rýzintis, -inasi, -inosi, rìzintis.
1. erzintis, kirkintis: Rizinties yra juoku priklinties. Ko rýzinatės, vaikai, valgykit dailiai! Vaikai rýzinas po trobą. Kitą dieną nebiprašysiu. Ko aš čia rýzinsiuos?!
2. ginčytis: Ko čia rýzinys?! Jei dirbi – dirbk, jei ne – ne. Klebonui su žydais besiryzinant dėl patalynės, vyrai nukėlė nuo viršaus skrynią. Juk tu, tėvali, papratęs esi ryzintis, su tavim geriau ir nepradėk rimtos kalbos. I rýzinsas kaip šunys pry kaulo.
3. bartis, pyktis: Motriškelės, kam reik rýzinties dėl nėkų! Rýzinas kaip šunys sueję, ne valandelės ramybės negali rasti. O rìzinasi rìzinasi visą dieną.
įsirýzinti. įsierzinti: Įsirìzino tiktai, beplepėdamas, ką nereik [ia].
išrýzinti. įkyriai išprašyti: Ans rizlus, pigiai moka išlygti, išrizinti.
surýzinti. sukiršinti, supykdyti: Surýzino žmonis pryš krautuvninkus. Surýzinti, t. y. į peštuves sustatyti. Taip norėjau Joną su Petru suryzinti: būčio matęs, kas būtų buvę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.