įsirgti

sir̃gti, ser̃ga (ser̃gsta, -a, -sta), -o.

1. būti nesveikam, apimtam ligos: Ligonis, ligotas, negalįs, sergąs. Ne iš diktųjų esam, bet mažai ser̃gam. Aš sir̃gęs savo amžiuo [je] neesu, o jau devintą [dešimtį] užstosu. Kadai [būdavo] i basas per ledą perbėgi i nesergi. Ji tai negirdėt, kad sir̃gtų, ji sveika. Kur ji sir̃gs, kas ją velniai ims! Prisduoda, kad ser̃ga. Nėr ką nusimyt, bile tik nèsergi. Aš jau nigdi nesirgaũ, o šią žiemą kap suėmė [gripas] ! Daba gerai valgo, o ser̃ga i ser̃ga žmonys. Anas sir̃gsta, nesveikas žmogutelis. Jis ser̃ga, negaliąs valgyt. Brolis ser̃gąs, tai atvažiavęs. Sir̃gdamą vaiką atavežė. Kap sir̃ga, tai ir neina krutėt. Jos tėvas ser̃gąs. Tas vaikas tebėr sergą̃s. Mat ana sir̃gusyt. Valandomis esu sergantesnis, pavadink vyrus, darysu destamentą. Tėvas sergantỹs, tam valgį pataikau. Ana buvo sergantì. Sergą̃s yr, o eita (eina) šakų pjauti. O aš trobo [je] buvau sergantì. Tai moteriai nėr kada būt sveikai: sir̃k – užrauk (pastojusi), sir̃k – nutrauk (nustojusi žindyti), sir̃k – gimdyk, i sir̃k, i sir̃k. Ji gimdymu sir̃go. Ot aš vargau su tais vaikais: tai ser̃ga, tai miršta. Daugiau ažusirgau kaip sir̃gus. Sakyk, ka ser̃ga: galva pramušta, kraujas bėga. Mūs vaikas sir̃go čiepais. Jis sirgo opomis. Visą amžių akims nebuvau sir̃gęs. Rauplėmis sirgti. Kojų liga sergąs. Aš ant kojų sergù. Pradėjo sirgt džiova, o tokia moteris buvo! Daktaras pats plaučiais ser̃ga. Sir̃go in plaučių. Skaudžiai sir̃gusi žmona: inkstai ar kepenos. Aš senai žinau, kad širdžia sergù. Kai širdžia ser̃ga ar aplink širdį, šitos liekarstos gerai. Išsigando, sir̃gt sir̃gt – i numirė. Daugiausia vaikai krokšle sir̃go – į trečią dieną ir miršta. Labai ser̃ga, nepaskelia pats. Sirgt suvis nesergù, ale negaliu. Sir̃go senatve. Ploviau ir mirtąją, ir sirgtąją patalynę, o džiova mun nekibo. Sir̃go žmogus, buvo ligos parveiktas. Jis gąsčiojas eiti, kur serga. Sako – ser̃ga, ser̃ga, o, žiūrėk, gyva. Sir̃go, sir̃go i pamirė. Senukas mirė nesir̃gęs. Prieš galą jau dažnai sir̃gdavo. Atbūt turu, ką sirgau. Ak, kaip ten besir̃go, bet gerai numirė. Iš meilės sir̃gti. Ser̃gantysis rodijo anam neženytis. Nualpęs suguro tujau į savo sergamąją lovą. Sergančios bitės negali palėkti, rėplinėja avilio dugne. Bitės sir̃gsta. Jo karvė ser̃ga, avelė pagijo. Aš buvau sergąs, o jūs mane atlankėt. Nuleido lovą, kurioje kaullige sergąsis gulėjo. Sirgau, o atlankėt mane. Tavęsp ateidavo lepra sergą̃. Ar sergu, ar dar sirgsiu: trečią dieną devintas kepalas (labai geras apetitas) . Oi sergu sergu, labai sergu, tolie muno giminelė, negaliu pareiti. Sergančius augalus geriausia sudeginti. Bulbų yra sergančių̃. Putino lapai ir jauni ūgliai serga miltlige. | Mano sąnariai yra sergamì. Kap aš, tai sergu be knygų (labai mėgstu skaityti knygas) . Dėl tos sausros žemelė ser̃ga (niekas neauga) . Ten aš buvau senų Dievų krivis, o čia gydytojas, nes tavo siela, mano vaikeli, serga. Būdama nuog velino apipančiuota, mūsų dūšia toli sunkiaus ser̃ga. Serga, vaito [ja] – nu burnos kąsnis neatsto [ja]. Kad nesergi, tai ir nevaitok. Vogt gėda, ne sir̃gt. Nėr kuo sirgt be ligos. Nesirk neliga. Serga – gumbas votį jodo. Gal da guzais nesirgaĩ (nebuvai primuštas) ir dantim nespjaudei, kad šit' ūturi. Žiūrėk, kad nereikėtų guzais sirgt! Kad ta [vo] sirgt galva! Ne tada serga, kada reikia valgyti, bet tada, kada reikia dirbti. Geriau sirgti negu mirti. Saugokis mergos sergančiõs ir kumelės perdančios. Serga serga, ateina nedėlia – nėr kas kavot. Nesirk svetima liga. Sunkiausis tinginio darbas – traida sirgti. Ne taip tavo mirė, kaip mano sirgo. Lobingam sunku mirti, biednam sunku sirgti. Serga darbas, tinginio dirbamas. turėti mėnesines: Senatvia, o dar sergù. Septyniolektus eina, dar nèserga.

2. rūpintis, sielotis: Sir̃gti dėl kieno bėdos. Be reikalo taip sergi mumis. Jis ne nuo šiandien sirgte serga kaimo žmonių reikalais. Kitas kas čia sir̃gs dėl tavo vargų. Nesirk ne savo reikalais. Ko jūs ser̃gat apie mañ', žiūrėkit savę! Kai jau tu, tai gali nesirgt su manim. Tu nesir̃k, su kuo nereikia. Savos bėdos tau ne galvoj, tu tik svetimom sergì. Nesir̃k viso svieto bėdom, vis tiekos nepataisysi. Mama daba pradėjo sir̃gt su tom bulbėm. Mes dabar tuo vienu ser̃gam, kaip geriau išmokyt vaikus. Ka ta višta nesukastų agurkų… – Nesukas, nesir̃k. Negerai padaryta kas – tai sirgtum̃. Kad ko nėr, vis jo galva ser̃ga. Juk abu iš Lietuvos ir abu sergame skulptūra. | Mūs Ona Petro ser̃ga (patinka Petras) .

3. vaizduoti, dėtis: Jis moka sir̃gti ponu. norėti būti kuo: Serga dideliais ponais. Šito bobelė ser̃ga in ponios, ale biednumas šitas neleidžia. Anas ser̃ga an šlėktos.
džiaũgsmo ligà sir̃gti gimdyti: Kur tavo mama? – Džiaũgsmo ligà ser̃ga.
kišẽnė džiovà ser̃ga. nėra pinigų.
pilvù sir̃gti. būti nėščiai.
plónu bėgimù sir̃gti. viduriuoti.
tìnginio (vil̃ko.
) ligà sir̃gti; . tingėti.
apsir̃gti, àpserga (apser̃ga), -o

1. pasidaryti nesveikam: Persišaldė dukrelė ir apsirgo … apsirgo sunkiai, be vilties pasitaisyti. Šiemet apsirgaũ šonu. Apsir̃go galva. Apìserga, kai reikia eit dirbt. Apsirgaũ, neisiu krutėtie. Kai tik sunkiau padirbu, ir apsergstù. Neįpratęs prie tokio valgymo, i apsir̃go. Àpserga kvaraba ir numiršta. In mažo vaiko apsirgaũ (gimdžiau) . Darbujau, al apsirgaũ ir nenuejau. Vėjas pūsters kiek, ir apsir̃gs. Kai privalgo [per Velykas],
apsir̃gsta i numiršta. A miegamąja liga esi apsir̃gęs, a miegamąją ligą įgavai? Greitąją apsir̃go. Duktė nuo šešiolika metų apsir̃go. Kai apsergstù, tada jau laksto par daktarais. Norėčia, kad atvažiuočia čionai – apsergù ir numirštu. Aš šito bijau – viena. apsir̃gt. Šešis mėnesius gulėjo apsir̃gęs ligoninėj. Mes, kai apìsergam, gydomės, visokias tablėtes ryjam. Kadai jau apìserga, sako, mirs mirs, ir vėl kaip musia atgyja. Lekia an mane, ar apsergstù, ar ką. Nu šviežio pyrago gali apsir̃gt. Kad tik kiaulis apser̃gsta, duoda gyvatę. Kad tik prisiekia karvė dobilų, ir apser̃gsta. Arkliai apser̃ga nuo asiūklių siūruokle. Stojos anose dienose, jog apsirgo ir numirė. Raupsais retą kartą girdim prūsų žemėje apsirgusį. Kojomis ir rankomis apsirgo. Nuo nieko apsirgo, nuo nieko pasveiks.

2. aptvarkyti kitų reikalus, apžiūrėti: Tu visus apsergì.

3. būti apimtam rūpesčio, stipraus jausmo: Turtu Normantas nė karto nebuvo taip apsirgęs, kaip dukart meile.
tìnginio ligà apsir̃gti. imti tinginiauti.
atsir̃gti, àtserga, -o;

1. kurį laiką būti nesveikam: Atsirgaũ kiek dienelių. pasirgti, ką negera valgius ar gėrus: Kai ką seno užvalgau, tai turiu atsir̃gt. Gėrė pasibjaurėdamas, nes žinojo gerai, kad prisieis atsirgti. pasirgti vietoj kito: Kad galėčia, tai verčiau aš už jį atsir̃gčia. Motyna įmanytų pati atsirgti už savo mielą vaikelį.

2. baigti sirgti: Levukas atsirgo, Marė atsirgo, aš savo atgulėjau, o tau mažai ir mažai. Kaimyno vaikai tebeserga, mūsų jau atsir̃go.

3. atkentėti: Pasikarščiavau, pasiskubinau, paskui reikėjo atsir̃gt.

4. su vargu atsilyginti: Paki skolą atsergì – gana. Užu šituos grūdus aš jam atsirgaũ: ir talkoj buvau, ir bulbas kasiau.
įsir̃gti, į̃serga, -o. įsigalėti ligai, smarkiai, sunkiai sirgti: Kai įsir̃go, jau ir nepasveiksta. Tėvas įsir̃go, nė vieno darbininko neliko. Žiemą baisiai įsir̃go, nu ir nebejo daugiau [į mokyklą]. Kaip įsirgáu, tai kelis mėnesius gulėjau. Taukš ir įsir̃go. Jonas įkrito su vežimu, sušlapo, sušalo ir įsirgo. Įsirgo karščiais, savaitę gulėjo ir numirė. Sūnus jo būtų teip sunkiai neįsirgęs. Kaip karščiais įsisir̃go sesuo, ir serga dar jijė. Matušėlei įsisirgus, turėjo pareiti sarginti ir nukaršinti. Įsisir̃go, širdis paliko negera, i mirė. Iš tų mėšlų (nuo mėšlų kratymo) įsisirgáu. Kad insisir̃go, tai jau antri metai kaip guli. Insìsirgta, insìsirgta atejus namo. Kad jau insisir̃gus, sunku jau nuo nuomario išgydyt. Peršalai, dabok, kad neinsisirgtái.
išsir̃gti, ìšserga (išser̃ga), -o

1. kurį laiką sirgti: Visą metą išsirgáu. Po tris dienas ìšserga ir da sugyja. A penkis metus išsir̃go i numirė nepasenęs. Žmonys po dešimtį metų ìšserga i nemiršta.

2. sergant ko netekti, nustoti: Išsirgaũ visą sveikatą, likau kai skieda. Kad tu išsirgtái ma itą procią!

3. sergant ko susilaukti: Motyna sakė, vis serganti jos Mylė, o mat ką išsirgo.

4. pasveikti: Vėžiu sirgo kelis metus, bet išsir̃go. Aš gripu negulėjau, vaikščiodama išsisirgaũ. Ūlyčinis žmogus išsiser̃ga be doktorių, be pagelbinių. Nuo džiovos greičiau mirsi negu išsisirgsì. Ligonis išsisir̃go, išsiliego ir dabar sveikas. A greitai išsisir̃gsi, a prasgalėsi?

5. išsigydyti (ligą), atsikratyti (ligos): Nieko, tėvai, tu tik savo ligą išsirk! Savo ligą išsirk, o paskui kito.

6. sergant sublogti, sulysti: Išsirgęs atrodo kai abrozelis. Neišsir̃gęs, sunkus, tai ko intraukėm pirkelėn. Tai išsisir̃gęs, kad kaulelius galima suskaityt. Išsisir̃go mergiotė, kaip šakaliukas liko. Išsisirgo vaikas – kap seilė.

7. ne laiku pagimdyti: Lauks, lauks [kūdikio] – ir išsìserga. Arkliu pasibaidžius, išvirto griovin, tai ir išsisir̃go užtat. Ana serga, serga, ale, anot tų bobų, greičiau niekotelėn išsisirgs.
nusir̃gti, nùserga, -o

1. nusilpti besergant: Aš buvau labai nusir̃gus. Ana nenusir̃gusi mirė, dėl to ir yra stambi. Silpna, nubadėjusi, nusirgusi. Nusisir̃go, sunyko besirgdamas. Kurs vis ligūstas, nusisir̃gęs, vadinas nugybėlis. Nusisir̃go, vos bevaikšto. Mergelė buvo dar maža ir dideliai nusisir̃gusi – plona, vieni kauleliai. Gripu nusisirgáu. Pavasarį taip nusisirgaũ, kad per šiaudą neperlipu.

2. kurį laiką negaluoti, sirgti: Mėnesį plaučių uždegimu nusirgaũ.

3. pasirgus numirti: Teip palengva ji i nusir̃go.

4. praleisti, išvengti ko sergant: Aš nusirgsu tą balių.
pasir̃gti, pàserga, -o.

1. būti ligotam, nesveikam: Ans sau toks jau biškį pasergą̃s, biškį patingąs buvo. Mes pasir̃gę, kvari.

2. kurį laiką sirgti: Šiąžiem du mėnasius su puse pasirgaũ. Jau ta mergaitė, tai ta pasir̃gdavo, kol mažiukė buvo. Visų, Dievuliau, [vaikai] paserga ir pasveiksta, o mūsų, kai tik apsirgo, tai ir miršta. Gal metus bepasir̃go, už metų i numirė. Pasisir̃go vyras visą mėnesį.

3. apsirgti, sunegaluoti: Anie pasir̃go ir pagulė. Buvo pasir̃gę, pilveliai sopėjo. Pasir̃gom visi krivaukom (kruvinąja) . Pasir̃gom, kap suvalgėm ungurį. Mano vaikai visicki pasir̃go. Pasir̃go arkliai.

4. ne laiku pagimdyti: Po vyro sumušimo ana ir pasir̃go.
parsir̃gti, par̃serga, -o

1. pasiligojus nusilpti: Ligonis parsibaigęs, parsir̃gęs, likęs graužtukas. Buvai, tetele, parsir̃gus, parsibaigus. Per visą žiemelę karšusi, dususi, [senelė] taip parsisirgo, nusikamavo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. Taip parsisir̃go žmogelis, ka tik skūra i kaulai. Šitas ėrukas visai parsisir̃gęs.

2. praleisti, išeikvoti pasiligojus: Jis visą gaspadorystę parsir̃go.
pérsirgti. persir̃gti, pérserga, -o. parsirgti.

1. perkęsti ligą: Parsirgęs žmogus ledva kobura, vaikščio [ja]. Mažas būdamas, aš sunkiai parsirgaũ kosuliais. Jauna vaikas, meilės liga dar nepársirgusi.

2. sunykti, nusilpti sergant: Jis teip pársisirgęs, tik skūra ir kaulai teliko. Ligonis nepársisirgęs, jis stiprumą turia.

3. praleisti kurį laiką sergant: Jis pársirgo tymais visą žiemą. Žiemą pérsirgau. Blusinėms du mėnesiu pársirgo.

4. paeiliui sirgti: Visi pérsirgo šite, čia eilinė buvo. Visa šeimyna pérsirgo.

5. praleisti, išgyventi (rūpestį keliantį dalyką): Bėdos kaip ir kvarabos: vieną pérsirgai – kita užpuola. Persirgom bylą, dabar bus lengviau.
prasir̃gti, pràserga (praser̃ga), -o

1. praleisti kurį laiką sergant: Atakratu visą mėnesį prasir̃go. Aš jam sakiau, kad visas šventes prasirgaĩ. Vieną dieną pabariau – tris dieneles prasirgo. dėl ligos nebūti, praleisti: Visu moksleiviavimo laiku Ksaveras nebuvo nė vienos pamokos prasirgęs.

2. pradėti sirgti: Ana negal prasirgti mėnesine.

3. nugalėti ligą, pradėti sveikti: Jau maniškis prasisir̃go, prasgalėjo kruopeliūtę, jau strimpia, straipoja. Vėriau dureles, klausiau mergelę: ar greitai prasisirgsi?

4. praleisti, iššvaistyti sergant.
prisir̃gti, prìserga (priser̃ga), -o

1. daug, ilgai sirgti: Kiek aš per gyvenimą prisirgaũ, sopės pernešiau, tai ai ai! Kiek aš votim prisirgaũ, niekas tiek neprisir̃go. Buvo prisir̃gęs, bet išgijo. Tegul teip stojas, jog, gerai prisisirgę, išleisit dūšią iš kūno.

2. kiek apsirgti: Prisirgaũ parsidirbęs, t. y. valandą sirgau. Pirmas dienas po sūnaus išvažiavimo net prisirgo Kasiulienė. Paskutinį kartą sūnus iš tokio parsigandimo ir prisirgo biškį.

3. sergant sutepti: Prìsirgtus marškinius atskirai pamerkiau.
susir̃gti, sùserga (suser̃ga, -sta, suser̃gsta), -o. pradėti sirgti: Ans susir̃go jau, ledva bepašneka. Jeigu kas suser̃ga, tai ligoninėn nuveža. Paskiaus susirgaũ, papuolau ligonijoj. Gavo susir̃gt, su žolelium gydos. Lig nesusirgus reik klausti daktaro. Senis susir̃go mirt. Kojas sumerkiau į leduotą vandenį i susirgáu. Alų gėrė jis nenorom ir par tat susir̃go. Menka kiek išsigąsta – suser̃ga: rožę turi. Jeigu jau susir̃gsta [vaikas],
lepina labai. Jūs nevalgykiat pareję šaltą mesą, ka nesusir̃gtumiat, pirmu užėskiat putros. Ji susir̃go po mažu. Aš susirgaũ burna. Viskas išejo po giltine, kaip susirgáu. Mūsų karvė po teliuku labai suser̃gsta. Nu kas čia į tus maželius veizės: susir̃gs i mirs, susir̃gs i mirs. Sako, bijau valgyti, ka nesusir̃gčio. Vaikui, susirgus kirminais, degutu tepa panosę ir kaklo duobutę. Susirgo sunkiai. Ka tėvas sùserga, ta karvė, kumelė aptenka utėlėmis, o ka motyna – ta vaikai. Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Nemandravok, kol sveikas: kai susirgsi – ne laikas. imti prastai veikti, funkcionuoti: Atsidūrė Prūsuose, o ten susirgo jam kojos. Nuo ilgo tolydinio skaitymo akys genda, kartais suserga.
užsir̃gti, ùžserga (užser̃ga, ažuser̃gsta. -sta), -o. pradėti sirgti, susirgti: Ažusirgt. Pradėjo dirbti ir užsir̃go. Užsir̃go mergutė. O seniau daktarų nebuvo, užsir̃go – ir mirk. Nata bijau, kad nereikt ilgai gulėt: žusirgaĩ – ir numirei. Bulbų kasimu (per bulviakasį) žusir̃go. Berniukas ažusir̃go adrom. Kad neažusir̃gęs būtau, tai būtau dirbęs. Nė karto neažusirgaũ. Vienam vakare ažusir̃go, kitam mirė. Ažusirgsì [jaunas],
prasirgai – i nieko. Bitė užsir̃go užsinuodijus. Kap labai deguma (kaitra) pasdaro, tai labai ažsir̃gsta karvės. Ne taip ji jauna užsirgo, kaip miegelio ji užmigo. Kad tėvas neažsisir̃gęs, jau dabar būtumėm gryčion ineję.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isirgti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sir̃gti, </b>ser̃ga (ser̃gsta, -a, -sta), -o. <br/>1. <span class="explanation">būti nesveikam, apimtam ligos: </span> Ligonis, ligotas, negalįs, sergąs. Ne iš diktųjų esam, bet mažai ser̃gam. Aš sir̃gęs savo amžiuo [je] neesu, o jau devintą [dešimtį] užstosu. Kadai [būdavo] i basas per ledą perbėgi i nesergi. Ji tai negirdėt, kad sir̃gtų, ji sveika. Kur ji sir̃gs, kas ją velniai ims! Prisduoda, kad ser̃ga. Nėr ką nusimyt, bile tik nèsergi. Aš jau nigdi nesirgaũ, o šią žiemą kap suėmė [gripas] ! Daba gerai valgo, o ser̃ga i ser̃ga žmonys. Anas sir̃gsta, nesveikas žmogutelis. Jis ser̃ga, negaliąs valgyt. Brolis ser̃gąs, tai atvažiavęs. Sir̃gdamą vaiką atavežė. Kap sir̃ga, tai ir neina krutėt. Jos tėvas ser̃gąs. Tas vaikas tebėr sergą̃s. Mat ana sir̃gusyt. Valandomis esu sergantesnis, pavadink vyrus, darysu destamentą. Tėvas sergantỹs, tam valgį pataikau. Ana buvo sergantì. Sergą̃s yr, o eita <span class="explanation"> (eina) </span> šakų pjauti. O aš trobo [je] buvau sergantì. Tai moteriai nėr kada būt sveikai: sir̃k – užrauk <span class="explanation"> (pastojusi), </span> sir̃k – nutrauk <span class="explanation"> (nustojusi žindyti), </span> sir̃k – gimdyk, i sir̃k, i sir̃k. Ji gimdymu sir̃go. Ot aš vargau su tais vaikais: tai ser̃ga, tai miršta. Daugiau ažusirgau kaip sir̃gus. Sakyk, ka ser̃ga: galva pramušta, kraujas bėga. Mūs vaikas sir̃go čiepais. Jis sirgo opomis. Visą amžių akims nebuvau sir̃gęs. Rauplėmis sirgti. Kojų liga sergąs. Aš ant kojų sergù. Pradėjo sirgt džiova, o tokia moteris buvo! Daktaras pats plaučiais ser̃ga. Sir̃go in plaučių. Skaudžiai sir̃gusi žmona: inkstai ar kepenos. Aš senai žinau, kad širdžia sergù. Kai širdžia ser̃ga ar aplink širdį, šitos liekarstos gerai. Išsigando, sir̃gt sir̃gt – i numirė. Daugiausia vaikai krokšle sir̃go – į trečią dieną ir miršta. Labai ser̃ga, nepaskelia pats. Sirgt suvis nesergù, ale negaliu. Sir̃go senatve. Ploviau ir mirtąją, ir sirgtąją patalynę, o džiova mun nekibo. Sir̃go žmogus, buvo ligos parveiktas. Jis gąsčiojas eiti, kur serga. Sako – ser̃ga, ser̃ga, o, žiūrėk, gyva. Sir̃go, sir̃go i pamirė. Senukas mirė nesir̃gęs. Prieš galą jau dažnai sir̃gdavo. Atbūt turu, ką sirgau. Ak, kaip ten besir̃go, bet gerai numirė. Iš meilės sir̃gti. Ser̃gantysis rodijo anam neženytis. Nualpęs suguro tujau į savo sergamąją lovą. Sergančios bitės negali palėkti, rėplinėja avilio dugne. Bitės sir̃gsta. Jo karvė ser̃ga, avelė pagijo. Aš buvau sergąs, o jūs mane atlankėt. Nuleido lovą, kurioje kaullige sergąsis gulėjo. Sirgau, o atlankėt mane. Tavęsp ateidavo lepra sergą̃. Ar sergu, ar dar sirgsiu: trečią dieną devintas kepalas <span class="explanation"> (labai geras apetitas) </span>. Oi sergu sergu, labai sergu, tolie muno giminelė, negaliu pareiti. Sergančius augalus geriausia sudeginti. Bulbų yra sergančių̃. Putino lapai ir jauni ūgliai serga miltlige. \| Mano sąnariai yra sergamì. Kap aš, tai sergu be knygų <span class="explanation"> (labai mėgstu skaityti knygas) </span>. Dėl tos sausros žemelė ser̃ga <span class="explanation"> (niekas neauga) </span>. Ten aš buvau senų Dievų krivis, o čia gydytojas, nes tavo siela, mano vaikeli, serga. Būdama nuog velino apipančiuota, mūsų dūšia toli sunkiaus ser̃ga. Serga, vaito [ja] – nu burnos kąsnis neatsto [ja]. Kad nesergi, tai ir nevaitok. Vogt gėda, ne sir̃gt. Nėr kuo sirgt be ligos. Nesirk neliga. Serga – gumbas votį jodo. Gal da guzais nesirgaĩ <span class="explanation"> (nebuvai primuštas) </span> ir dantim nespjaudei, kad šit' ūturi. Žiūrėk, kad nereikėtų guzais sirgt! Kad ta [vo] sirgt galva! Ne tada serga, kada reikia valgyti, bet tada, kada reikia dirbti. Geriau sirgti negu mirti. Saugokis mergos sergančiõs ir kumelės perdančios. Serga serga, ateina nedėlia – nėr kas kavot. Nesirk svetima liga. Sunkiausis tinginio darbas – traida sirgti. Ne taip tavo mirė, kaip mano sirgo. Lobingam sunku mirti, biednam sunku sirgti. Serga darbas, tinginio dirbamas. <span class="explanation">turėti mėnesines: </span> Senatvia, o dar sergù. Septyniolektus eina, dar nèserga. <br/>2. <span class="explanation">rūpintis, sielotis: </span> Sir̃gti dėl kieno bėdos. Be reikalo taip sergi mumis. Jis ne nuo šiandien sirgte serga kaimo žmonių reikalais. Kitas kas čia sir̃gs dėl tavo vargų. Nesirk ne savo reikalais. Ko jūs ser̃gat apie mañ', žiūrėkit savę! Kai jau tu, tai gali nesirgt su manim. Tu nesir̃k, su kuo nereikia. Savos bėdos tau ne galvoj, tu tik svetimom sergì. Nesir̃k viso svieto bėdom, vis tiekos nepataisysi. Mama daba pradėjo sir̃gt su tom bulbėm. Mes dabar tuo vienu ser̃gam, kaip geriau išmokyt vaikus. Ka ta višta nesukastų agurkų… – Nesukas, nesir̃k. Negerai padaryta kas – tai sirgtum̃. Kad ko nėr, vis jo galva ser̃ga. Juk abu iš Lietuvos ir abu sergame skulptūra. \| Mūs Ona Petro ser̃ga <span class="explanation"> (patinka Petras) </span>. <br/>3. <span class="explanation">vaizduoti, dėtis: </span> Jis moka sir̃gti ponu. <span class="explanation">norėti būti kuo: </span> Serga dideliais ponais. Šito bobelė ser̃ga in ponios, ale biednumas šitas neleidžia. Anas ser̃ga an šlėktos. <br/><b> džiaũgsmo ligà sir̃gti</b> <span class="explanation">gimdyti: </span> Kur tavo mama? – Džiaũgsmo ligà ser̃ga. <br/><b>kišẽnė džiovà ser̃ga</b>. <span class="explanation">nėra pinigų. </span> <br/><b>pilvù sir̃gti</b>. <span class="explanation">būti nėščiai. </span> <br/><b>plónu bėgimù sir̃gti</b>. <span class="explanation">viduriuoti. </span> <br/><b>tìnginio (vil̃ko</b>. <br/><b>) ligà sir̃gti; </b>. <span class="explanation">tingėti. </span> <br/><b>apsir̃gti, </b>àpserga (apser̃ga), -o<br/>1. <span class="explanation">pasidaryti nesveikam: </span> Persišaldė dukrelė ir apsirgo … apsirgo sunkiai, be vilties pasitaisyti. Šiemet apsirgaũ šonu. Apsir̃go galva. Apìserga, kai reikia eit dirbt. Apsirgaũ, neisiu krutėtie. Kai tik sunkiau padirbu, ir apsergstù. Neįpratęs prie tokio valgymo, i apsir̃go. Àpserga kvaraba ir numiršta. In mažo vaiko apsirgaũ <span class="explanation"> (gimdžiau) </span>. Darbujau, al apsirgaũ ir nenuejau. Vėjas pūsters kiek, ir apsir̃gs. Kai privalgo [per Velykas], apsir̃gsta i numiršta. A miegamąja liga esi apsir̃gęs, a miegamąją ligą įgavai? Greitąją apsir̃go. Duktė nuo šešiolika metų apsir̃go. Kai apsergstù, tada jau laksto par daktarais. Norėčia, kad atvažiuočia čionai – apsergù ir numirštu. Aš šito bijau – viena. apsir̃gt. Šešis mėnesius gulėjo apsir̃gęs ligoninėj. Mes, kai apìsergam, gydomės, visokias tablėtes ryjam. Kadai jau apìserga, sako, mirs mirs, ir vėl kaip musia atgyja. Lekia an mane, ar apsergstù, ar ką. Nu šviežio pyrago gali apsir̃gt. Kad tik kiaulis apser̃gsta, duoda gyvatę. Kad tik prisiekia karvė dobilų, ir apser̃gsta. Arkliai apser̃ga nuo asiūklių siūruokle. Stojos anose dienose, jog apsirgo ir numirė. Raupsais retą kartą girdim prūsų žemėje apsirgusį. Kojomis ir rankomis apsirgo. Nuo nieko apsirgo, nuo nieko pasveiks. <br/>2. <span class="explanation">aptvarkyti kitų reikalus, apžiūrėti: </span> Tu visus apsergì. <br/>3. <span class="explanation">būti apimtam rūpesčio, stipraus jausmo: </span> Turtu Normantas nė karto nebuvo taip apsirgęs, kaip dukart meile. <br/><b> tìnginio ligà apsir̃gti</b>. <span class="explanation">imti tinginiauti. </span> <br/><b>atsir̃gti, </b>àtserga, -o; <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką būti nesveikam: </span> Atsirgaũ kiek dienelių. <span class="explanation">pasirgti, ką negera valgius ar gėrus: </span> Kai ką seno užvalgau, tai turiu atsir̃gt. Gėrė pasibjaurėdamas, nes žinojo gerai, kad prisieis atsirgti. <span class="explanation">pasirgti vietoj kito: </span> Kad galėčia, tai verčiau aš už jį atsir̃gčia. Motyna įmanytų pati atsirgti už savo mielą vaikelį. <br/>2. <span class="explanation">baigti sirgti: </span> Levukas atsirgo, Marė atsirgo, aš savo atgulėjau, o tau mažai ir mažai. Kaimyno vaikai tebeserga, mūsų jau atsir̃go. <br/>3. <span class="explanation">atkentėti: </span> Pasikarščiavau, pasiskubinau, paskui reikėjo atsir̃gt. <br/>4. <span class="explanation">su vargu atsilyginti: </span> Paki skolą atsergì – gana. Užu šituos grūdus aš jam atsirgaũ: ir talkoj buvau, ir bulbas kasiau. <br/><b>įsir̃gti, </b>į̃serga, -o. <span class="explanation">įsigalėti ligai, smarkiai, sunkiai sirgti: </span> Kai įsir̃go, jau ir nepasveiksta. Tėvas įsir̃go, nė vieno darbininko neliko. Žiemą baisiai įsir̃go, nu ir nebejo daugiau [į mokyklą]. Kaip įsirgáu, tai kelis mėnesius gulėjau. Taukš ir įsir̃go. Jonas įkrito su vežimu, sušlapo, sušalo ir įsirgo. Įsirgo karščiais, savaitę gulėjo ir numirė. Sūnus jo būtų teip sunkiai neįsirgęs. Kaip karščiais įsisir̃go sesuo, ir serga dar jijė. Matušėlei įsisirgus, turėjo pareiti sarginti ir nukaršinti. Įsisir̃go, širdis paliko negera, i mirė. Iš tų mėšlų <span class="explanation"> (nuo mėšlų kratymo) </span> įsisirgáu. Kad insisir̃go, tai jau antri metai kaip guli. Insìsirgta, insìsirgta atejus namo. Kad jau insisir̃gus, sunku jau nuo nuomario išgydyt. Peršalai, dabok, kad neinsisirgtái. <br/><b>išsir̃gti, </b>ìšserga (išser̃ga), -o<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką sirgti: </span> </span> Visą metą išsirgáu. Po tris dienas ìšserga ir da sugyja. A penkis metus išsir̃go i numirė nepasenęs. Žmonys po dešimtį metų ìšserga i nemiršta. <br/>2. <span class="explanation">sergant ko netekti, nustoti: </span> Išsirgaũ visą sveikatą, likau kai skieda. Kad tu išsirgtái ma itą procią! <br/>3. <span class="explanation">sergant ko susilaukti: </span> Motyna sakė, vis serganti jos Mylė, o mat ką išsirgo. <br/>4. <span class="explanation">pasveikti: </span> Vėžiu sirgo kelis metus, bet išsir̃go. Aš gripu negulėjau, vaikščiodama išsisirgaũ. Ūlyčinis žmogus išsiser̃ga be doktorių, be pagelbinių. Nuo džiovos greičiau mirsi negu išsisirgsì. Ligonis išsisir̃go, išsiliego ir dabar sveikas. A greitai išsisir̃gsi, a prasgalėsi? <br/>5. <span class="explanation">išsigydyti (ligą), atsikratyti (ligos): </span> Nieko, tėvai, tu tik savo ligą išsirk! Savo ligą išsirk, o paskui kito. <br/>6. <span class="explanation">sergant sublogti, sulysti: </span> Išsirgęs atrodo kai abrozelis. Neišsir̃gęs, sunkus, tai ko intraukėm pirkelėn. Tai išsisir̃gęs, kad kaulelius galima suskaityt. Išsisir̃go mergiotė, kaip šakaliukas liko. Išsisirgo vaikas – kap seilė. <br/>7. <span class="explanation">ne laiku pagimdyti: </span> </span> Lauks, lauks [kūdikio] – ir išsìserga. Arkliu pasibaidžius, išvirto griovin, tai ir išsisir̃go užtat. Ana serga, serga, ale, anot tų bobų, greičiau niekotelėn išsisirgs. <br/><b>nusir̃gti, </b>nùserga, -o<br/>1. <span class="explanation">nusilpti besergant: </span> Aš buvau labai nusir̃gus. Ana nenusir̃gusi mirė, dėl to ir yra stambi. Silpna, nubadėjusi, nusirgusi. Nusisir̃go, sunyko besirgdamas. Kurs vis ligūstas, nusisir̃gęs, vadinas nugybėlis. Nusisir̃go, vos bevaikšto. Mergelė buvo dar maža ir dideliai nusisir̃gusi – plona, vieni kauleliai. Gripu nusisirgáu. Pavasarį taip nusisirgaũ, kad per šiaudą neperlipu. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką negaluoti, sirgti: </span> Mėnesį plaučių uždegimu nusirgaũ. <br/>3. <span class="explanation">pasirgus numirti: </span> Teip palengva ji i nusir̃go. <br/>4. <span class="explanation">praleisti, išvengti ko sergant: </span> Aš nusirgsu tą balių. <br/><b>pasir̃gti, </b>pàserga, -o. <br/>1. <span class="explanation">būti ligotam, nesveikam: </span> Ans sau toks jau biškį pasergą̃s, biškį patingąs buvo. Mes pasir̃gę, kvari. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką sirgti: </span> </span> Šiąžiem du mėnasius su puse pasirgaũ. Jau ta mergaitė, tai ta pasir̃gdavo, kol mažiukė buvo. Visų, Dievuliau, [vaikai] paserga ir pasveiksta, o mūsų, kai tik apsirgo, tai ir miršta. Gal metus bepasir̃go, už metų i numirė. Pasisir̃go vyras visą mėnesį. <br/>3. <span class="explanation">apsirgti, sunegaluoti: </span> Anie pasir̃go ir pagulė. Buvo pasir̃gę, pilveliai sopėjo. Pasir̃gom visi krivaukom <span class="explanation"> (kruvinąja) </span>. Pasir̃gom, kap suvalgėm ungurį. Mano vaikai visicki pasir̃go. Pasir̃go arkliai. <br/>4. <span class="explanation">ne laiku pagimdyti: </span> </span> Po vyro sumušimo ana ir pasir̃go. <br/><b>parsir̃gti, </b>par̃serga, -o<br/>1. <span class="explanation">pasiligojus nusilpti: </span> Ligonis parsibaigęs, parsir̃gęs, likęs graužtukas. Buvai, tetele, parsir̃gus, parsibaigus. Per visą žiemelę karšusi, dususi, [senelė] taip parsisirgo, nusikamavo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. Taip parsisir̃go žmogelis, ka tik skūra i kaulai. Šitas ėrukas visai parsisir̃gęs. <br/>2. <span class="explanation">praleisti, išeikvoti pasiligojus: </span> Jis visą gaspadorystę parsir̃go. <br/><b>pérsirgti</b>. persir̃gti, pérserga, -o. parsirgti. <br/>1. <span class="explanation">perkęsti ligą: </span> Parsirgęs žmogus ledva kobura, vaikščio [ja]. Mažas būdamas, aš sunkiai parsirgaũ kosuliais. Jauna vaikas, meilės liga dar nepársirgusi. <br/>2. <span class="explanation">sunykti, nusilpti sergant: </span> Jis teip pársisirgęs, tik skūra ir kaulai teliko. Ligonis nepársisirgęs, jis stiprumą turia. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką sergant: </span> </span> Jis pársirgo tymais visą žiemą. Žiemą pérsirgau. Blusinėms du mėnesiu pársirgo. <br/>4. <span class="explanation">paeiliui sirgti: </span> Visi pérsirgo šite, čia eilinė buvo. Visa šeimyna pérsirgo. <br/>5. <span class="explanation">praleisti, išgyventi (rūpestį keliantį dalyką): </span> Bėdos kaip ir kvarabos: vieną pérsirgai – kita užpuola. Persirgom bylą, dabar bus lengviau. <br/><b>prasir̃gti, </b>pràserga (praser̃ga), -o<br/>1. <span class="explanation">praleisti kurį laiką sergant: </span> </span> Atakratu visą mėnesį prasir̃go. Aš jam sakiau, kad visas šventes prasirgaĩ. Vieną dieną pabariau – tris dieneles prasirgo. <span class="explanation">dėl ligos nebūti, praleisti: </span> Visu moksleiviavimo laiku Ksaveras nebuvo nė vienos pamokos prasirgęs. <br/>2. <span class="explanation">pradėti sirgti: </span> </span> Ana negal prasirgti mėnesine. <br/>3. <span class="explanation">nugalėti ligą, pradėti sveikti: </span> Jau maniškis prasisir̃go, prasgalėjo kruopeliūtę, jau strimpia, straipoja. Vėriau dureles, klausiau mergelę: ar greitai prasisirgsi? <br/>4. <span class="explanation">praleisti, iššvaistyti sergant. </span> <br/><b>prisir̃gti, </b>prìserga (priser̃ga), -o<br/>1. <span class="explanation">daug, ilgai sirgti: </span> Kiek aš per gyvenimą prisirgaũ, sopės pernešiau, tai ai ai! Kiek aš votim prisirgaũ, niekas tiek neprisir̃go. Buvo prisir̃gęs, bet išgijo. Tegul teip stojas, jog, gerai prisisirgę, išleisit dūšią iš kūno. <br/>2. <span class="explanation">kiek apsirgti: </span> Prisirgaũ parsidirbęs, t. y. valandą sirgau. Pirmas dienas po sūnaus išvažiavimo net prisirgo Kasiulienė. Paskutinį kartą sūnus iš tokio parsigandimo ir prisirgo biškį. <br/>3. <span class="explanation">sergant sutepti: </span> Prìsirgtus marškinius atskirai pamerkiau. <br/><b>susir̃gti, </b>sùserga (suser̃ga, -sta, suser̃gsta), -o. <span class="explanation">pradėti sirgti: </span> </span> Ans susir̃go jau, ledva bepašneka. Jeigu kas suser̃ga, tai ligoninėn nuveža. Paskiaus susirgaũ, papuolau ligonijoj. Gavo susir̃gt, su žolelium gydos. Lig nesusirgus reik klausti daktaro. Senis susir̃go mirt. Kojas sumerkiau į leduotą vandenį i susirgáu. Alų gėrė jis nenorom ir par tat susir̃go. Menka kiek išsigąsta – suser̃ga: rožę turi. Jeigu jau susir̃gsta [vaikas], lepina labai. Jūs nevalgykiat pareję šaltą mesą, ka nesusir̃gtumiat, pirmu užėskiat putros. Ji susir̃go po mažu. Aš susirgaũ burna. Viskas išejo po giltine, kaip susirgáu. Mūsų karvė po teliuku labai suser̃gsta. Nu kas čia į tus maželius veizės: susir̃gs i mirs, susir̃gs i mirs. Sako, bijau valgyti, ka nesusir̃gčio. Vaikui, susirgus kirminais, degutu tepa panosę ir kaklo duobutę. Susirgo sunkiai. Ka tėvas sùserga, ta karvė, kumelė aptenka utėlėmis, o ka motyna – ta vaikai. Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Nemandravok, kol sveikas: kai susirgsi – ne laikas. <span class="explanation">imti prastai veikti, funkcionuoti: </span> Atsidūrė Prūsuose, o ten susirgo jam kojos. Nuo ilgo tolydinio skaitymo akys genda, kartais suserga. <br/><b>užsir̃gti, </b>ùžserga (užser̃ga, ažuser̃gsta. -sta), -o. <span class="explanation">pradėti sirgti, susirgti: </span> Ažusirgt. Pradėjo dirbti ir užsir̃go. Užsir̃go mergutė. O seniau daktarų nebuvo, užsir̃go – ir mirk. Nata bijau, kad nereikt ilgai gulėt: žusirgaĩ – ir numirei. Bulbų kasimu <span class="explanation"> (per bulviakasį) </span> žusir̃go. Berniukas ažusir̃go adrom. Kad neažusir̃gęs būtau, tai būtau dirbęs. Nė karto neažusirgaũ. Vienam vakare ažusir̃go, kitam mirė. Ažusirgsì [jaunas], prasirgai – i nieko. Bitė užsir̃go užsinuodijus. Kap labai deguma <span class="explanation"> (kaitra) </span> pasdaro, tai labai ažsir̃gsta karvės. Ne taip ji jauna užsirgo, kaip miegelio ji užmigo. Kad tėvas neažsisir̃gęs, jau dabar būtumėm gryčion ineję.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įsirgti

#