įsirūpėti

rūpė́ti, rū̃pi (rū̃pia. rū̃pa), -ė́jo

1. turėti neramių minčių dėl ko (globos, priežiūros, kokių reikalų): Kapitalistams nerū̃pi liaudies masių gerovė. Tai man užeit, rūpi. Man rūp', kaip tas dalykas išeis. Man rū̃pi darbas. Man nerūpėjo valgį duoti. Rū̃pi, kad [vaikai] neišmirtųbi. Tep rū̃pi, kad vietos nerandu. Savo darbą turėjau, mun tas rūpė́jo. Mun čia gerai: nėkas nerū̃pi. Liūb šoksma, dainiuosma, nėkas nerūpė́jo. Nėko nežinau, mun nėkas nèrūpi. Gerai mažam – nėkas nèrūpi. Nerūpėjo įsidėti (atsiminti): nebatmenu pasakos nė vienos. Anai nėkas nerūpė́jo, vyro buvo užlaikoma. Vaikai parejo – a gyvolis keltas, a nekeltas, anims nèrūp. Negalėjau būt ilgiau svečiuos, labai rūpė́jo namai. Dabar nei tas ratas, nei tas plūgas – niekas nerū̃pi. Nerūpė́jo nė ėdis: stalai apdėti – pareisi, paėsi. Tegu ji tą rublį užsipelno – kas tau rū̃pia. Dabar tam prūsui rūpi, iš kur jie gavo duonos. Kap močiutė drobes audė, da aš maža buvau; kap seselė drobes taisė, da ma [n] nerūpė́jo. Jam nerū̃pi, kad nėr ko valgyt, ale ūlioja. Guli guli bernelis, jam nerūpi darbelis. Tamstai nėkas nèrūpa – darbelio nė jokio neturi. Tau vieni vėjai terū̃pi. Anos vaikai, anos darbai, i kas tau rūpia, ko tu sergi?! Su kitais man nerūpi, man galvos neskausta, aš tik žiūriu ties savim. Apie mano dukterį tau nerūpėjo, tik turtus krovei. Padykęs jaunimas: kiba kas jam dabar rū̃pi. Jam nerūpi kraitis, jam nereik dalios. Jau nerūpi miškai, taip nežiūri aukštai, vien sūnų prie šono sau glaudžia. Didelei jų. daugumai darbininkų reikalai rūpi kaip pereitų metų sniegas. Man vis rūpi Baltikos žurnalas. Jam tik valgyti ir gerti terū̃pi. Per žiemą apie klebono atsitikimą nė vienam nė ominiais nebrūpėjo. Kas kur biškelį susibezdėjo, jau bobum i rū̃pia. Kas jums rū̃p, – tarė jis, – jūs, provninkai maloningi. O kas tamstai rūp, kur aš einu? Medžioklė jam terūpėjo. Nerūpėjo jiems. visiškai lietuviai krikštyti, tik rūpėjo, kaip čia didesnis lobis iš jų išplėšti ir Lietuva pavergti. Jam nerūpė́jo laukelis arti, nė šienelis nupjauti. Tik jam rūpė́jo rytelis kelti, pentinužius nušveisti. O jai nerū̃pi sunkius darbus dirbti; rū̃pi vienturtėlei darželį žiūrėti. Neberūpės pinti rūtelių vainiko, neberūpės siūti šilkų kaspinyko. Rūpia munie kelionelė į svečią šalelę. Tai mun rūpia tolimas kelelis, šis tolimas keluželis. Pati graži, vaikai maži, niekas tau nerūpi. Jum nerūpi apie puodus, jūs tik sukat savo kuodus. Kelk, martele, kelk! – O ko aš berūpama kelsu?!. Kas tai mus rūpia? Jį nedaug rūpia, kačei visos avys … išgaištų. Tatai tiktai juos rūpėjo jeib ir kiti apaštalai žinotų Kristų gyvą santį. Ar rūp bagočiui, kad ubagas ant lauko. Šuniui daug rūp, kad kiaulė bulbes knis. Dievui daugiau rūp, nekaip žmonėms. Kad vaikas neverkia, tai ir motinai nerūpi. Kur miela – ten akys, kur rūpi – ten mislys. Kas kam rūpi, tas ir širdy tupi. Kas kam rūp [i],
apie tą ir šneka. Pavok, pakavok – nerūpė́s pirkti; nutvers, pakars – nerūpė́s mirti.

2. jausti patraukimą, geisti ką daryti, norėtis: Mes ant laukų papratę, mum mieste nelabai rū̃pia. Savo sodas didelis, ale vis [vaikui] rū̃pia kitan sodan ažeit. Man gi rū̃pia pačiupinėt. Aš pats ant savę menu: man rūpė́jo kur kalnelis, kur ledas geras. Rū̃pi per langą pažiūrėt. Man nerūpė́jo apstaisyt, nebuvo kada, dirbt reikė. Man rūpė́tų išeit šokt, ale kad jauni neina. Mergom tik ištekėt rū̃pi, daugiau nieko. Algis ti visada nupirks [vyno],
ale kad jam rū̃pia išgert. Man tik rū̃pa lašinių i duonos užkirsti. Man jau rūpi avižos pjaut. Rūpė́tų kur nueit – nebepagaliu. Vėl baigias metai, ir jam. rūpi pažiūrėt, kas tam puode kaukia. Rūpė́jo apsdairyt, tai ir važiavau. Rū̃pi gegulei žalia giria, girios paukšteliai subudytie.

3. traukti dėmesį, labai dominti: Rūpiù aš visoms merginoms. Gyvenau vienas, niekas man nerūpėjo, nė aš niekam nerūpėjau. Rūpù aš boboms: žiūr [i] akes išplėtusios. Jauni vaikiai esat, rū̃pat mergikėms. Ne taip rūpì jamui. Dainos nerū̃pi mumi, reikia dirbt. Kaip už vyro išėjau, dainės nebrūpė́jo: vienas, antras, trečias [gimė vaikai]. Aš vis neužmiegu ir neužmiegu, vis man rūp [i] ir rūp [i] tie varškėčiai su tuo pamirkalu. Skauda širdelė, rūpi mergelė, joti reik aplankyti. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema. Čia mun rū̃p [i] žmona, aš dar tebesu neatsidžiaugęs. Taikėsi ne vienas [jaunikis],
bet man atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi. Kas kam, o alkanam vis duona rūpi. Alkanam duona rūpi, o bagočiui pinigai. Gaspadoriui tik darbas rūpi, o ne alga. Jam vištos daugiaus rū̃p, nekaip vištai žardas. Kas kam rūpi, o žąsiai avižos. Kas kam rūpi: mužikui batvineliai, čigonui lašineliai.
aprūpė́ti. kilti smalsumui, parūpti: Jam aprūpė́jo, ką brolis pinigus mieravo.
įsirūpė́ti

1. ilgai turėti rūpestį: Dideliai įsirūpėjo mun, dėl to ir pasenusi atminu.

2. imti labai rūpėti: Teip ma [n] įsirūpė́jo tie namai, ka baisu.
išrūpė́ti. kurį laiką rūpėti: Visa kelionė man išrūpė́jo namai.
parūpė́ti.

1. pradėti rūpėti, parūpti: Man parūpė́jo. Ma [n] parūpė́jo, kur tos antys yr. Geradėjas nesistebėsi man parūpėjus šitą naujieną ir atsikreipus į Tamstą su užklausimu, kaip čia yra. Kai patekau pas anytą, stovai parūpėjo. Tu, dukrele naijauniausioj, ko tep anksti išsikėlei: ar galvelę žusopėjo, ar darbeliai parūpėjo?

2. pajusti patraukimą, pasinorėti: Net ir man parūpė́jo pasižiūrėt, kas te daros. Šimto gramų arielkos an metų vieną kartą gali parūpė́t.

3. kurį laiką rūpėti: Ka i parūpė́jo mažą nieką tas daržas, ale ar aš parsiplėšiu, sakau.
prirūpė́ti. priklausyti rūpintis: Šitas klausymas prirūp [i] visiems lietuviams. Tuodu aukštuoju ponu per visą mūsų provincą aplinkui keliauja, čion vislab, kas jiems prirūp [i],
apžiūrėdami. Ogi daugiausi daiktai mūsų skaitytojams laukininkams ir labai menkai teprirūp. Kas tau neprirūp [i],
čia nesikiškis.
surūpė́ti. parūpti, imti rūpėti: Kaip turėsi savo gyvenimą (ūkį), tada i visi darbai surūpė́s. Jam pačiutė ir vaikeliai didžiai surūpėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isirupeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x