ruõbti, -ia (-a), -ė.
1. skaptuoti, gremžti: Ruõbk su peiliu – geriau išeis. Ką tu ruobì su ranka? Ruobtuvas, kur geldas ruõb [ia].
2. kasti: Ką tu čia beruobi, t. y. bekasi? Trūkdamys ginklų, ruobė kalnus, kuriūse girdėjo pasakomis ginklus esant nu Mindovės laikų dar užslėptus.
3. neišrovus kero, rausti (bulves): Su piršteliu ruobu bulves iš šalies kero.
įsiruõbti, -ia, įsìruobė. įsiskverbti: Neišdildomas vaizdas, įsiruobęs į širdį.
išruõbti, -ia, ìšruobė.
1. išskaptuoti, išgremžti: Lovis y [ra] iš vieno didelio medžio išruobtas. Išruõbk batvinį ir įstatyk žvakę – būs kaip liktorius. Ar klumpius ìšruobei? Šiūpelė yra išruobta. Tą iškeikimą ant akminių išruobė. Jis pastebėjo ant sienos išruobtą vinimi šią eilutę. Žalias medis lengva gręžti, išruobti.
2. iškasti: Išruõbk čia kokią skylę – aš noru vandens prisipilti. Išruõbk su lazda duobelę – kiaules ganysiam (žaisime tokį žaidimą) . Padės lentalę, išruõbs duobę ir įstatys tą mietą. kasant išversti: Tokio akmens negalėsiu išruõbti, reiks skaldyti. Žemė išdžiūvusi – bulbių nebegaliu išruõbti, reik su gervele pakasinėti.
paruõbti, -ia, pàruobė. pirštais išimti (bulves), neišrovus kero: Bulbes pàruobiau, patirdama, ar užaugo. Paruõbk builes.
praruõbti, -ia, pràruobė.
1. kiek išskaptuoti, išduobti: Biškelį reik praruõbti (pralupus pagremžti) tą kiaušį, neįtilps šaukštelis.
2. prakasti: Tu praruobei šaltenius ir upalius.
priruõbti, -ia, prìruobė. prikasti, prirausti: Vėjas buvo priruobęs daugybę mažų įdubimų smėlyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.