įsismirdėti

smirdė́ti, smìrdi (smìrda. smìrdžia. smìrsti), -ė́jo.

1. skleisti blogą kvapą, dvokti: Kiaulėm kaip maišyta, stovi pripuvę, smìrda. Priskrendęs puodelis smìrda. Kai linus ištraukia iš markos, tas vanduo smìrdi labai. Kai tu sena, gal tau nesmìrda mėšlas. Toki ta moteris lederga – iš tolo smìrdžia. Gal jam neišmazgoja rūbų, kad smìrda. Būdavo, nueini an juos, tai gal kirvelis kabėtų – smìrda šutai visokie patalo. Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro, o iš mėšlo smìrdinčio žegnonė pareina. Padvėsęs gyvolys visada smirda. Tas oras yra toks smìrdąs, negeras. Vėžių daug išstipo, net smirdė́jo [v] anduo. Taip smìrda – nosį suka šalin. Garuoja toks smìrdančias vanduo. Miške ievų auga, tik smìrda labai. Mum taboka nesmirda, mum kvėpia. Šienas jau smìrda, pajuodęs. Kai našlelis keliu jojo, degutu smirdėjo. Ana smìrda menke. Šiaučiau, smirdi pikiu – tavęs nereikia. Uogos blake smìrda. Anam kambary smìrda dūmais. Ta morka ožiu smìrdi. Tu cibuliu smìrsti. Kiauliena smirdėjo, antiena kvepėjo. Šita mėsa jau supuvusiu kuinu smìrda. Įsnauja gaili i rūdymu smìrda. Parėjęs smakas užuodė, kad čia žmogiena smirda. Kas čia žmogaus kvapu smìrda? Smirdąs ožiu. Laukinio paukščio mėsa vis vėju smìrda. Atolas varle smìrda – vandeny mirkęs. Smìrdžia kaip bravoras prigėręs. Smìrda kojos kaip šuniu. Kaip zuikį atnešė, buvo smirdą̃s kaip dvėsena. Žaizdos mano smird. Kožnas teip didei smirdintį nuogi savęs patrėmė. Gymis smirdinčiaĩs spjaudalais ir skrepliais subjurintas. Tuo stuba dėl to visa smirdė́ti pagavo. Sako, nesmirdą̃ tos torpos. Kvepiu piktai, smirdu. Kvapas arba garas neiškenčiamai smirdąs. Smirdi kaip šeškas. Smird kaip ožys. Smirda kaip Pasvalio karklynas. Smirdi vėju kaip šuo prieš lietų. Devintasis vanduo nu autų nebsmirda (labai tolimas giminė) . Po savo lango i dilgėlės kvepia, o po svetimo – i razatos smirda. Kas smirda, tas ir kvepa. Kur mužikui kvepia, ten ponui smirda. Kam gailės, tas raudos, kam smirdės, tas pakavos. Mėšlas ir nekliudytas smìrda. Savi bezdalai nesmìrda. Savo nesmìrdžia. Jeigu nesmirdėsi, tai ir neėsi. Da tu nei smìrdi, nei kvepi, o jau šitaip šneki. Kieno andarokas smìrdi: marčios ar uošvės (kuri kaltesnė) ? Mun ans yr kaip zuikio šūdas: ne smìrda, ne kvepa (nieko nereiškia, nerūpi) . Man jis nei smirdi, nei kvepia. Neėsk česnako, ir nesmirdėsi. Nekrimski česnako – nesmirdė́si. Cibulio nevalgęs nesmirdė́si. Pastalėj smirdė̃s, tai in stalo kvėps. Kap pasuoly nesmirdė̃s, tai ir ant stalo nekvepės. Kiaulė lauke smìrda, ant stalo kvėpia. Nors ir medum teptum, vis degutu smirdė̃s. Par gvaltą bučiuojant, i dvasia smirda. Šeško brangi skūrelė, bet smirda.
smìrdančiai. gadinti orą, smardinti: Smìrdi i smìrdi trobo [je] – eik už durių išsismirdėti. skleisti kvapą: Žydėkite kaip lelijos ir kvėpkiat (smirdėkiat) gerai.

2. būti niekur neišeinant, tūnoti, kiurksoti: Viduo [je] i smirdė́su visą pavasarį. Nesipainiok po kojų, lįsk į kampą ir smirdė́k! Važiuok į tą savo Vilnių ir smirdė́k ten. Kalėjimuos smirdė́jo uždaryti. Godos vyras velijos noris šaknelėmis misti, jeib tiktai liuosu gyventi, nekaip šešku būti, svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. O dabar ir reiks smirdė́t par amžius peklė [je]. Ka aš išejau, ana paliko besmirdantì (bestovinti) .

3. būti nemaloniam, nekenčiamam: Reikia kurmio kraują degtinėn inleist ir duot išgert, tai jam smirdė̃s (nebegers daugiau) . Kad gavo kartą su diržu į klyną, tai dabar jam dir̃žas smìrda. Da jy nežino, kuom smìrda (ką reiškia, kiek teikia rūpesčio, vargo) baliai, veseilios. Man smìrda tavo kalba. Ji tokius niekus plepa, ka smìrda ir klausyt tokios kalbos. Tavo darbas man tik smìrda. Kai aš teip neinpratus bovyties, tai man smìrda žiūrėt in tokį darbą. Eš smirdžiu po akim gyvenančiųjų šioje žemėje. Izrael teipag smirdinčiu tapo filistinuose. Smirdintį pramanymą … apgin.
smìrdinčiai. smirdančiaĩ: Smirdančiaĩ (labai) liesas.

4. grėsti: Jam smìrda dešimt metų [kalėjimo].
builiù smirdė́ti būti jaunam: Tas bernas da builiù tebesmìrda.
grabù smirdė́ti. būti iškaršusiam, arti mirties: Jau ta smìrda grabù. Tas žmogus jau ar (taip pat) grabù smìrdžia, visai sunykęs.
kójos smìrdi grabù labai susenęs: Jeigu kójos smìrda grabù, kamgi reikė to senio dėl to laužo (trobiūkštės) .
koštuviù smirdė́ti būti jaunai: Tu koštuviu tebesmirdi – piemenė esi.
óžiu smirdė́ti. Anas ožiu ir smirda. Tik tu pagalvok, motin, juk man jau keturios dešimtys treti – tuoj ožiu pradėsiu smirdėti.
senumù smirdė́ti būti senesniam, senstelėti: Jauninas nabagė, o senumù smìrda.
smerčiù smirdė́ti iškaršti, pasenti: Jau senė smerčiù smìrda.
šunimì smirdė́ti labai nusibosti, įkyrėti: Tankus svetys šunim smirda.
žemè smirdė́ti. Bijo in jį glaustis – smìrda žemè.
žuvimì smirdė́ti labai nusibosti: Svečias trečiądien žuvia smirda.
apsmirdė́ti. apsmardinti: Pakandau smirdėlės apsmirdė́tą uogą, i supyko širdis.
įsismirdė́ti. ilgai smirdėti.
išsmirdė́ti

1. kurį laiką smirdėti: Išsmirdė́jo tris dienas numirėlis namuose. Cielą nedėlią išsmirdė́jo, kol palaidojo.

2. nustoti smirdėti: Pabūk už durų, kol išsismirdė́si. Išeidavo mėnuo kitas, kol išsismìrdžia kailiniai. Išsismirdė̃s [žibalu sulietas drabužis] i bus gerai.
nusmirdė́ti. sumažėti, nugaruoti smarvei: Daba jau teip nesmìrda – jau nusmirdė́jo. Kailio smarvė greit nusmìrda. Ka ten neaprištą laiko, nusmirdė́jo jau. Žibalas tik dvi valandas tiktai – tuo nusismirdė̃s. Valyk benzinu, nebijok – nusismìrda.
pasmirdė́ti.

1. kurį laiką smirdėti, skleisti smarvę: Galima jie į savo gryčią atsikviesti, idant čia mums panosėje pasmirdėtų.

2. kurį laiką patūnoti, pabūti kur: Gali namie pasmirdė́ti.
pérsmirdėti. nustoti smirdėti: Šmyras greičiau pársmirda negu siera.
prismirdė́ti.

1. šiek tiek smirdėti: Jis man nei prismìrda, nei prikvepia (nei geras, nei blogas) .

2. priklausyti prie giminių: Prismìrda jis – pusbrolio vaikas. Jug ir ana genčių – vis prismìrda.
susmirdė́ti. pradėti smirdėti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>smirdė́ti, </b>smìrdi (smìrda. smìrdžia. smìrsti), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">skleisti blogą kvapą, dvokti: </span> Kiaulėm kaip maišyta, stovi pripuvę, smìrda. Priskrendęs puodelis smìrda. Kai linus ištraukia iš markos, tas vanduo smìrdi labai. Kai tu sena, gal tau nesmìrda mėšlas. Toki ta moteris lederga – iš tolo smìrdžia. Gal jam neišmazgoja rūbų, kad smìrda. Būdavo, nueini an juos, tai gal kirvelis kabėtų – smìrda šutai visokie patalo. Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro, o iš mėšlo smìrdinčio žegnonė pareina. Padvėsęs gyvolys visada smirda. Tas oras yra toks smìrdąs, negeras. Vėžių daug išstipo, net smirdė́jo [v] anduo. Taip smìrda – nosį suka šalin. Garuoja toks smìrdančias vanduo. Miške ievų auga, tik smìrda labai. Mum taboka nesmirda, mum kvėpia. Šienas jau smìrda, pajuodęs. Kai našlelis keliu jojo, degutu smirdėjo. Ana smìrda menke. Šiaučiau, smirdi pikiu – tavęs nereikia. Uogos blake smìrda. Anam kambary smìrda dūmais. Ta morka ožiu smìrdi. Tu cibuliu smìrsti. Kiauliena smirdėjo, antiena kvepėjo. Šita mėsa jau supuvusiu kuinu smìrda. Įsnauja gaili i rūdymu smìrda. Parėjęs smakas užuodė, kad čia žmogiena smirda. Kas čia žmogaus kvapu smìrda? Smirdąs ožiu. Laukinio paukščio mėsa vis vėju smìrda. Atolas varle smìrda – vandeny mirkęs. Smìrdžia kaip bravoras prigėręs. Smìrda kojos kaip šuniu. Kaip zuikį atnešė, buvo smirdą̃s kaip dvėsena. Žaizdos mano smird. Kožnas teip didei smirdintį nuogi savęs patrėmė. Gymis smirdinčiaĩs spjaudalais ir skrepliais subjurintas. Tuo stuba dėl to visa smirdė́ti pagavo. Sako, nesmirdą̃ tos torpos. Kvepiu piktai, smirdu. Kvapas arba garas neiškenčiamai smirdąs. Smirdi kaip šeškas. Smird kaip ožys. Smirda kaip Pasvalio karklynas. Smirdi vėju kaip šuo prieš lietų. Devintasis vanduo nu autų nebsmirda <span class="explanation"> (labai tolimas giminė) </span>. Po savo lango i dilgėlės kvepia, o po svetimo – i razatos smirda. Kas smirda, tas ir kvepa. Kur mužikui kvepia, ten ponui smirda. Kam gailės, tas raudos, kam smirdės, tas pakavos. Mėšlas ir nekliudytas smìrda. Savi bezdalai nesmìrda. Savo nesmìrdžia. Jeigu nesmirdėsi, tai ir neėsi. Da tu nei smìrdi, nei kvepi, o jau šitaip šneki. Kieno andarokas smìrdi: marčios ar uošvės <span class="explanation"> (kuri kaltesnė) </span> ? Mun ans yr kaip zuikio šūdas: ne smìrda, ne kvepa <span class="explanation"> (nieko nereiškia, nerūpi) </span>. Man jis nei smirdi, nei kvepia. Neėsk česnako, ir nesmirdėsi. Nekrimski česnako – nesmirdė́si. Cibulio nevalgęs nesmirdė́si. Pastalėj smirdė̃s, tai in stalo kvėps. Kap pasuoly nesmirdė̃s, tai ir ant stalo nekvepės. Kiaulė lauke smìrda, ant stalo kvėpia. Nors ir medum teptum, vis degutu smirdė̃s. Par gvaltą bučiuojant, i dvasia smirda. Šeško brangi skūrelė, bet smirda. <br/><b>smìrdančiai</b>. <span class="explanation">gadinti orą, smardinti: </span> Smìrdi i smìrdi trobo [je] – eik už durių išsismirdėti. <span class="explanation">skleisti kvapą: </span> Žydėkite kaip lelijos ir kvėpkiat (smirdėkiat) gerai. <br/>2. <span class="explanation">būti niekur neišeinant, tūnoti, kiurksoti: </span> Viduo [je] i smirdė́su visą pavasarį. Nesipainiok po kojų, lįsk į kampą ir smirdė́k! Važiuok į tą savo Vilnių ir smirdė́k ten. Kalėjimuos smirdė́jo uždaryti. Godos vyras velijos noris šaknelėmis misti, jeib tiktai liuosu gyventi, nekaip šešku būti, svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. O dabar ir reiks smirdė́t par amžius peklė [je]. Ka aš išejau, ana paliko besmirdantì <span class="explanation"> (bestovinti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">būti nemaloniam, nekenčiamam: </span> Reikia kurmio kraują degtinėn inleist ir duot išgert, tai jam smirdė̃s <span class="explanation"> (nebegers daugiau) </span>. Kad gavo kartą su diržu į klyną, tai dabar jam dir̃žas smìrda. Da jy nežino, kuom smìrda <span class="explanation"> (ką reiškia, kiek teikia rūpesčio, vargo) </span> baliai, veseilios. Man smìrda tavo kalba. Ji tokius niekus plepa, ka smìrda ir klausyt tokios kalbos. Tavo darbas man tik smìrda. Kai aš teip neinpratus bovyties, tai man smìrda žiūrėt in tokį darbą. Eš smirdžiu po akim gyvenančiųjų šioje žemėje. Izrael teipag smirdinčiu tapo filistinuose. Smirdintį pramanymą … apgin. <br/><b>smìrdinčiai</b>. smirdančiaĩ: Smirdančiaĩ <span class="explanation"> (labai) </span> liesas. <br/>4. <span class="explanation">grėsti: </span> Jam smìrda dešimt metų [kalėjimo]. <br/><b> builiù smirdė́ti</b> <span class="explanation">būti jaunam: </span> Tas bernas da builiù tebesmìrda. <br/><b>grabù smirdė́ti</b>. <span class="explanation">būti iškaršusiam, arti mirties: </span> Jau ta smìrda grabù. Tas žmogus jau ar <span class="explanation"> (taip pat) </span> grabù smìrdžia, visai sunykęs. <br/><b>kójos smìrdi grabù</b> <span class="explanation">labai susenęs: </span> Jeigu kójos smìrda grabù, kamgi reikė to senio dėl to laužo <span class="explanation"> (trobiūkštės) </span>. <br/><b>koštuviù smirdė́ti</b> <span class="explanation">būti jaunai: </span> Tu koštuviu tebesmirdi – piemenė esi. <br/><b>óžiu smirdė́ti</b>. Anas ožiu ir smirda. Tik tu pagalvok, motin, juk man jau keturios dešimtys treti – tuoj ožiu pradėsiu smirdėti. <br/><b>senumù smirdė́ti</b> <span class="explanation">būti senesniam, senstelėti: </span> Jauninas nabagė, o senumù smìrda. <br/><b>smerčiù smirdė́ti</b> <span class="explanation">iškaršti, pasenti: </span> Jau senė smerčiù smìrda. <br/><b>šunimì smirdė́ti</b> <span class="explanation">labai nusibosti, įkyrėti: </span> Tankus svetys šunim smirda. <br/><b>žemè smirdė́ti</b>. Bijo in jį glaustis – smìrda žemè. <br/><b>žuvimì smirdė́ti</b> <span class="explanation">labai nusibosti: </span> Svečias trečiądien žuvia smirda. <br/><b>apsmirdė́ti</b>. <span class="explanation">apsmardinti: </span> Pakandau smirdėlės apsmirdė́tą uogą, i supyko širdis. <br/><b>įsismirdė́ti</b>. <span class="explanation">ilgai smirdėti. </span> <br/><b>išsmirdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką smirdėti: </span> Išsmirdė́jo tris dienas numirėlis namuose. Cielą nedėlią išsmirdė́jo, kol palaidojo. <br/>2. <span class="explanation">nustoti smirdėti: </span> </span> Pabūk už durų, kol išsismirdė́si. Išeidavo mėnuo kitas, kol išsismìrdžia kailiniai. Išsismirdė̃s [žibalu sulietas drabužis] i bus gerai. <br/><b>nusmirdė́ti</b>. <span class="explanation">sumažėti, nugaruoti smarvei: </span> Daba jau teip nesmìrda – jau nusmirdė́jo. Kailio smarvė greit nusmìrda. Ka ten neaprištą laiko, nusmirdė́jo jau. Žibalas tik dvi valandas tiktai – tuo nusismirdė̃s. Valyk benzinu, nebijok – nusismìrda. <br/><b>pasmirdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką smirdėti, skleisti smarvę: </span> Galima jie į savo gryčią atsikviesti, idant čia mums panosėje pasmirdėtų. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką patūnoti, pabūti kur: </span> Gali namie pasmirdė́ti. <br/><b>pérsmirdėti</b>. <span class="explanation">nustoti smirdėti: </span> </span> Šmyras greičiau pársmirda negu siera. <br/><b>prismirdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek smirdėti: </span> Jis man nei prismìrda, nei prikvepia <span class="explanation"> (nei geras, nei blogas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">priklausyti prie giminių: </span> Prismìrda jis – pusbrolio vaikas. Jug ir ana genčių – vis prismìrda. <br/><b>susmirdė́ti</b>. <span class="explanation">pradėti smirdėti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.