dejuoja. Ai siūravo, ai lingavo egliutelė viduj girios. Pučia vėjas, siūrúoja ir užuolaidos. | Siūruõs tau galvelė kaip marių nendrelė, dūsaus tau širdelė kaip miško paukšteliai. Nuometėlis vargių dienelių, siūruosi kaip nendrelė. Siūruoja galvelė kai eglės šakelė. Eina – kai mendrė siūrúoja. Siūravo lingavo – mariušką prigavo. Vienas sako: – Eikim, eikim. – Kitas sako: – Čia siūruokim. – Trečias sako: – Būkim, būkim ir supūkim.

2. suptis ant bangų: Da neprivažiavau marių kraštelio – marios siūbuoja, laivės siūruoja, mūsų broliukų daug ten važiuoja. Šilinėj, Šilinėj upelė teka, siūrúoja, siūrúoja – antelė plaukia.

3. svyrinėti į šalis. Kad tik ilgiau pavaikštau, pavargstu, tai tik siūrúoju, siūrúoju! Jau tas seniokas tuoj nuvirs: eina ir visas siūrúoja. Jau visiškai nebėr: arklys siūrúoja, ė anas da važiuos! Siūrúoja karvės – tai siūruokle serga. Šuniui permušė paskuigalį – eina siūrúodamas. Mergaičiute mano, gražaičiute mano, ko eidama krypuoji, stovėdama siūruoji? Mergele žolele, mergele dienele, ko eidama siūravai, ko šokdama krypavai?

4. eiti svyruojant: O kas te ateina, kas te atsiūruoja; ar ne mano motynėlė keleliu siūrúoja?
atsiūrúoti

1. ateiti svyruojant, siūbuojant: Atsiūrúoja kokia žmogystė, tik ką kliba. An jau ir anas atsiūrúoja. Mažgi ateitų mano tėveliai, maž atsiūrúotų šį gi rytelį.

2. atnešti supant: Ateina Aldutė, atalinguoja, svogūnų pynę atasiūrúoja. Atbėga žirgas, ataprunkštuoja, atneša kilpas, atasiūruoja. būti atnešamam. Atbėga žirgas, ataprunkštuoja, an jo balnelis atasiūrúoja.
įsiūrúoti.

1. įsileisti siūruoti, siūbuoti.

2. įeiti siūruojant, svyruojant.
išsiūrúoti

1. išeiti siūruojant.

2. siūruojant išauginti: Liulia, liulia, kada išsiūruosiu dai aš savo dukrelę. Ir iškukavo, ir išsiūravo bernelį tinginėlį.
nusiūrúoti

1. nueiti siūruojant.

2. nusilpus numirti: Siūravo, siūravo ir nusiūrãvo šį pavasarį.

3. linguojant, judinant nubarstyti: Man būt labai linksma, kad tik paukštelės nenulestų, nenusiūruotų raudonųjų uogelių.
pasiūrúoti

1. kiek pasvyruoti: Reiks tau kukuoti kaip miško paukštelei, reiks tau pasiūruoti kaip žaliai mendrelei.

2. versti svyruoti, linguoti: Papūskie, vėjeli, pasiūrúok berželį, numažink dukrelės didįjį vargelį. Kam par tave daug šakelių? Nei vėjeliui pasiūruotie, nei gedutei pakukuotie.
prisiūrúoti. prieiti siūruojant: Prigisiūrãvo jaunas bernelis prie rūtų vainikėlio. Ateina Juzukas, prisilinguoja, pinigų maišu prisisiūrúoja.
susiūrúoti. pradėti siūruoti, susvyruoti.
užsiūrúoti. susiūruoti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isiuruoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x