įsipažinti

pažìnti, pažį́sta, pažìno.

1. turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius. Aš jį pažį́t pažį́stu, ale nesuseinam. Aš jį nei žįte nepažį́stu. Aš savo mergelės dar nepažįstu. Lig penkiosdešim metų aš daktarų nepažinaũ. O jo žmona, pasakysiu, – velei (geriau) būčiau jos nepažìnusi. Kitas i motinos savo nepažį́sta. Iš matymo Karaliaus vyrus jinai jau pažino. Kai pažįsta, tai ir drįsta. Tai kadai pažinau. Bet jei kas myli Dievą, tas yra pažintas nuog jo. Geras buvo, ale nepažináu. Kad tavę svietas nepažint! O kad tu būtum nepažinta! Kad tu tę surūgus, mano nepažintà!. Pasižįstu su kuo. Mudu pasižį́stava. Anuodu pasižìno. Jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau vienas kitą matę. Jau treti metai, kaip vedu (mudu) pasižį́stav. Tuokart juodu eina sau kaip šimtą metų pasižinusiu. Pasižįstu su juomi nu 18 metų. Labai gerai pasižįsta, tai nuolat susikviečia. Net sarmata, kad tokie artimi giminės beveik nepasižįstam. Pasižindavau su visokiais ponais. Neilgai pasižinau su savo vyru, kaip ištekėjau (prieš ištekėdama) . . Aš su juo arti pasižį́stu. Jis gerai pasižįsta su velinais.

2. sueiti į santykius, į ryšius: Daug ir seniai girdžiu, o neteko pasižinti. Būtų gerai su anuo pasižìnti. Vėl išejo tokia žmonelė, pasižìnom ir pradėjom kalbėti. Išėjo jis kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti. Atmeni, kaip visados tą dainelę dainavome, kaip tik pasižinome. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę.

3. suvokti (daiktus, reiškinius): Žmogus tam ir pažįsta aplinkinį pasaulį, atskleidžia jo vystymosi dėsnius, kad galėtų pažinimo rezultatus panaudoti savo praktinėje veikloje. Pažìnti reiškia perkelti tam tikra prasme objektą į savo sąmonę. Visa, kas egzistuoja, gali būti pažinta.

4. turėti žinių, žinoti, suprasti: Mėklinau, norėjau pažìnti, kas ans yra. Per tuos kelis mėnesius mes gerai viens kitą pažinome. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas. Jau aš, kaip senas darbininkas, fabrikuose užaugęs ir pasenęs, gerai pažįstu mūsų ponus darbdavius. Mišką ir keliukus Pakalnis pažino labai gerai. Tų patalų anė nepažino – su kaldroms apsiklojo. Tos trūbos dabar nėra pažįstamos ir nu senųjų tiktai atmenamos. Lašinaičiai [šerno] yra geri, ir nepažìnsi, kur ne kiaulės. In burną – ir pažį́stu žuvį (paragavęs suprantu, kokia žuvis) . Ana [giriasi] mokyta, skaito lenkiškai, o pinigų nepažįsta. Boba pažìndavo, kas yra (kuo žmogus serga) . Dūkšte [gydytojas] nepažino, kas jai yra (kuo serga) . Anas pažìno ligą ir žino, kad jau nebeišgydis. Pažinaũ an kvapo, kad duoną kepat. Devyniasdešimt dvejus metus išgyveno, daktaro nepažìno (niekada nesigydė) . Kada jau šakos jo. sprogsta ir lapus išleidžia, pažįstate, jog vasara arti yra. Aš jį pažį́stu kaip savo penkis pirštus. Pažįstu kaip rankos pirštus. Kiaulių neganęs, juoko nepažįsta. Bobos mat in dantų nepažinsi – ne kumelė. Ūglį medžio pažinsi po rievių, o gyvolį po plaukų (ragų). Iš balso pažinsi paukštį, iš darbo pažinsi žmogų. Pažinsi alų per putą, duoną per plutą, žmogų per būdą. Arklį pažįsta iš dantų, žmogų iš žodžio. Melagį iš kalbos pažįsta. Pažįsti žmogų, nelaimės sutiktas. Draugus nelaimėj pažįstam. Sotus alkaną nepažįsta. Gera pažįstam, jo nebtekę. Varna varną nu lėkimo pažįsta. Šuva šunį pažįsta. Pažino kaip žirniai sieną. Bile pažį́sta kiaulė pėtnyčią. Ar pažįsta kiaulė pipirus! Jis nepažįsta nei juoda, nei balta.
pažintinaĩ. Meilę neišmestuojamą pažintinaĩ mumus išreiškė tais žodžiais. Davė jis man pasižintis. Su vertimais arčiau pasižinti dar neteko. Aukštojoje mokykloje pasižins jis su kalbos tyrimo metodu.

5. išskirti iš kitų, atskirti, nustatyti tapatybę: Jau mamą pažį́sta [vaikas]. Jis greit pažįsta žmogų (kartą pamatęs, tuoj atsimena) . Aš jo nepažintáu, jis – manę. Pamatyčia ir pažinčia, kas ateina keleliu. Niekas nei te mato, nei te pažìnsi žmogaus [patamsyje]. Toliau ka eina, i nebepažį́stu žmogaus. Nė nepažinau – būsi turtingas. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane. Svetimą pažindavo tik iš balso. Tai argi jūs manę nepažį́stat? Šuva vagį pažįsta. Tai pasiutus bitis, gaspadoriaus savo nepažį́sta: eik pro šalį – cvankt į kaktą. Bet prisiartinusys nė žinte jo nebepažino. Ir nors jis pažino brolius, tečiaus jų nebuvo pažintas. Čia visi ejo mokyklon, nei aš jų pažìnč dabar. Aš pažinčiabe savo tėvulį per du šimtu kaimynėlių. Norint ta mergelė į gegužę pasivertusi kukavo, vienok motina pažino, jog tai ne gegužės balsas. Akys jų užturėtos buvo, idant jo nepažintų̃. Ka geras dalgis, briedgaurio nepažinsi. Tų balsų ausis skyrium nepažįsta. Jau akes sopa – pažìnt pažį́sta, ale kap per dūmus. Kap senas ateitų, tai nepažiñt savo daikto. Dabar Dargužių sodžiaus nepažintái. Šitą mokslą Dievo tikrai pažįsit. Kad pažintumbim čionai žemėj kelius tavo. Pažinsime savo nieką arba nebuitį. Idant patys ižg stebuklingų veikalų. pažintų̃, jog jisai est mesijas. Pažino jautis ir asils, jog bernelis est Viešpatis. Jisai nuog mūsų noris pažinstamas ir meldžiamas. Pagižink tą čėsą atlankymo savo. Mažai buvo pažint ir gymis jo. Kvailą suprasi, aklą pažinsi. Mane pažįsta visi kaip seną vilką. Aš jį ir nuluptą pažinčiau. Aš tavo ir skūrą žarde pažintáu. Aš jo ir skūrą an tvoros pažiñčia. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino. Pažįsta auksą pelenuose, durnių – namuose. Durnas durno nepažį́sta (abudu kvailai daro ir nesupranta) .
pažìntinai. pažintinaĩ, pažintinõs: Vienokig gana pažintinaĩ ant tūlų vietų parodės jiemus. Vanduo, nuog kraujo pažintinai atskirtas, galėjo būt pažintas. Nepažìntinai (ant nepažintinõs) išsirėdyti.
pažį́stamai. Apsidarė tos bobalės nepažį́stamai. A pasižį́stat, mieste susitikę? Kaip jie naktį pasižįsta? | Gyvenimas aiškiai pasižìno pijoko rankose (pasirodė girtavimo padariniai ūkyje) . pastebėti, įžiūrėti: A pažį́t, kad aš rėkus (verkusi) ? Dar nepažinti, kad aušta. Pernai diedas vaikščioj [o],
o šiemet pėdai pažìnt (žymu) . Juodas arklys šoka, pėdų nepažint. Lopas ant lopo, siūlės nė pažinti.
pažintinaĩ. Prilopiau tris lopus nepažintinaĩ, būs kaip jei nau [ja] s. Lengvai ir nepažintinaĩ (nejučiom) . visą pasaulį ing prigimimą savą atmainė.
pažį́stamai. Būs pažįstamai, jei su baltais siūlais užsiūsiu juodą audeklą.

6. patirti, pajusti: Pažino laisvės džiaugsmą mūs tauta. Kap aš netekau savo tėvulio, tai aš pažinau didį vargelį. Gyvenom dvare, po dvarus, pažinaũ ir ponų rankas (priespaudą) . Kai atves tėvas pamotę, tai pažìnsi! Senas esu, valdove, ir jau pažinau, kas yra žmogus ir jo karti buitis. Pas motutę augau, vargo nepažinau. Kaimynų visą klastą dar nepažį́stu. Nepažį́sta sarmatos – leidžia vaikus in stalo lipt. Toki gėdos nepažį́sta. Tas gali gerti, kas pagirių nepažįsta. Visiško sąžinės ramumo ji nepažino. Tėvo diržo jis nepažįsta. Duok mums, prašome, pažinti tavo malonę! Mes nepažįstam nė žinte, kas tas yra par rūpesnis. Nepažindami ligų, pragyvendavo po šimtą ir daugiau metų. Aš buvau sveikas, nepažinaũ jokios sopės. Vasarą pažìnsi be pieno, o žiemą be kailinių. Pažìnk, šikšna, degutą (tai dykai nepraeis) ! Pažink, šunie, virvelinį!

7. pasisakyti, prisipažinti: Pasižindamas esąs teip niekam nederančiu. Mes jau girdėjome, kuo Jonas esąs nepažinos.

8. pasisakyti, prisipažinti esant kaltu: Pasižįstam, kad jau nusidėjom. Eš pažįstuos nusidėjęs prieš tave. Pranašas graudeno, idant pasižintų o atmainytų akmeningas širdis savo. Pasižinsiu priš mane prastojimus mano, Viešpatie. Tatai regimai po akimis Dievo ir žmonių pasižįsta. Ir brangvyno būriškai prisiriję, būrai kits kitam klastas ir šelmystes pasižį́sta. Pasižinta ir nužeminta širdis.

9. laikyti, pripažinti: Jau tu Dievo nepažįsti. Pažink mus už vaikus savo. Nenori pažinti ažu Viešpatį.

10. suprasti kalbą: Ką anys sako, tai eš pažįstu. Buvo lietuvis, gudiškai nepažìno nė žodžio. Kad ne mergos, nieko nepažintáu lietuviškai. Ana pažį́sta, ką mes klegam. Ana jau pažį́sta, liš nemoka ūtaryt. Tas Petras keltuvos ūturką pažįsta. suprasti, ką kalba; orientuotis pokalbyje: An i anas da sėdi, nei anas nieko pažį́sta, i garkso. Jau anas labai senas, nepažįsta, ką i žmogus kalba.

11. žinoti, mokėti, sugebėti taikyti praktikoje: Poetas, rašytojas turi mokėti literatūros teoriją, pažinti ją labai gerai, kaip pažįsta raides įgudęs skaitytojas. III tūkstantmetyje pr. m. e. visa Europa jau plačiai pažino akmeninius įrankius, gamintus šlifavimo būdu. Dainuok, kad nori, aš jokių dainų nepažįstu. Mano motina drausdavo dainuoti.

12. sueiti į intymius santykius: Bei Kainas pažino savo moterį, ta tapo nėščia. Kaipo tai bus, kadangi nepažįstu vyro.
apsipažìnti

1. kiek sueiti į santykius, ryšius, susipažinti: Pirmą sykį susieję giminės apsipažìno. Aš jau buvau apsipažìnęs su visais. Aš pas jus kap apspažinaũ, apsbuvau, tai kap namie. Apsipažinsit abu. ir karvės tegu apsibado.

2. įsigyti kiek žinių, supratimo: Apsipažinkit kiek su jo gyvenimu ir darbais. Jis menkai apsipažinęs su mūsų papročiais. Kiekvienas yra šiek tiek apsipažinęs su Lietuvos istorija ir geografija.

3. svetimą palaikyti pažįstamu, savu, apsirikti: Gal apspažìnęs anas mane pasveikino: aš jo nepažįstu. Apspažinaũ ir ažkalbinau nepažįstamą žmogų. Apspažį́sta mane daugelis. O gal ir apsipažinaũ – matai, iš tolo neinžiūriu. Apspažinaũ – misliau, kad mano sesuo ateina.
atpažìnti

1. nustatyti tapatybę, pažinti iš kokių nors ženklų: Jį nesunkiai atpažinau iš gimnazistiškos milinės. Aš atpažįstu senojo Alaušo balsą ir staiga pamatau jį patį. Karalienei per toli ir per tamsu, kad atpažintų, kieno ta fotografija. Ligonį sunku buvo beatpažinti.

2. nutraukti santykius, ryšius: Buvau susipažinęs, dabar atsipažinaũ.
dapažìnti. suprasti, nustatyti (iš duomenų, reiškinių): Daktarai dapažìno, kad negerai padaryta aparacija. Dapažìno, kad plaučiuos vėžys.
įsipažìnti; . sueiti į santykius, ryšius, susipažinti: Įsipažinom su vyru par žmones. Pagyveni, įsipažį́sti su žmogum, i gerai. Suvesk anuodu, lai įsipažį́sta. Dabar tau ten smagu gyventi – su visais įsipažinaĩ. Mes jau gerai įsipažìnomos. Ilgainiuo įsipažinusys su artimoms tautoms. Tuojau po visam prisitaisė Giedrulis, su seniu įsipažino. Reik su juo įsipažį́t, o paskui jau prašyt.
išpažìnti.

1. pažinti, atskirti, nustatyti tapatybę: Ana mane išpažìno, aš ją išpažinaũ. Matau, bet nebišpažįstu, akelės pasilpo. Aš jį, rods, mačiau, ale n'išpažinaũ. Tai tu išpažinaĩ visus paukštelius, tik neišpažinaĩ siero sakalėlio. Ūmais išpažį́stamas. Uošvė, žento n'išpažinus, vartus užrakino. Vienas išpažino, pasakyt ketino, visus pavardėlėm gražiai išvadino. Bet vaizdas jau taip nublukęs ir nušutęs, kad nebegalima išpažinti, ką jis vaizduoja. Vilkus, vagis nuo tikrų piemenų išpažinti.

2. gerai susipažinti: Jau su juomi išsipažìnome. Nuvažiuosit, vaikai, ir išsipažinsit. Kol išsipažį́si, bus tau tę nuobodu. Jis vaikščiojo į turgų, išsipažino su turtingiausiais pirkliais ir išmoko suprasti kiekvieno daikto vertę.

3. žinoti, suprasti: Nemokėjom ūtaryt, bo neišpažìnom tokių žodžių. Niekas tave neišpažiñs, kad tu ne mergelė. Iš vaisiaus medis išpažįstamas. Daktarai ligos neišpažìno. Tegu gi anies išpažįsta, kai mokyti, ką čia aš durną galvą suksiu. Kvaili, jie štukos neišpažį́sta. Sotus alkano neišpažį́sta. sužinoti: Bau apsūdija, pirm neng. išpažinta būtų, ką jisai yra daręs. Bernas išpažino, kam šunys priklauso.

4. pripažinti, patvirtinti, laikyti kuo: Seselė priėjus sveikino juos, išpažìndama per savo brolius. Rasi, pavargėlių tėvų tavo nenorėjai nė sutikti, nė pagaliau išpažinti už tėvus? Visi. išpažįsta jį karalium. Kas tada išpažins mane po žmonėmis, ir ašen jį išpažįsiu po tėvu mano. Visi svečiai išpažino piršlį už malagį. Pilotas. penkis kartus išpažino po visų akim teisybę ir nekaltę jo. Visi žmones išpažįs galybę jo. Didį visose giminiose pašlovinimą širdyje pažįstame, tikime ir nasrais išpažįstame. Ižpažinos esanti žemiausiąja tarnaite jo. Po akim tavo nusižemindami tarnais tavais save nuoširdžiai išsipažintumim.

5. laikytis įsitikinimų, tikėti: Mūsų šalies įstatymai yra tokie, kad kiekvienas pilietis turi teisę išpažinti bet kurią religiją. Aš išpažįstu mokslą krikščioniškąjį. Maž kas tarp jų teišpažįsta tikrą Dievą. Savo vierą išsipažìnti.

6. pasisakyti, prisipažinti: Sūnus pats išpažìno savo kalčią. Dažnai išpažį́sta nuodėmes. Ižpažink po akimis Pono, kad to niekad nevertas. Kurių griekų reik tada išpažinti? Gera buvo kalbėtis, išpažinti savo pačias slapčiausias svajones arba be žodžių skendėti tyloje. Neimaž nesigynė, bet tuojau išsipažino esąs. krikščionis. Jis norįs vislab išsipažìnt, ką jis daręs. Tas žmogus dailidei išsipažino, kad jis Perkūnas esąs. Po visų akim ižpažinos esąs sūnumi Dievo. Ižpažįstasi po [a] kim kunigo. Savo griekus išsipažìntis. O tačiau neišsipažino būti pergalėtais.

7. patirti, pajusti: Ką čia per tuos vienus metus išpažìnsi žmogaus gerumą! Pas močiutę augau, vargo n'išpažinau. Bevelyčiau negimusi nekaip vargužį išpažinusi. Tu atlaidėlio neišpažįsi, nedėlios dieną vištas ganysi. Apkabink, pabučiuok, meilę išpažinsi. Išpažino ji moterų stoną. Tai duok man nuo rankos žiedelį arba išpažinti skaistąjį veidelį. Kad tu jaunų dienų neišpažìntum! Išpažinsi vasarą be karvės, žiemą – be kailinių.

8. turėti lytinių santykių: Moteriškę išpažìnti. Moteriškė, kuri vyro neišpažinusi.

9. sutikti, leisti: Neišpažįstu.
pasipažìnti

1. sueiti į santykius, ryšius, susipažinti: Tiek gera esu apie tamstą girdėjusi, kad net noras paėmė su tamsta pasipažinti. Janė pasipažìno su bernu ir išej [o] iž ženyko. Pasišnekėkita judu, pasipažinkita arčiau. O seniui laikas su kapais pasipažinti.

2. turėti santykių, ryšių: Ar judu jau nuo seniai taip gerai pasipažįstat? Mudu gerai pasipažį́stava. Pasipažindamas gi su apšviestesniais žmonėmis, jis išsilavino ir įgijo kitokesnes pažiūras į gyvenimą. Vyrai protingi ir narsūs, neretas ir su laikraščiu pasipažįsta (šiek tiek paskaito) .

3. įsigyti žinių, sužinoti: Pasipažinome, kokią daro pragaištį alkoholis.
pripažìnti.

1. išskirti iš kitų, pažinti, atpažinti: Ar tu manęs nebepripažį́sti? Pripažiñ' (atpažink) – yr [nuotraukoje]. Apsiželdęs barzda – vargiai bepripažinaũ. Kap mes buvom su jum sustikę, pripažinaũ po [= iš] veido. Aš gi nepripažinaũ, misli [j] au, kad gydytoja. Niekap nepripažiñtum, kad anas [nuotraukoje]. Ir išėjo broterelis, pripažino vainikelį: tas yr sesės vainikelis. Mieli tėveliai, mieli senuolėliai, prigipažinkit savo dukrelę iš didžių vargelių. Nebepripažįstamys nė laukai, nė vietos. Girtas ne savo arklio, ne šlajukų nepripažìno. Pripažìno drapanas, sėdo an dviračio ir privijo. Anas an tėvą neprispažino (susirgęs nebepažino) . Tai aš, paėmęs tą kardą, einu per svietą, tai kas tą kardą bus prisipažinęs, bus mano tėvą nužudęs.

2. laikyti kuo: Nė viena mergaitė nenorėjo jo pripažinti tikru vyru. Bet tikruoju mūsų botanikos tėvu reikia pripažinti kunigas Ambraziejus Pabrėža. Nepripažį́sta manę [gimine] brolių vaikai. Doktoriai nepripažį́sta už ligą plėštalunkio. Pripažink mus už savo tikrus vaikelius. Degtienės aš nepripažįstu už nuodus. | Anas ėjo namo pripažintu (žinomu) keliu.

3. laikyti ką esant, egzistuojant: Jau tas nė Dievą, nė peklą, nebe dangų bepripažįsta. Jaunikliai Dievo nepripažį́sta, seniai tik. Jisai mirdamas krikščionių Dievą pripažino ir pagerbė jį. laikyti vertu dėmesio: Monopolistinis kapitalas nepripažįsta jokios tėvynės. Anas nieko nepripažìno, nei daktarų. Imperialistai pripažįsta tik savo piniginės interesus. Aš tavęs visai nepripažį́stu.

4. sutikti su nuomone, laikytis nuomonės, pažiūros: Pirmininko žodžius visi pripažino teisingais. Kvailys nemokėjo karaliaus akyse savęs išteisinti, ir liko pripažintas kaltu. Aš pripažinaũ, kad brolis vagis. Pripažįsta, ką jis durnas. Tikrai, jis labai senas, – pripažino kunigas: – bet kad ir gana dar stiprus. Istorinis materializmas pripažįsta pirminiu dalyku visuomeninę būtį ir antriniu dalyku visuomeninę sąmonę. Visi pripažįsta tą teisybę. Daug kalčių nepripažìno jis. Anas viską pripažìno. Anys mat nenori pripažìnt nė kokio tikėjimo. Jos. nepripažįsta jokio pavojaus, iš kurio nebūtų išėjimo.

5. priskirti pagal teisę, paskirti, suteikti: Tamstai teisus nuopelnas bus pripažinta. Darbai senovės lietuviams ir žemaičiams šiandien pripažįstami. Man pensijos buvo nepripažinę. Pripažìnta buvo tarnybos laikas geležinkely. O sau savūsius dalykus tepripažink.

6. išaiškinus nustatyti: Bijojom, kad nebūtų kraujo užkrėtimas, bet gydytojai nepripažìno. Ligos nepripažìnsi, tai jau ne daktaras. Sveika, daktarai nepripažį́sta nei jokios ligos. Kačerga pripažìno, kad pušinę pagadino. Pripažìnta, kad stulpas ir melnyčia tai Dieveniškių daiktas. Žmonys patys prisipažį́sta ligas.

7. pasakyti teisybę apie save: Prisipažįstu esąs dabar laimingas. Ji niekam neprisipažintų, kad jis jai patinka. Siuvėjas turėjo prisipažinti, kad savo namuose niekados nematė tokių puikių pietų.

8. pareikšti savo kaltumą: Jis prisipažìno nusižengęs. Prispažìno, kad sumelavo. Ana kad i sakė, vis tiek išsigins, neprispažiñs. Ir be botago prispažìno. Pats prisipažinsi – mažiau tegausi [pylos]. Malonu yra klausyties, kad žmogus prisipažįsta prie savo silpnybės.

9. patirti, pajusti: Tai pripažìno gerą gyvenimą! Suvalgiau tris kiaušinius, ir nieko nepripažinaũ. Pripažinsi kelionę prieš vėją.
supažìnti.

1. tarpininkauti, kad sueitų į ryšius, supažindinti: Aš ant jo pykstu, kam jis anksčiau mūsų nesupažino. Jis mus supažìno su tais atvažiavusiais. Tvirtai pasiketino nevesti jos, nesupažinęs su tėvais.

2. sueiti į ryšius: Suspažį́sta ir ateina (atiteka) mergiotės. Anuodu susipažìno. Po kermošius važinėjo ir suspažindavo su panom. Kai rugius pjovėm, tai suspažìnom su Stasiu. | Su tąj žvėrimi lietuviai susipažinę gilioje senovėje. Jau manie su smerčiu susipažį́t reik (laikas mirti) . Eina kap ožka, su vilku susipažinusi.

3. įgyti žinių, sužinoti: Jis turėjo progą susipažinti su mūsų krašto reikalais bei jo rūpesčiais.

4. būti pažįstamam, pasižinti: Iš seno su juoj suspažį́stam. Aš su ja suspažį́stu jau seniai. Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažį́stu. Su šituo Skrebūnu aš nieko bendra neturiu, dargi mažai susipažįstame.

5. suprasti, žinoti: Mūs prastam žmogu [i] sunku visa supažinti.
užpažìnti. pripažinti, laikyti: Tokių pusryčių aš neužpažįstu už pusryčius. Jį. užpažìno [komisija] kvaru.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isipazinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x