įsirupūžėti

rupūžė́ti, -ė́ja, -ė́jo. darytis išpuikusiam, pasileidusiam.
įsirupūžė́ti. pasidaryti labai išpuikusiam, išpuikti: Įsirupūžė́jo par daug.
išrupūžė́ti. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Žmonys y [ra] išrupūžėję, kas besuvaldys.
surupūžė́ti. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Ans dideliai surupūžė́jo. Ak, kokie visi surupūžėję! Ir dirbk, kad nori!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rupūžė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">darytis išpuikusiam, pasileidusiam. </span> <br/><b>įsirupūžė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti labai išpuikusiam, išpuikti: </span> Įsirupūžė́jo par daug. <br/><b>išrupūžė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: </span> </span> Žmonys y [ra] išrupūžėję, kas besuvaldys. <br/><b>surupūžė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: </span> </span> Ans dideliai surupūžė́jo. Ak, kokie visi surupūžėję! Ir dirbk, kad nori!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.