įsiskalyti

skãlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)

1. loti patęsiant: Skãlydamas los šuo, kaip zuikį vydamas. Šuva skãlijo visą naktį, nedavė miegot. Šuo be parstojimo skãly [ja],
lo [ja]. Šuva skãlydamas ir aveles nubaidė. [Briedis, ] besidžiaugdamas savo aukštais ragais, išgirdo, kad gunčai skãlydamys pėdoms atbėga pas šaltinį. Unkščiu, skaliju. Mano pilvas iš alkio skalija lyg šuo.

2. sekti, pulti lojant: Šuo, sekdamas kiškį, skãlija. Ans. bėga į krūmalius, zuikius skãlija.

3. įkyriai, daug šnekėti, vambryti: O tu po parapiją neskalyk… – Būta mat ko neskalyti. Geriau tylėti negu skãlyti. Ir neatsibosta skalyt dėl tų kelių rublių. įkyriai klausinėti, prašyti: Ar gerai moka? Po kam pardavinėjate? – skalijo, vis skaudžiau pajuokdamas šinkoraitis. Pri vieno prieina, skãly [ja] skãly [ja] apstojusios (dainomis prašo jaunajai dovanų), tą vieną aplo [ja],
prieina pri kito.

4. taukšti (niekus): A darbo neturi – atsistojusi ir skãlys niekus! Teįrodo jie faktais, ką skalijo su liežuviais.

5. rėkti, rėkauti, šaukti (barantis): Neskãlyk taip baisiai, tai visas kaimas subėgs! Ką čia skãliji kaip šuo kiaurą naktį? dejuoti, vaitoti: Ronyti verkia, skãlija.
apskãlyti. apkalbėti: Be reikalo tu jį teip apskãlijai, jis čia niekuo nekaltas. Ar aš čia tau duosiu apsiskãlyt?!
atskãlyti

1. skalijant atbėgti: Atskãlija gončai iš miško.

2. skalijimu atvaryti: Šunes kiškį atskãlija per vasarojų.
įsiskãlyti. įsismaginti skalyti.
išskãlyti. kurį laiką skalyti.
nuskãlyti

1. nubėgti skalijant: Šunys nuskãlijo par laukus, gindamys zuikį.

2. nusivyti skalijant: Šuo zuikį laukais nuskãlijo.

3. nubėgti, garsiai kalbant: Jau bobos kaži kur nuskãlyjo.
paskãlyti.

1. kiek skalyti: Kad nekanda, tai nors tegu paskãlija.

2. įkyriai pašnekėti.
parskãlyti. skalijant parbėgti: Margis parskãlija, musėt zuikį genas.
pérskalyti. skalijimu viršyti: Vilkai párskalija šunis.
priskãlyti.

1. daug skalyti. .

2. skalijant pribėgti, prisekti: Šunes priskãlijo prie upės, ir nebėr kur bėgt. Šunys, užuodę svetimus pėdus, priskalijo tiesiai an tą medžią.

3. įkyrėti prašant: Gana jau, priskãlijai, geriau nustok, vis tiek negausi.
suskãlyti.

1. tęsiamai suloti: Jaunis brolis žinąs tokį šunį, katram suskalijus (sulojus) viso svieto žvėrys subėga.

2. lojimu pabaidyti: Suskãlyk vanagą, ka vištos nepagautų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skãlyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo) <br/>1. <span class="explanation">loti patęsiant: </span> Skãlydamas los šuo, kaip zuikį vydamas. Šuva skãlijo visą naktį, nedavė miegot. Šuo be parstojimo skãly [ja], lo [ja]. Šuva skãlydamas ir aveles nubaidė. [Briedis, ] besidžiaugdamas savo aukštais ragais, išgirdo, kad gunčai skãlydamys pėdoms atbėga pas šaltinį. Unkščiu, skaliju. Mano pilvas iš alkio skalija lyg šuo. <br/>2. <span class="explanation">sekti, pulti lojant: </span> Šuo, sekdamas kiškį, skãlija. Ans. bėga į krūmalius, zuikius skãlija. <br/>3. <span class="explanation">įkyriai, daug šnekėti, vambryti: </span> O tu po parapiją neskalyk… – Būta mat ko neskalyti. Geriau tylėti negu skãlyti. Ir neatsibosta skalyt dėl tų kelių rublių. <span class="explanation">įkyriai klausinėti, prašyti: </span> Ar gerai moka? Po kam pardavinėjate? – skalijo, vis skaudžiau pajuokdamas šinkoraitis. Pri vieno prieina, skãly [ja] skãly [ja] apstojusios <span class="explanation"> (dainomis prašo jaunajai dovanų), </span> tą vieną aplo [ja], prieina pri kito. <br/>4. <span class="explanation">taukšti (niekus): </span> A darbo neturi – atsistojusi ir skãlys niekus! Teįrodo jie faktais, ką skalijo su liežuviais. <br/>5. <span class="explanation">rėkti, rėkauti, šaukti (barantis): </span> Neskãlyk taip baisiai, tai visas kaimas subėgs! Ką čia skãliji kaip šuo kiaurą naktį? <span class="explanation">dejuoti, vaitoti: </span> Ronyti verkia, skãlija. <br/><b>apskãlyti</b>. <span class="explanation">apkalbėti: </span> Be reikalo tu jį teip apskãlijai, jis čia niekuo nekaltas. Ar aš čia tau duosiu apsiskãlyt?! <br/><b>atskãlyti</b><br/>1. <span class="explanation">skalijant atbėgti: </span> Atskãlija gončai iš miško. <br/>2. <span class="explanation">skalijimu atvaryti: </span> Šunes kiškį atskãlija per vasarojų. <br/><b>įsiskãlyti</b>. <span class="explanation">įsismaginti skalyti. </span> <br/><b>išskãlyti</b>. <span class="explanation">kurį laiką skalyti. </span> <br/><b>nuskãlyti</b><br/>1. <span class="explanation">nubėgti skalijant: </span> Šunys nuskãlijo par laukus, gindamys zuikį. <br/>2. <span class="explanation">nusivyti skalijant: </span> Šuo zuikį laukais nuskãlijo. <br/>3. <span class="explanation">nubėgti, garsiai kalbant: </span> Jau bobos kaži kur nuskãlyjo. <br/><b>paskãlyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek skalyti: </span> Kad nekanda, tai nors tegu paskãlija. <br/>2. <span class="explanation">įkyriai pašnekėti. </span> <br/><b>parskãlyti</b>. <span class="explanation">skalijant parbėgti: </span> Margis parskãlija, musėt zuikį genas. <br/><b>pérskalyti</b>. <span class="explanation">skalijimu viršyti: </span> Vilkai párskalija šunis. <br/><b>priskãlyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug skalyti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">skalijant pribėgti, prisekti: </span> Šunes priskãlijo prie upės, ir nebėr kur bėgt. Šunys, užuodę svetimus pėdus, priskalijo tiesiai an tą medžią. <br/>3. <span class="explanation">įkyrėti prašant: </span> Gana jau, priskãlijai, geriau nustok, vis tiek negausi. <br/><b>suskãlyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tęsiamai suloti: </span> Jaunis brolis žinąs tokį šunį, katram suskalijus (sulojus) viso svieto žvėrys subėga. <br/>2. <span class="explanation">lojimu pabaidyti: </span> Suskãlyk vanagą, ka vištos nepagautų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.