įsiponavoti

.
ponavóti, -ója, -ójo (panować, пaнoвaць), põnavoti, -oja, ­ojo. ponauti:

1. Ponai žemės šios be jo negal ponavóti. O tai te aš gražiai čiulbėčiau, tosios liepelės viršūnelė [je],
tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžiočiau. Jeigu darbo bijosi, tai neponavosi. Ponas tol žmogų jos, kol ponavos. Nėmaž neponavókis ant tų daiktų, anie muno. Mirimas jau ant jo daugesn nepõnavos. Tris kartus per metus tur pasirodyti po akim pono ponavojančio. Viešpatie ponavojąsis, stebuklingas esti tavo vardas.

2. Jis nenoria dirbti, noria ponavótis.

3. apipulti, apnikti. Šuniui negalima duot duonos, žmogaus valgytos, – jį ponavoja šunvotės.
apiponavóti. užvaldyti: Smakai vandenį apiponavojo.
įsiponavóti įsigalėti: Kai liga insponavója, sunku ką padarytiej. Dabar tai insponavõs liūtys!
pasiponavóti pabūti ponu, poniškai pagyventi: Pasiponavósiu ir aš, kad bagotas palikau.
prisiponavóti. privisti: Blakių prisiponavójo pilni plyšiai, ir nežinom, kuoj gaišinti.
užponavóti

1. užvaldyti, užimti: Tu mano žemės neužpõnavosi! Užponavójo jis mano gerą. Atejo kažkoks párejūnas ir užsipõnavojo ant svetimo gyvenimo.

2. išplitus užimti, užgulti: Visą jų užpečkį svirpliai užpõnavojo. Dilgėlės kiemą užpõnavojo. užsiveisti, išplisti: Varputis užponavójo po visą lauką. Kad užsiponavójo žolės, tai nei linų nematyt. apipulti, apnikti: Dažniau vaikščiok in pirtį, ba brudas užponavõs. Mane kad užpõnavojo šunvotės! Votys užponavójo.
ponavótojas (-is), -a. kas ponavoja. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isiponavoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x