įsiskabyti

skabýti, skãbo, skãbė.

1. skinti, raškyti: Ana skabo žirnių ankštis, obalius, uogas, liepos žiedus, sudžiūvusius lapus svogūnų. Martynas atradęs Kuzmį skabant miežių laiškus ir į maišelį kraunant. O mokytiniai jo pradėjo eiti ir skabyti varpas. Skabyti reik apynius troboje. Tuos apynius parejus skabaĩ skabaĩ. Ką sakė apynelis, aukštyn išsivijęs? – Jei tu muni neskabysi, vėjai išgainiosai. Vaikai jau skãbo pusžales vyšnias. Mėlines kad skabaĩ, pirštai paliekta mėleni. Lankoj šienelio tu negrėbsi, sodne obuolelius beskabýsi. Ir aš tus riešutus skabáu, vis dedu į tus ančvalkčius. Kai tu ištekėsi, riešutėlius beskabýsi. Ka nenori žirnių skabýti, eik bulvių kapšavoti. Kur pirmiau skabiaũ roputes, jau bus su diegais. Bulbių bumbolus vaikai skãbo i bulbes laužo. Kulkos skabė šakas. genėti: Žyda tie pamidorai, žyda – ar anus skabýti, ar neskabýti?

2. ėdinėti, rupšnoti, kramsnoti: Vos tik avižos sudygo, kiškis įjunko lankytis ir želmenis skabyti. Banda godžiai skabė, rijo gardžią pievos žolę. Žolelę kiaulė skãbo. Arklys įsibridęs skãbo rugių varpas. Tamsią miglelę, šaltą raselę nukrėsdamas, ožiukas skabo rūteles. Atskridusios į laukus, gervės lesa žirnius, miežius, skabo jaunus varpučių, usnių lapelius.

3. gnaibyti, pešioti: Barbelė nieko nesakė, tik skepetos kraštus skabė. Pirkdamas skabýk su pirštais gelumbę, ar nesupendėjusi, nesupuvusi, t. y. gnaibyk.

4. draskyti, plėšyti: Į gabaliukus skabýti.

5. skabėti.

6. labai ko norėti, veržtis: Arkliai skãbos ant avižų, t. y. nori ėsti. Karvės skabosi gert. Vaikai skãbosi duonos.
kaĩp skabýte skãbo labai gerai, sklandžiai (kalba, skaito, pasakoja): Kalba puikiai angliškai – kaip ledą kremta, kaip skabyte skabo. Petris irgi išmoko ruskai – teip kaĩp skabýte skãbo. Kad skaito – kaĩp skabýte skãbo.
apskabýti.

1. apskinti, apraškyti: Viešnės jau apskabýtos – nebdaug beliko. Kybė kabė visus laukus apskabė. Apsiskãbės jau agrastai, tie palikti ėsti. nugenėti: Apskabė aplaužytas medžių šakas.

2. apėdinėti, aprupšnoti, apkramsnoti: Mūsų gi bulbas karvės apskãbė.
įsiskabýti. nusiskynus įsidėti: Nogniai skaniai kvepa obulai, ir įsiskãbė tų obulų priejęs.
išskabýti. išskinti, išraškyti: Reik tabokyną tankiai parveizėti ir būtinai išskabyti visas pašakes. Norint išauginti stiprius krūmus, pirmuosius žiedinius rožių pumpurus reikia išskabyti. Jumis visus giltinė išskabýs.
nuskabýti.

1. nuskinti, nuraškyti: Lapus sudžiūvusius nuo medžio nuskabýk. Kad stiebai įgaus aukštį keturioleka kurpių, reik jiems nu apačios stiebo par keturias ar šešias kurpes aukštyn nuskabyti visus lapus. Nuskabė varpas. Nuskabýt daigus ropėms reik dar. Šermukšliaus augumeliai nuskabýti. Apynių spurgenikes reik nuskabyti. Rūtytės nuskabytos, vainikelis pytas. Vaikai, nuskabýkit cukrinių žirnių ankštis. Kap tik juodos, tai mes nuskabom [vyšnias]. | Nueik ir nuskabyk (nupjauk) papievy [je] tas [retas] avižas. Šalna nuskabė lapelius. Ir paskynė mane jauną kaip darže rūtelę, ir nuskabė mane jauną kaip kalne uogelę. Kad ne kybė, kad ne kabė, būt visus laukus nuskabę. Bėgdama per lieptelį, nusiskabiau klevo lapelį. Atakusios aguonos, nusiskabiáu. Nusiskãbės ta vyšnikė greitai, kur pri kelio. nugenėti: Reikia medžio šakos nuskabýt. Nuskabyk gluosnio storesnes žemutines šakutes – geriau augs.

2. nuėsti, nugraužti: Dobilų galvutes nuskãbė arkliai. O kai tau ožka nuskabỹs visas serbentų viršūnikes, tai pasidžiaugsi. Nuskabė ožka visus žiedus. Amaras nuskãbo lapus, aptraukia.
kaĩp skabýte nuskãbo labai sklandžiai (papasakoja): Pradės pasakoti – kaĩp skabýte nuskabýs.
paskabýti.

1. paskinti, paraškyti: Serbentų lapų paskabei, žievių pakaišei – i virk arbatą. Eikit, vaikai, vyšnių paskysit, aviečių paskabýsit. Eikite aviečių pasiskabyti. Leigu eina pasiskãbo, už muni jaunesnis y [ra]. Pasiskãbė tų obulelių skaniųjų i važiuos. Pasiskãbo lapų, gėlelių. Pasiskabáu uogų – i užtenka.

2. paėdinėti, parupšnoti: Iškinkęs paleisk arklį į kluoną, tegu paskabys kiek [žolės]. Žąsys muno nueis, dar i tą paskabýs, i tą. Senis laiko savo bėrį už pavadžio ir leidžia pasiskabyti varykloje baltų dobilų.

3. patampyti, papešioti: Paskabýk tarp pirštų gelumbę, ar nesupuvusi, t. y. patampyk.
praskabýti. pradėti, imti skabyti; truputį skabyti: Praskabýti obelį.
priskabýti.

1. priskinti, priraškyti: Kartais šeši vaikai, priskabiusys kiocelius žydančių žolių, pakarčiuo mėtlio [ja] kunegui po kojas. Mergaitės priskabė labai gražių gėlių. Priskabiaũ vyšnių lapų. Priskãbė, priskãbė (prišaudė) žmonių banditai i nūejo. Žalių žievelių prisilupom, skanių šakelių prisilaužėm, gardžių lapelių prisiskabėm. Vaikai prisiskãbė žirnių ankščių. Prisiskabiáu pamidorų pilną skreitą. Pasidarbavai, sako, prisìskabyk uogų.

2. pakankamai, sočiai priėsti, prirupšnoti.
suskabýti.

1. suskinti: Anas [žoleles] suskabiau motinai. Skabau i metu suskabýtą. Suskabýk žolės paviršiais be žemių dėl kiaulių. Beržai turėjo žirginius tokius šitai, o: suskabýsi, sumalsi i duoną, klecką dirbsi. Susiskabýk žolių (gėlių) puokštę. Susiskãbęs lapus ir sėdi, neneši namolei. Anudu ten gyveno: riešutus liūb susiskabýti, uogas – maitinos.

2. sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti: Nusisukusi į langą, ji suskabo juos. į tūkstančius gabalyčių. Padevei tam krupiuo, i suskãbė laikraštį. Popierelius … pelės taip suskabiusios. Drabužis sutrenėjęs ir suskãbomas tarp pirštų. Pagyniok dar kiek puodą, kol aš baigsu minklę suskabýti.
užsiskabýti. pelnyti, užsidirbti skabant: Už pupų skabymą užsiskabýsi diržų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isiskabyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x