ruñgulti, -a, -o. rùngulti
1. netvarkingai lankstyti, glamžyti: Nerùngulk kepurės, juk mausi ant galvos! Ką tu čia taip runguli, bene savo švarką? Iškrakmolintą drabužį nerungulk.
2. vynioti: Rungulk audeklą nuo pievos.
3. rangytis, riestis: Šuo rùngulas po kojų, t. y. guli susirungavęs.
4. glamžant kišti ar traukti: Rùngulk į kišenę ir neškis. Rùngulk iš kelnių piningus.
apsiruñgulti apsigobti, apsimuturiuoti: Ana apsirùngulus ni šiaip, ni teip, t. y. apsirėdžius galvą.
įsiruñgulti. užsirangyti, užsilipti: Biesas įsiruñgula po kojų.
suruñgulti.
1. suglamžyti, suvelti: Surùngulo laikraštį i įsikišo į kišenę. Pakeravok, dideliai nesuruñgulk. Su tokia surùngulta kuskele ar aš galiu eiti į žmonis?! Surùngulau, surùngulau i sumečiau į skrynę. Susirungula drabužis. Nėmaž nebežinau, su kuo šiandien beapsirišiu: taip susirungulo vakar po kuską raištelis!
2. gražiai, tvarkingai sulankstyti: Suruñgulk audeklą nuo pievos. Suruñgulk drabužį ir padėk.
3. surangyti, suraityti: Senis guli surungultas, susirungulęs maiše.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.