spirdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. spirti.
atspirdinė́ti
1. atšauti, atidaryti: Mergelė išsigando labai ir neatspirdinė́j [o] jam durų. Kad kas šauks, tai neatspirdinė́k niekam.
2. spiriantis atsistumti: Sėdosi raitas an ožio, kojom žemę siekia, už ragų turis, kojom atsispirdinė́ja. Šatra atsispirdinė́ja, varydamas sielius.
3. remtis, atsiremti: Tu neatspirdinė́k, ba man pečius sopa. Einu lazda atsispirdinė́damas – geriau, lengviau. Krikščioniškoji viešpatystė atsispirdinėjo [bažnyčios pamatu].
įsispirdinė́ti
1. remtis, įsiremti, įsispirti: Kojom insispirdinė́ja in lentą.
2. priešintis: Insispirdinė́j [o].
paspirdinė́ti
1. paspirti 1: Paspirdinėdamas bato smailagaliu nustūmė nešvarumą.
2. paremti: Reikia paspirdinė́t obelių šakos.
prispirdinė́ti. prispirti 11: Gimdytojus prispirdinėta, kad siųstų vaikus į tokius mokslus.
užspirdinė́ti
1. užkišti, užšauti velke: Duris ažuspirdinė́ja. Anys neras nė piestų, nė žagrių, tik duris ažuspirdinė́tas.
2. užsispirti, neklausyti: Ko jis tokis užsispyrėlis – jis ir pirma šitep užsispirdinė́j [o]. Liežuvis užsispirdinė́ja (kliūva kalbant) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.