skãčioti, -ioja, -iojo. skačióti, -iója, -iójo.
1. kudakinti.
2. kalba ir gestais reikšti savo jausmus, skėčiotis, skeryčiotis, karščiuotis: Ko tu taip skačiojies, t. y. dedi sylas šaukdamas. Dėl kelių litų nėr ko skãčioties – šen ar ten. Nesiskãčiok, liks da i tau. Neskačiokias kaip višta, kiaušį padėjusi. Aš skãčiojaus i skãčiojaus, ka reik anai važiuoti.
įsiskãčioti įsinašinti skačiotis: Ans skačiote įsiskačiojo, t. y. dideliai įsisakė be galo.
išsiskãčioti įnikti skačiotis, rėkti: Davatkos po poterių išsiskačiója, t. y. kaip višta (vištos) nuo kiaušių kata. Motina išsiskãčiojanti.
pasiskãčioti. kalba ir gestais pareikšti savo jausmus. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.