įsipatikti

tíkti, tiñka (tiñkma. teñka),

1. būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) . Raktai netiko į spyną. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui. O jis. tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų. | Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi. Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) . Tìko ka (kap) Barbė prie Miko. Tinka kaip čia buvęs.

2. būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinkì. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) . Kur dėsi, tę tiñka. Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių. Netìksi nė mašino [je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos betìkę? Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė]. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams. Anasis kūlis tìks pundamentuo. Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis. Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės. Vienur kaip ir tìkt, kitur nė pradėt netiñka. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio. Verpalas buvo geras – tìko ir apmetams. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui. Žmogus kvailas tai tinkì tik vilkui suėst. Niekam netinkąs. Pasenęs ka niekam nebtinkì. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras]. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo],
vis tiek, sako, sudegs. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda. Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man. Dabar tìktų lytaus. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių. Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui. Darbui visai netinka, bet rėkti moka. Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio. Mergelė tìko tanciuo i rožančiuo. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus. Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka. galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms.

3. pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinkì, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka. Tau baltas nuometėlis netìks prie vainikėlio. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių. | Pirminykas geras, tinkantỹs. Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio [je]. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus. Tu čia ir tinki kap meška karietoj. Tinka kap jautis in karietą. Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi. gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai tìks. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Juodi akiniai jam labai tinka. Plaukai balti buvo, ale jai tìko. Prie šalkui tìks mėlyno [ji] [kepuraitė]. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka. I man tiktų̃be tokia kepurė! Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis. Tiñka kap šuniui balnas. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun [iui] penkta koja. Tiñka kai nulieta. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka. Kur tiko, ten ir paliko. Kur tinka, ten prilimpa. Gražiam ir snarglys tiñka. Tinka kaip (kap) karvei (šuniu. kiaulei) balnas. Tiñka (Tiko) kaip šuniui penkta koja. Tiñka kaip vagiui virvė. Tinka kaip ubagui šluota. Tiñka kaip Mataušui skrybėlė. Tinka kaip kiaulei ragai. Tiñka kaip šikšnai degutas. Tinka kap karvei vainikas. Tinka kaip šuniui rimbas (botagas. vadžios). Kol buvo ponas, tiko ir žiponas. derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys. Ar prie pieno, ar prie mėsos tìkdavo bulba. Tìko ta obūlynė pri kleckiukų. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei]. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių. Kvynai tiñka į sūrį. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio. derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka. Ar jai gi tiñka sa [vo] kūnas rodytie?! Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? Neger yra. netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau. | Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau. Kas tinka jaunam, netinka senam. Niekas netiñka, kas viršum mieros. Iš elgetos imt lazdą netiñka. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt. Teip tiñka [moteriai rūkyti],
kaip varlei an kemso sėdėt. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė [je] jau [tu] stovi.
tiktinaĩ. Tiktinai pasielgtis nepratęs. Tiktinai ištesėt galėtų.
tiñkančiai. tenkančiaĩ: Žiūrėk, tenkančiaĩ pasisveikink. Kožnas darbas tenkančiaĩ padaryt reikia noro. | Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu.

4. būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun tìko – dainiuosu liuob i dainiuosu. Netiñka megzti, verpti munie tiñka. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti. Man biskį tiñka pašnekėt. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita. Minti linai mun netìko ir nevedės. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko. Mun mieste netìktum gyventi. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo. Mun netiñka drūžėti švarkai. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas. Tiñka vyrams tas gėrimas. Munie tìko vyrai juodais plaukais. Mun tiñka visoki atsitikimai. Netìkdavo munie grybų ieškoti. Netìko dirbti – tinginiai tėvai. Rauti, rinkti [linus] mun didliai tìko. Tìko anam su arkliais darbuoties. Mun jau tìko eiti į darbą didliai. Lopeta jam tìko, su lopeta jo darbas buvo. Mun kartais tiñka i košė. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką. Tas ma [n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi. Tiñka anam traktorius, neliáunas. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai. O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau. Tìko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso. Anam tiñka basam. Kam netìko, o mun tìko, aš eidavau į bažnyčią. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime],
nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit. Netiñka jam čianoj. Kad tiñka, valgykiat. Kiek anai tìko, tiek ana ėdė, kiek netìko, ana išvertė, ta kiaulė. Mun geriau tìko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo. Mun dideliai liuob tìks kningas skaityti. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka. Senam tai tìkdavo bučiavimas [į ranką]. O tam vaikiuo nelabai i tetìko ta mergaitė. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias. Merga kap šakalys, vyrami netiñka. I buvom strainios, i vaikiams tìkom. Žentas tas netìko, ka dideliai toks išgerąs buvo. Toks plepis – seniukams turì tìkti. Tas mislio [je] buvo, ka mergėms tìktumi. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos. Mun ans netiñka ne į akį. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau. Vienas antram tìko, i žanijas. Pradėjo mergelkos tìkti varložiuo. Jei netìks pri žento, išeisiu pri sūnaus. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinkì. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko. O kam tiñka juodbruvėlė, ma [n] kožna. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam tìko. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks. Tiko kaip šuniui botagas. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba. Širdžiai tinka – ir akys limpa. Ne kas puikus, bet kas kam tinka. Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka. Ka tìks zūbai, tìks i rūbai. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa.
tiktinaĩ. Tiktinaĩ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus. Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties. įtikti: Jamui tiñka mano darbas. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù. Netinkù, par trobą nemoku páreiti. Kas leis [dainuoti],
kas leis, gaspadoriuo netìksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien. Apsišluo [ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka. Baisi ožys – jai niekas netiñka. Netìko kaži ko, atstatė. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek netìko, kam buvo baltais panagiais. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais. Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka. Dievui tinkąs. Tikti vis mokąs. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi. Dėl kito pirkęs netiksi. Visims netiksi. būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti. Pakurtas pečius, ma [n] netiñka [karštis]. Ma [n] valgyt labai mažai kas tiñka. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka. Skynė uogas, netìko akiums, nebmato, rìba. O ma [n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų.
tiñkamai. Jau tiñkamai, tokios seilės burno [je] atsiranda. būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan): Jai oras tenai tìko, tai jy ir atliko. Neteñka oras, ir blogai. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs.

5. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai tìko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj [o]. Ot tìko, kap šuniu ridiko. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu.

6. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei netìkom [pjaudami]. Netìko per burną kirviu, abi rankas perkirto. Pirkion bombą žumetė, ali niekam netìko. pakliūti, pataikyti, patekti: Nebetìkom ant mašiną. Šarvinykas galingas bu [v] o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet tìko ant mistro už save galingesnio Christaus V, kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo. | Ot tìkot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Tokis an tokio tìko.

7. rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau. A tiksi vienas kelią? Ar jūs tìksit namus? Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro. Netinku šulnelio, bijausi vilkelio. Svočia durų netìko netìko, po pečeliu pasmuko pasmuko. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį).

8. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai tìko, kad tep verkia? Mun buvo negerai tìkę. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Bernaiteli, kas tau tìko, kad kačerga kaktoj liko. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko. Jam laimė tìko. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai. Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka. Kas tau tìkos? Regi, kap tikõsi. Ant svieto visaip tiñkas. Mun yra tikęsýs vienąsyk. Man visur tìkos tik gerai. Dabar, kai ma [n] kaip tìksis, tai jūs atsakysit. Taip tìkos – vaiką [mergina] turia. Ale kiek taip tìkdavos, ka alus bačką išskleis. Nieko jam nestìks, šitam kirviui: anas labai kietas. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis. Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę tìkosi. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? Neik, neik! Kaži kas tę gali tau tìktis. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis. Pagal noro tikos. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko. Nesitiks tau iš sylvarto niekas. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? Kad tai netiktųs, paukštis laiko lizdą globoje. Bet girdėkit toliaus, kas kitą tìkosi sykį. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko. | Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti. | Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti. pasitaikyti, ištikti, užklupti: Tìko bėda, didė nemaža. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko. Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge. Bėdos tiktas. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą. Neesame bėdos tikę, yra duonos. Ką gi daris žmogus, bėdos tìkęs. Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip tìksis bėda, pasiskandinsiu. Ten tikos baisingas darbas. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime. kilti: Nebūtų tìkę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą. Ir šitai sujudimas didis tikos mariose. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais.

9. pasitaikyti, būti: Blogi metai tìko. Vieną kartą proga tìko, kad namie nieko neliko. Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos. Tìkosi negeras žmogus, vyras. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos. | Kada tìksies, prašom užeit. tekti: Man tìkos pasibarti. Tikõs būt ir Ukmergėj. Gal i atsinešdavo knygų, mun netìkos pamatyt. Man nestìko regėt. Tìkos tenais vaikščioti. Nėra tìkusys taip daryti. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas. Tikos ir man ten užeiti. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje. Mun tìkos bėgti i matyti tą orlakį. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės.

10. sutikti ką ateinantį: Ką tu tìksi, a šiokį, a tokį žmogų. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų. | Ateis Nauji metai ir netiktì. pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema.

11. sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį. Tiñka eiti į porą. Jei tìktų [mokykla],
eičiau po dvi klasi kožną metą. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? sulygti, sutarti: Netìko penkiais rubliais [arklį parduodant]. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik netìkom dėl vien pamušalo. Tai tìksim su kaina. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria.

12. sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai tìkdavo su kaiminkom. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina. Ganydami netìkom su lenkais. Visumet priduosu liuob, tìkom gyventi. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt. Jy su broliu nelabai tìkdavo. Negalėjo nei vienų metų tìkt ir susipyko. Su latrais neužsiimu i netinkù. sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė. | Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios) , o kupiškėnų skiriasi vėl. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi. Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka.

13. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y [ra] laimė, gavau tìkti numie. Kaip tìkste į namus? Aš noriu į dangų tikti. Noriu tìkt prie Anglijos, te ramiau.

14. liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y [ra] šalta.

15. pakakti, netrūkti: Nemitinka ko. Ir duonos, ir tos netiñka. Ko bliauni, ko tau nètinka? išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu tìkt, nebedarysiu [tos kūtės]. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą.

16. taikyti.
kaĩp tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant. Šiandieną noris mūsų šalė [je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti.
anttìkti.

1. atitikti, pritikti: Neanttìko batai, ir nepirko. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos. Rinkis ančtìko an kuknės. atitaikyti: Mun neančtìko vaistų.

2. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų]. Anttìko pėdas zuikio. Tamysta turi anttìkti gerą malagį, ka visa ko primaluotum. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių. Kad galėtumi anttìkti tą motrišką gerą [vesdamas]. Anttikaũ šviesybę. Anttikáu vargo gana, kokį dar anttìksu, nežinau. pataikyti: Anttìks ant tokio žmogaus.

3. atspėti: Ar negalit tą štuką ančtìkt? įspėti, suprasti: Anttik, antmink. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi. Intsitik, kas tas yr.
aptìkti.

1. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga. Kad aptìko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk. Stalčiuje aptikau pinigų. Aptìko uogas, tai suvalgis! Aš aptikaũ miške strazdo lizdą. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo. Kur buvau, te aptikaũ visko. Nuskendo, po kelių savaičių aptìko. Žvirbliai mat tas bulbes aptìko. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų. Kokioj knygoj tu tą aptikai? Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, aptìkus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį aptìkęs. ieškant surasti: Aptìko, išėmė degtukus iš kišenės. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta. Jonas aptìko veislingą kumelę. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo. Kaune aptìko daktarą, kad išgydo kojas. Aš aptikaũ alyvos pirkt. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja. Pėdsakis aptiko kiškį. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti. Tas. pasitikęs paklausia: ar aptikaĩ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ. Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą. Aptiks kiaulė paršą. Aptiks siūlas kamuolį. Buvo apie Velykius karvę apsitìkę [pirkti]. Turiu apsitìkęs gražų vienkiemį, pirksiu. Buvau karvę apsitìkus. Reikėjo apsitikti geresnį butą. | Bitės turbūt pirma apsitìko, paskum ir atskrido.

2. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Aptìko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi. Aš jau aptìkus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti]. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai],
kad geriam tą rasalą. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas]. Aptìko visos [moterys],
ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika. Aptìko, kad jiem vėl duona nuriekta. Mamytė aptìko, kad tėvas deda pinigus vailokan. Kaip te aptìko, kad jis turia tą plaktuką. Paskum aptìko, kad karvės brangios. Aptìkdavo žmonės su kuo gydyt patys. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas. Mes aptìkom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta. Tėvas, perskaitęs biteles, aptìko, kad vienos netenka. Jeigu tėvai aptìko meilę, tai ir ženyba tuoj. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka. Tai mat aptìko valdžia gal [vagystę]. Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų. Pabuvo ben mėnesį, apsitìko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas.
atitìkti. atatìkti.

1. būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka. Atateñka rūbas in žmogaus gerai. | Gal vaistai atitìko, kad greit pasveiko. Atitiks Jurgiui kepurė. Atatiko raktas skylei. Attiko cibukas pypkei. Atitìko kirvis kotą. Kablys kotą atitìko (atatìko). Atatìko šepetys kotą. Attiko kablys kotą. Atitìko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera. Dveigys treigį atitiko. Raktas jutrynai atsitinka. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃. Pavardė tik atatìko – Žebrys, al ne giminė. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atitìks ant laikraščio tas numerys. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas]. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta. Žmonių mislis neattinka. Jei atitiñka, ta ir sutiñka. Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų. Suriša juos. gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsitìktų. Duktė buvo į tėvą atsitìkusi. Toks su tokiu atsitìko – kaplys kirvį rado. prilygti: Nuorašas atitiñka originalą. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis. Atatiko rūbas poną. Atatiñka kalba kalbą. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isipatikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x