įsiūkauti

.
ū́kauti, -auja (-auna), -avo. ūkti:

1. Naktimis čia ūkauja pelėdos ir apuokai. Vasario mėnėsį, orui atšilus, pradeda poruotis lapės, ūkauti kiškiai. Voverys priš blogą orą ūkau [ja]. Klaugas ū́kauja. Šiltais vakarais čia triukšmingai ūkauja kurkliai.

2. Vaikai girioj ūkauja, nori vieni kitus prisišaukt. Maž užgirsi nuejęs miškan kur vaikus ū́kaunant, tai pašauk namo. Pažudom medè vienas vieną, o tada ū́kaujam. Vaikai ū́kaudami lakstė po bognus. Miške ū́kauk, kad nepasmestum. Kalne rugiai, sode obuolėliai, šūkavo, ūkavo tėvas dukrą savo. Vai aš ejau pamarėmi savo dalios ieškodama, sa dalelės ūkaudama. Ineidamas neūkavau, išeidamas nešūkavau, didžių mažų paukštelių nebudinau. Ką tėvas sukrovė dūsaudamas, tai sūnelis išleidė ūkaudamas. | Iš tolo girdisi, kai vakaruškose ūkauja (rėkauja) .

3. Guli [vaikas] lovytėj ir ū́kauna. Mergytė jau ū́kauna, jau nebemaža.

4. Šiurpiai grojo vargonai, o jų aidas ūkavo aukštuose skliautuose. Ūkavo šniokštavo garvežiai. Naktys vis apsiniaukusios, ir garlaivis ilgai ūkauna, iki užkimsta. Automobiliai ūkavo. | Rudens vakarais pakraigėje paslaptingai ūkavo vėjas. Vėjas pakilo piktas, ūkavo naktimis, plakė obelų šakom.

5. Kas gi čia teip ūkauja, mažyte? Atsikėlė ūkaudamas.

6. baubti, mūkti. Veršis karvių pradė [jo] ū́kaut.
atsiū́kauti. prisišaukti ūkaujant: Kai miške paklysti, tai gali atsiū́kaut savuosius.
įsiū́kauti įsitriukšmauti: Nebuvau girta, tik insū́kavus.
išū́kauti; . išūkti.
nuū́kauti

1. nuūkti.

2. nuskambėti, nuaidėti: Virš papievių kyla baltas rūkas – jos. plakimas vis tyliau nuūkaus ir užges su saulės spinduliais.
paū́kauti. paūkti:

1. Pelėda vakarais paūkauja. Paū́kavo paū́kavo ir nutilo – ne ką daris.

2. Vis paū́kauna, ka anie nepaklystum. Paū́kavo tę anie. kiek ir aptilo.

3. kiek pašvilpti: Laivai po Dauguvą pasiūkaudami plauko.
parū́kauti. parūkti.
praū́kauti. pračiulbėti: Pralėks, praūkaus vasaros paukščiai, ir neliks džiaugsmo nei šilimos.
suū́kauti. suūkti:

1. Pelėda suū́kav [o] kažkur mede (miške) .

2. Kažkur toli jau suūkavo grybautojas, atsilikęs nuo savųjų.

3. Ūkaujam mes po girią, vienas su kitu susiū́kaujam. Matai, susiū́kavo vienas kitą.

4. suūkti 6: Suūkauja traukinys ir nutrinksi pylimu. Staiga kažkas velniškai suūkavo. Ogi vienoj kertėj suūkavo, kitoj.
užū́kauti. imti ūkauti: Kažkas liūdnai miške užūkavo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ū́kauti, </b>-auja (-auna), -avo. ūkti: <br/>1. Naktimis čia ūkauja pelėdos ir apuokai. Vasario mėnėsį, orui atšilus, pradeda poruotis lapės, ūkauti kiškiai. Voverys priš blogą orą ūkau [ja]. Klaugas ū́kauja. Šiltais vakarais čia triukšmingai ūkauja kurkliai. <br/>2. Vaikai girioj ūkauja, nori vieni kitus prisišaukt. Maž užgirsi nuejęs miškan kur vaikus ū́kaunant, tai pašauk namo. Pažudom medè vienas vieną, o tada ū́kaujam. Vaikai ū́kaudami lakstė po bognus. Miške ū́kauk, kad nepasmestum. Kalne rugiai, sode obuolėliai, šūkavo, ūkavo tėvas dukrą savo. Vai aš ejau pamarėmi savo dalios ieškodama, sa dalelės ūkaudama. Ineidamas neūkavau, išeidamas nešūkavau, didžių mažų paukštelių nebudinau. Ką tėvas sukrovė dūsaudamas, tai sūnelis išleidė ūkaudamas. | Iš tolo girdisi, kai vakaruškose ūkauja <span class="explanation"> (rėkauja) </span>. <br/>3. Guli [vaikas] lovytėj ir ū́kauna. Mergytė jau ū́kauna, jau nebemaža. <br/>4. Šiurpiai grojo vargonai, o jų aidas ūkavo aukštuose skliautuose. Ūkavo šniokštavo garvežiai. Naktys vis apsiniaukusios, ir garlaivis ilgai ūkauna, iki užkimsta. Automobiliai ūkavo. | Rudens vakarais pakraigėje paslaptingai ūkavo vėjas. Vėjas pakilo piktas, ūkavo naktimis, plakė obelų šakom. <br/>5. Kas gi čia teip ūkauja, mažyte? Atsikėlė ūkaudamas. <br/>6. <span class="explanation">baubti, mūkti</span>. Veršis karvių pradė [jo] ū́kaut. <br/><b>atsiū́kauti</b>. <span class="explanation">prisišaukti ūkaujant: </span> Kai miške paklysti, tai gali atsiū́kaut savuosius. <br/><b>įsiū́kauti</b> <span class="explanation">įsitriukšmauti: </span> Nebuvau girta, tik insū́kavus. <br/><b>išū́kauti; </b>. išūkti. <br/><b>nuū́kauti</b><br/>1. nuūkti. <br/>2. <span class="explanation">nuskambėti, nuaidėti: </span> Virš papievių kyla baltas rūkas – jos. plakimas vis tyliau nuūkaus ir užges su saulės spinduliais. <br/><b>paū́kauti</b>. paūkti: <br/>1. Pelėda vakarais paūkauja. Paū́kavo paū́kavo ir nutilo – ne ką daris. <br/>2. Vis paū́kauna, ka anie nepaklystum. Paū́kavo tę anie. kiek ir aptilo. <br/>3. <span class="explanation">kiek pašvilpti: </span> Laivai po Dauguvą pasiūkaudami plauko. <br/><b>parū́kauti</b>. parūkti. <br/><b>praū́kauti</b>. <span class="explanation">pračiulbėti: </span> Pralėks, praūkaus vasaros paukščiai, ir neliks džiaugsmo nei šilimos. <br/><b>suū́kauti</b>. suūkti: <br/>1. Pelėda suū́kav [o] kažkur mede <span class="explanation"> (miške) </span>. <br/>2. Kažkur toli jau suūkavo grybautojas, atsilikęs nuo savųjų. <br/>3. Ūkaujam mes po girią, vienas su kitu susiū́kaujam. Matai, susiū́kavo vienas kitą. <br/>4. suūkti 6: Suūkauja traukinys ir nutrinksi pylimu. Staiga kažkas velniškai suūkavo. Ogi vienoj kertėj suūkavo, kitoj. <br/><b>užū́kauti</b>. <span class="explanation">imti ūkauti: </span> Kažkas liūdnai miške užūkavo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.